Vilma: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 737 pridėti baitai ,  00:42, 16 vasario 2023
nėra keitimo aprašymo
15 eilutė: 15 eilutė:
Po [[SSRS]] subyrėjimo visokios tos kariškos ir KGB sistemos pasidarė niekam nereikalingos, o įprasti Vilma magnetofonai nors ir atrodė labai kietai, vertinant pagal sovietinį supratimą, visvien tragiškai nusileido bet kokiam [[japoniškas magnetofonas|japoniškam magnetofonui]]. Taigi, labai neilgai tas vegetavimas tęsėsi, tai ir gamykla nelabai liko.
Po [[SSRS]] subyrėjimo visokios tos kariškos ir KGB sistemos pasidarė niekam nereikalingos, o įprasti Vilma magnetofonai nors ir atrodė labai kietai, vertinant pagal sovietinį supratimą, visvien tragiškai nusileido bet kokiam [[japoniškas magnetofonas|japoniškam magnetofonui]]. Taigi, labai neilgai tas vegetavimas tęsėsi, tai ir gamykla nelabai liko.


Senais laikais Vilma magnetofonai visgi buvo daugelio žmonių svajonė, nes visgi įperkamesni, nei japoniški, o ir geresni, nei kokia nors [[vesnuškė]].
Senais laikais Vilma magnetofonai visgi buvo daugelio žmonių svajonė, nes visgi įperkamesni, nei japoniški, o ir smarkiai geresni, nei kokia nors [[vesnuškė]]. Vilma magnetofonai buvo geresni už bet kuriuos kitus, kokie tik buvo gaminami SSRS, tad tą reputaciją bent kažkiek galima pateisinti.
 
 
== Vilma 102 ==
Kaip prastai viskas vyko šioje gamykloje, demonstruoja magnetofono Vilma 102 istorija.
 
Vilma gamykla vis bandė kopijuoti gerus Vakarų pasaulio kasetinius magnetofonus. Taip pabandė kartą nukopijuoti [[Dual]] firmos "Dual 839" magnetofoną, kuris buvo vienas iš geriausių pasaulyje [[dekos|dekų]].
 
Istorija gavosi anekdotiškai juokinga: kopijuotas Dual modelis turėjo autoreversą (galėjo sukti kasetę į abi puses), bet Vilmoje to padaryti nepavyko, nes jie tiesiog neturėjo autreversinių galvučių - nei apsisukančių, nei dvipusių.
 
Taigi, kopijuodami Dual magnetofoną, jie įdėjo tenai du velenus (to reikia autoreversui) su dviem prispaudimo voleliais, tačiau magnetofoną padarė grojantį tik į vieną pusę, ir dar paskui klaidingai su abiem prispaustais voleliais (ko neturi būti, nes autoreverse prisispaudžia tik vienas iš dviejų - priklausomai nuo to, į kurią pusę groja).
 
Nepavyko jiems padaryti to autoreverso pirmiausiai dėl to, kad nepavyko padaryti autoreversinių galvučių. Nors jie patys gamino magnetofonų galvutes. O kodėl nepavyko padaryti - tai todėl, kad tiesiog kažkodėl. Paaiškinimo taip ir nežino niekas.
 
Taigi, šitokiu būdu gavosi gal ir geras, bet be proto pretenzingas ir greitai išsiderinantis magrnetofonas - Vilma 102, kuris yra vienas iš rečiausių ir kartu vienas iš blogiausiai grojančių ir dažniausiai juostas traiškančių Vilma magnetofonų (dėl tų neteisingų vienu metu dirbančių autoreversinių velenų). Nors teoriškai tai turėtų būti kaip tik iš geriausių magelių.




1 048

pakeitimai