Vertalai - dar žinomi kaip šūdžodžiai, tiesiog ivairių pseudointelektualų kitų kalbų žodžiai be padoraus vertimo įkišti į gimtąją taip ją "patobulinant". Ypač būdingi siauruose susireikšminusių "specialistų" ratuose, ypačiai tarpu jų vadeivų, žinomų, kaip VLKK. Didžioji masė vertalų į Lietuvių kalbą patenka iš anglų, rusų ir lotynų kalbų.
Paradoksaliu būdu keistai gaunasi, kad neretas vertalas turi prasmę, katra niekaip nesusisieja su originalia žodžio, kuris išverstas prasme, o jau skambesiu tai nei iš tolo neartėja, taip ir gaunasi pavyzdžiui, kad atsiranda tokie žodžiai, kaip "įkeltis" ar "skreitinukas".
Dar žr. svetimybės - tai panašūs žodžiai, ale gi bet gi neišversti, taip kad dar te be laukiantys kalbainių fantazijos blykstelėjimo.