Pagonybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Ankstesnis keitimas

Pagonybė (žiūrėti kodą)

20:14, 18 birželio 2023 versija

5 192 pridėti baitai , 20:14, 18 birželio 2023

nėra keitimo aprašymo

Arabas

2 414

pakeitimų

@@ 11 eilutė: / 11 eilutė: @@
 Vienok tikra senovinė religija, kurią [[Norbertas Vėlius]], besiremdamas [[Algirdas Julius Greimas|Algirdo Juliaus Greimo]] darbais atkurdinėjo, taip ir neatsikūrė, nes Dundulienės augintiems romuviniams per daug jau sudėtingai pasirodė.
+== Pagonybės periodai ir rūšys Lietuvoje ==
+Didesne dalimi pagonybė yra sunkiai atkuriama, tad sunku išskaidyti ir jos periodus, juoba kad skirtingu metu įvairūs tikėjimai smarkiai transformavosi ir maišėsi. Naujesniais laikais tokio tipo transformacijų ir maišymosi pasekmes galime pamatyti [[induizmas|induizme]], kurį temos neišmanantys žiopliai laiko vienu kažkokiu tikėjimu, nors realiai - ten yra visa krūva tarpusavy mirtinai susipjovusių ir nesuderinamų religijų, kurios, tiesa, turi ir krūvas tarpusavio sąsajų.
+Iš esmės, visi bandymai atkurti pagonybę, kaipo tokią, gali būti paremti tiktai fragmentiškomis žiniomis iš istorinių šaltinių bei tautosakos, archeologiniais radiniais ir labai plačia [[dedukcija]]. Ką pastebėjo dar legendarinis [[Algirdas Julius Greimas]] - tai kad dabartiniai bandymai atkurti kažką panašaus į pagonybę - tai visiškai apgailėtinas feikinimas, kuriuo nei patys pseudopagonys išties netiki anei trupučio.
+=== Pagonybės tikėjimų istoriniai periodai ===
+Remiantis pastebėtais religijų pokyčių dėsniais, galim spėti, kad Lietuvos pagoniški tikėjimai turėjo bent jau šiuos etapus:
+* Šamanistinis etapas - pats ankstyviausias, kurio esminiai bruožai - [[šamanizmas]]. Būdingas medžiotojų bendruomenėms. Galima spėti, kad labiausiai išvystytas ir pirmus centralizavimo požymius turintis šamanizmo etapas susietas su [[Sovijus|Sovijaus]] mitu ir lavonų deginimu.
+** Dangaus kūnų etapas - nežinia, ar ankstyvoji, ar vėlyvoji šamanistinio etapo dalis, susijusi su mitais apie Saulę ir Mėnulį. Pastarasis lietuvių mitologijoje būdavo laikomas svarbesniu, dar vadintas kaip Dievulis, o vėliau sutapatintas su krikščionišku dievu.
+* Matriarchalinis etapas - susijęs su žemdirbyste ir sėsliomis gyvenvietėmis, taip pat su ugnies saugojimo kultu. Siejamas su tokiomis dievybėmis ar pusiau mitinėmis būtybėmis, kaip Gabija, Pizius, Kuilys ir panašiai. Šio periodo palikimas - kai kurios matriarchalinio pobūdžio legendos ir mitai, turintys daug neigiamo požiūrio į vyrus, o taip pat labai daug visokių nešvankybių.
+* Patriarchalinis, valdžių pasidalijimo etapas - susijęs su tokiomis karo figūromis, kaip Perkūnas, Velnias ir kai kuriomis smulkesnėmis. Iš esmės, išsivystymo metu sulaužytas pagonystės etapas, kuris buvo aršiausiai persekiojamas ankstyvos krikščionybės.
+* Prietarų arba griuvimo etapas - tas, kur ankstesni pagoniški tikėjimai susijungė su krikščionybe ir tapo prietarais. Kaip pvz., neigiama figūra ir smulkiomis dvasiomis pavirtęs Velnias, sutapatintas su [[Šėtonas|Šėtonu]]
+=== Pagonybės tyrinėjimo ir atkūrimo periodai ir teorijos ===
+Vėliau, skirtingais periodais vyko ir keli skirtingi etapai su bandymais atkurti ar aprašyti lietuviškąją pagonybę. Daugelis tų bandymų būdavo absurdiški, išfantazuoti ir pan., t.y., neretai vadintini kaip elementarūs [[pseudoreliginiai kliedesiai]]. Šiais laikais su kliedesine pseudopagonybe siejami įvairūs [[durniai]], kurie, pvz., duburiuotuose akmenyse kūrena laužus, tokiu būdu tuos akmenis sunaikindami. Analogiška pseudopagonybė yra ir visokie prietrankos, kurie kliedi apie visokius [[saulės ženklas|saulės ženklus]] ir panašiai.
+Kitą vertus, naujais laikais visgi atsirado ir bandymų kiek rišliau, moksliškiau išsiaiškinti pagoniškus tikėjimus.
+Išskirti galima šiuos tris svarbiausius periodus, susijusius su pagonybės tyrimais:
+* Romantistinis etapas - pagrindinai aprašinėtas [[XIXa.]], labiausiai žinomas iš Teodoro Narbuto (Teodor Narbutt) veikalų. Etapui būdingas bandymas atkurti pagonybę inteligentų sluoksniuose, remiantis užsilikusiais mitais, liaudies pasakojimais, įvairiais literatūriniais šaltiniais, o taip pat visokiomis fantazijomis, kurios buvo paremtos analogija su [[Senovės Graikija|Senovės Graikijos]] bei [[Senovės Roma|Senovės Romos]] dievų panteonais. Ši kryptis buvo esminė iki pat [[XXa.]] vidurio ir kažkiek laikėsi netgi ir vėliau.
+* Kliedesinis arba sovietinis etapas - būdingas visišku nemokšiškumu paremtas bet kokios tautosakos painiojimas, visiškas negebėjimas skirti krikščioniškos mitologijos nuo senųjų tikėjimų, visiškas skritingų periodų neskyrimas, kliedesinės teorijos apie medžių ir krūmų garbinimus, absurdiškas dievybių lyčių painiojimas ir taip toliau. Šita neopagoniškų kliedesių kryptis buvo remiama sovietų valdžios, kaip priešstata [[katalikų bažnyčia|katalikų bažnyčiai]]. Būdingi kliedesinės krypties atstovai - Pranė Dundulienė bei [[Romuva]].
+* Semiotinis etapas - prasidėjęs nuo [[Algirdas Julius Greimas|Algirdo Juliaus Greimo]] knygos "Tautos praeities beieškant", kurioje [[semiotika|semiotiniu]] požiūriu buvo struktūruojamos įvairių žinomų lietuviškos mitologijos istorijų elementai ir jų tarpusavio sąsajos. Esminis požymis - atsiradęs aiškus skirstymas pagal periodus, išskiriamos dievybių funkcijos, jų suderinamumai ir pan., nagrinėjami ir istoriniai perėjimai iš vieno vystymosi etapo į kitą. Žinomiausias šios krypties mitologijos tyrimų atstovas - Norbertas Vėlius.
 [[Category:Religijos]]