Karalius (Valdovas): Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
134 eilutė: 134 eilutė:


Tik staiga...
Tik staiga...
Materializuojasi vergas, be karūnos, bet atrodo kaip paskutinis durnius... ar kaip Šimonytė, bet man tas pats, - Tu ble kur karūną padėjai, pydere, šveicare tu nelaimėjęs, suka visoks, aš tave paskersiu ir suvalgysiu... ne nevalgysiu tos šūdinos mėsos, bet vistiek paskersiu... - mėtau žodžius kaip koks ekvelibristas
- Aš... pyzdiec... man... na nu aš mačiau Ulrihą fon Jungingeną, jis ... atėmė karūną ir.. sakė kad žygiuoja į Lietuvą ir viską užims, - vergas Žemaitaitis krenta ant smėlio ir bando numirti.
1 452

pakeitimai