Šiaurės pašvaistė

Šiaurės pašvaistė - toksai jonosferoje kylantis švytėjimas, kuris atsiranda dėl to, kad vyksta visokie cheminiai procesai plazmoje. Smarkiai jonizuota plazma yra pati jonosferos esmė, tai todėl tenai tas švytėjimas ir vyksta. Kadangi jonosfera yra laidi elektrai, tai ji kaupiasi aplink Žemės planetos polius, todėl ir vadinama Šiaurės pašvaiste - nes pirmiausia stebima būdavo palei šiaurinį polių. Tiesa, palei pietinį polių ji irgi vyksta.

Taigi, be Šiaurės pašvaistės (Aurora Borealis) yra ir Pietų pašvaistė (Aurora Australis). Tačiau savo esme abi šios pašvaistės visiškai vienodos ir niekuo nesiskiria.

Kadangi plazmos jonizacijos lygis ir pats plazmos laisvų jonų kiekis smarkiai priklauso nuo visokių faktorių, kaip kad Saulės aktyvumas, visokios Saulės dėmės, iš Saulės kylantys plazmos išsiveržimai ir panašiai, tai ir jonosferos aktyvumas irgi nuo to priklauso. Tai reiškia, kad jei Saulėje įvyksta dideli plazmos išsiveržimai, tai ta plazma gali pasiekti Žemės planetos jonosferą, čia nusėsti ir sukelti švytėjimą, kuris bus matomas ir toliau. Tokie jonosferos aktyvavimo procesai vadinami geomagnetinėmis audromis.

Viena iš galingesnių tokių audrų buvo 2024 metų gegužės 11, tai tą vakarą visai neblogai Šiaurės pašvaistės buvo matomos ir visoje Lietuvoje, ir didelėje dalyje likusios planetos.