Vėgėlė

Vėgėlė - tai tokia žuvis, besimaitinanti daugiausiai visokiomis varlėmis, šliužais, dvėseliena, kartais - kokiomis nors smulkiomis žuvimis, jei pavyksta tokias užpulti. Vėgėlės būna priskiriamos plėšrioms žuvims, tačiau išties turi ir maitėdų požymius. Biologiškai vėgėlė yra gėlavandenė menkė, tačiau vizualiai į menkes yra visai nepanaši, nes labiau primena kažkokį nedaaugusį prastą šamą.

Vėgėlė aprašoma, kaip plėšri žuvis, tačiau yra gana negreita, todėl kitas žuvis suėsti sugeba tik retesniais atvejais - dažniausiai, kai tos būna sužeistos ar labai smulkios. Kitą vertus, vėgėlės pasižymi kraštutiniu agresyvumu, tad pasitaikius progai, puola netgi žuvis, kurios yra praktiškai jų pačių dydžio.

Dėl negreito būdo vėgėlės paprastai slapstosi kur nors gilesnėse upių duobėse, kur būna šiokia tokia srovė, tad gaudant kitas žuvis, suveikia vėgėlės dydžio pranašumai (dėl hidrodinamikos dėsnių didelės žuvys plaukia greičiau už mažas). Kitą vertus, yra ir ežerinių vėgėlių, kurios slapstosi kur papuola.

Mėgėjiškoje žvejybinėje praktikoje, vėgėlė ir laikoma visai nebloga žuvimi, nes turi mažai ašakų, tačiau bendrai žvejai pastebi, kad ten, kur yra daug vėgėlių, ten kitos žuvys išnyksta, ypač tos, kurios geriausios, pvz., upėtakiai. O kur vėgėlių nelieka - ten kitų žuvų būna daugiau.

Taigi, neviešai vėgėlės yra laikomos kenksmingomis žuvimis, nes kraštutinai smarkiai naikina kitas žuvų rūšis, ypač tas, kurios deda ikrus į dumblą bei kurių mailius gyvena dumblingose vietose. JAV kai kuriose valstijose vėgėlės yra laikomos žuvimis, kurios yra kenksmingos ir turi būti naiknamos, nes dėl jų visiškai išnyksta upėtakių populiacijos upėse.