Vilniaus geležinkelio stotis

Šį straipsnį parašė pseudointelektualas moksliukas, bandęs padaryti kažką juokingo, bet išėjo visiška išmata. Parašiusiam siūlome paskaityti Kaip rašyti kaip Pipedija? Pipedija tokius straipsnius palieka kaip pavyzdžiui, jog tokių straipsnių negalima rašyti Pipedijoje. Čia juk Pipedija, ane??? Tadgi skaitykite, ir suprasite kame čia esmė ta bybedija Wikicopypedija Pipedija.

Vilniaus geležinkelio stotis XXa. pradžioje

Vilniaus geležinkelio stotis šiais laikais tegarsėja, kaip bomžų ir pigiausių kekšių lizdas, valdomas AB Lietuvos Geležinkeliai. Per visą sovietmetį stotis buvo dažoma ypatingai šleikščia veneriškai ružava spalva.

Vilniaus geležinkelio stoties istorija

Pastatyta XIXa., šioji laimingai prastovėjo iki pat 1945, kai jau rusams užgrobus Vilnių, ten sprogo sovietų sąstatas nr.984, vežęs milžinišką kiekį artilerijos šaudmenų ir aviacinių bombų.

Reikalas įvyko sausio 12 dienos pavakary, 16:35, kai Vilniuje didžiulis traukinio sąstatas maždaug 60 km/h greičiu įsirėžė į kitą traukinį, dėl ko krūva vagonų nulėkė nuo bėgių, susigrūdo tiesiai Vilniaus geležinkelio stotyje.

Po kelių ar keliolikos minučių dalis iš aviacinių padegamųjų/apšvietimo fosforinių bombų savaime užsidegė, nes buvo užpildytos ore užsidegančiu fosforo mišiniu. Nulėkus vagonams nuo bėgių, sulūžo dėžės, kuriose buvo tos bombos, dalis bombų buvo pažeista - taip ir pakliuvo į aplinką tas mišinys, o paskui jau viskas vyko savaime, nes prasidėjo didžiulis gaisras, padegęs ir kitus vagonus, ir kitas bombas bei šaudmenis.

Pradėjo sproginėti aviacinės bombos, o kartu savaime šaudyti katiušų raketos, kurios ėmė kristi dar ir ant aplinkinių pastatų ir sproginėti jau tenai. Kai kurios traukinių dalys sprogimo buvo nusviestos netgi iki Algirdo gatvės, pvz., tenai buvo surasti atskrieję masyvūs geležinkelio vagono riedmenys.

Sprogimai sunaikino didžiulį kiekį aplinkui buvusių statinių - iki šiol aplink geležinkelio stotį yra didžiulės tuščios erdvės, susidariusios būtent per šiuos sprogimus (iki tol pastatai buvo visai netoli žiedo). Žuvo mažiausiai 94 žmonės, sužeista mažiausiai 311. Taip pat sunaikinti garvežys, 47 vagonai, stočiai priklausiusi elektrinė, traukinių remonto depas, daug kitų statinių.

Sprogimų sukeltos smūginiės bangos išmušė langus netgi Gedimino (tuomet - Stalino) prospekte, o taip pat netgi ir kai kuriuose Šnipiškių pastatuose. Oficialiais duomenimis buvo 94 žuvę ir 311 sužeistų, tačiau kaip ir įprasta tam laikui, skaičiai greičiausiai buvo sumažinti bent kelis kartus. Bent jau aplinkiniams rajonams žalos ir žūčių šis įvykis pridarė daugiau, nei paties karo metu vykę bombardavimai (jie, beje, irgi buvo gana nemaži).

Buvo visiškai nušluota nuo žemės paviršiaus ne tik pati stotis, bet ir kelių šimtų metrų spinduliu buvę pastatai, išskyrus tuos, kuriuos nuo sprogimo bangos apsaugojo vietovės reljefas. Štai todėl aplink Vilniaus geležinkelio stotį ir nėra už ją senesnių statinių - tiktai vėlesniais laikais statyti, pvz., toje pat plynėje atsiradusi Vilniaus autobusų stotis.

Pati geležinkelio stotis buvo labai greitai atstatyta - tiek skubiai, kad sovietų valdžia net nekūrė naujo projekto, atstatinėjo pagal išlikusius Caro laikais statytos stoties brėžinius, tik vėliau jau "pagerinant" fasadų išvaizdą į gan tipinį stalininį stilių. Priešais stotį įrengto transporto žiedo vidury buvo pastatytas paminklas Josefui Stalinui, išstovėjęs bene iki 1956.

Vėlesni laikai

Nežinom kaip buvo stovint Stalinui, tačiau XXa. pabaigoje - XXIa. pradžioje stoties apylinkėse įsikūrė tikras kekšynas, kuo ji labiausiai ir garsėjo. Specialiai kekšinėjantiems užsienio turistams šalimais visą parą veikė kelios valiutos keityklos - viena, atrodo, tebeveikia ir iki šiolei.

Įstojus į ES ir daugumai lietuviškų plaštakių išvykus į Vakarus, kažkas sugalvojo atstatyti rajono patrauklumą ir iš pradžių vieną, o po to kitą stoties galą nutepliojo nauju tinku. Tam darbui neprireikė nei penkerių metų. Nuo to situacijai nepagerėjus griebtasi už šiaudo ir iš oro uosto į stotį nutiestas gelžkelis.

Visgi, situacijai keičiantis, ilgainiui kekšynas ėmė mažėti, kiek daugėjo visokių visiškai beviltiškos stadijos narkomanų, o galų gale daugmaž pajudėjo ir rajono gentrifikacija. Taigi, dabar netgi ir kekšių jau ten mažiau, nors visokie alkoholikai bei narkomanai vakarais vis dar šlaistosi negražiais būreliais.