Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
UNIX
UNIX - tai gi operacinė sistema, kaip sako, niekam nafig nereikalinga, nes senobinė visai jau ir grafinės aplinkos neturi, o dargi ir blogesnė už DOS, nes konfigūruot sudėtinga!
Tai užtat jei kas nors tą UNIX žino, tai akivaizdžiai arba hakeris, arba adminas, arba šiaip koks nors nupezęs senis, prisimenantis Brežnevo laikus... Dar kiti prisimena ir kokius tai karus, kurie kadaise vyko tarp BSD ir System V, nors dabar jau šitie pavadinimai yra tapę beprasmiais žodžiais, nes niekas tokių OS nebevartoja senų seniausiai.
Taigi dar ten visokia galybė tų UNIX rūšių prikurta, kiekvienam asilui - po vieną ar kelias:
O tai čia gi kaip paklausėm kompiuterastų, tai jie durniais mus išvadino ir paaiškijo, kad UNIX adminai du kartus daugiau pinigų uždirba, nei Windows! Ir kad pasirodo visas internetas irgi ant UNIX visokių padarytas ir be šito daikto neveiktų! Ir dargi labai mus čia nustebino, kad pasirodo MacOS besąs irgi kažkoksai sušiktas UNIX, o visai ne Vimdozė kokia!
Dar yra koksai tai JS/UIX, kuris išties netgi nėra UNIX, nes netikras, bet irgi panašus į kažkokį seną priešistorinį ir visvien UNIX. Tai šitas veikia bet kurioje naršyklėje be jokio instaliavimo, taip kad galima pasibandyti, jei netikit, kad visi tie UNIX yra baisūs ir tenai vien terminalas be grafinės aplinkos, blogiau negu DOS.
UNIX keistenybės
UNIX yra sena OS grupė, tai tenai pilna visokių keistenybių. Kai kurios yra tokios, kad netgi visai patyrusiems kompiuterastams stogus nurauna - pvz., kokie nors socketai, kurie yra failai, leidžiantys pasijungti per tinklą į kokį nors portą. Visgi čia jau visai keisti dalykai, o yra ir paprastesnių.
Štai ką reikia žinoti, kai pradedi normaliai gilintis į UNIX (ar, tuo pačiu, Linux) operacines sistemas:
- Failų sistemoje UNIX katalogai žymimi ne bakslešas, o slešu - t.y., kreiviu, kuris pasviręs į dešinę.
- Internetuose esantys failų katalogai ar vardai ir panašiai yra kilę iš UNIX sistemų, todėl ir eina kaip į dešinę pasvirę slešai
- UNIX nėra diskų - jie pajungiami prie failų sistemos, kaip katalogai, ant kurių tie diskai yra užmontuojami, naudojant mount komandą. T.y., diskų nėra, yra katalogai ir viskas.
- UNIX sistemose programų valdymas veikia ir viskas. Jei padarai kill, tai procesas yra užmušamas be išlygų. Ir viskas. Ir procesas užmuštas.
- UNIX kaip ir nėra failų išplėtimų. Tiksliau, jie kaip ir yra, bet nebūtini. Negana to, jei jau taip, tai failo vardas gali prasidėti tašku - pats būti kaip failo išplėtimas.
- Adminai su UNIX sistemomis dirba per Shell - tokią tekstinę valdymo programą, kuri panaši į interaktyvią programavimo aplinką
- UNIX sistemose grafinė aplinka yra nelabai normali:
- Grafinė aplinka, X-Window, duoda tik grafiką (vaizdo atvaizdavimą), bet ne valdymo priemones, t.y., to darbui nepakanka.
- Pagrindą darbui su programomis duoda Window manager tipo programos, kurios leidžia valdyti langus
- Yra krūva skirtingų grafinių aplinkų - pvz., KDE, GNOME, CDE ar dar kitų, kurios turi kartu ir Window manager programas
- Prie kompe esančio X-Window galima pasijungti iš kitur, nes tai yra serveris, ir tada dirbti su programomis taip, lyg ant lokalaus kompo.
Visokie seni bajeriai apie UNICS
Labiausiai užkietėjusius ir visai jau nesveikus UNIX fanus galima atpažinti, pagal tai, kad jie neretai vietoj žodžio "UNIX" rašo "UNICS". Tai susiję su kažkokiom senom istorijom, kai dar buvo Multics, o jos supaprastinta versija vadinosi UNICS. Štai iš tos UNICS ir atsirado UNIX.
Tai jau kai žmogus parašo "UNICS", tai jo galima drąsiai klaust, kaip konfigūravosi koks nors UUCP ant kokios nors IRIX, o tas tada ims apsiputodamas aiškint, kad esi lameris ir nežinai, koks geras tas IRIX buvo, nes ten nereikėjo jokio UUCP. Tai tada išsyk galima paklausti apie tai, kaip meilas veikė, jei jo nebuvo. Tai puikus būdas momentaliai užtrolinti visiškai senus ir užkietėjusius kompiuterastus iki būsenos, kai jie tiesiog purtytis ima.