Trumposios bangos

Trumposios bangos - tai radijo bangos maždaug nuo 100 iki 10 metrų ilgumo, t.y., nuo 30 iki 300MHz dažnumo, nors kartais dėl įvairių priežasčių toms bangoms priskiriami ir gana juntami gretimų diapazonų ruožai. Bendrai Trumposios bangos yra tarpe tarp vidutinių bangų ir ultratrumpųjų bangų.

Trumposiomis bangomis bendraujantys, o kartais ir tiesiog tų trumpųjų bangų besiklausantys dar būna vadinami trumpabangininkais. Trumpabangininkai - tai dėl to, kad trumposios bangos leidžia klausytis laidų iš labai labai tolimų planetos užkampių.

Kartais trumposioms bangoms priskiriami ir gretimi diapazonai - pvz., labai įprasta priskirti bangas iki 110, 120 ar netgi 160 metrų, nes šios irgi pasižymi gana juntamu atsispindėjimu nuo jonosferos. Kaip pvz., Liuksemburgo radijas, kuris negirdimas dieną, naktį nuo jonosferos atsispindi ir Lietuvoje girdisi kuo puikiausiai. Nors ne taip stabiliai, bet nuo jonosferos gali atsispindėti ir trumpesnės bangos, pvz., metrinio ar netgi decimetrinio diapazono. Taigi, trumpabangininkai neretai pasiklauso ir bangų, kurios yra kiek trumpesnės - pvz., 9, 8 ar net 7 metrų. Kartais būna, kad ką nors ir aptinka.

Iš kitų diapazonų trumposios bangos išsiskiria savo sklidimu: jos atsispindi nuo jonosferos, esančios labai apytiksliai apie 120km aukštyje ir grįžta atgal į Žemės paviršių, nuo kurio vėl atsispindi. Ir tokių atspindžių gali būti labai daug, išskirtinai gerais atvejais kartais netgi įmanoma, kad radijo siųstuvas, pasiuntęs signalą į vieną pusę, gautų atgal savo paties siųstą signalą iš priešingos pusės, nes šis, daug kartų atsispindėjęs, gali apeiti Žemės paviršių. Tiesa, praktikoje visgi atspindžių būna mažiau ir optimalus transliavimas numato kokį vieną atspindį nuo jonosferos. Jei atspindys tik vienas, o siųstuvo antena kryptinga, į žemę pakliuvęs signalas gali būti labai didelės galios, puikiai girdimas, nors ir atėjęs gerokai iš už horizonto.

Štai dėl tokių savybių trumposios bangos dar senais senais laikais tapo tolimojo ryšio priemone. Deja, ne be trūkumų - jonosferos storis ir aukštis nepaprastai priklauso nuo daugelio faktorių - pvz., nuo saulės audrų, nuo paros laiko, nuo metų laiko. Kartais, kai jonosfera yra labai stora, nuo jos gali atsispindėti ir trumpesnės, kelių metrų bangos, nueidamos taip keletą tūkstančių kilometrų. Senais laikais būdavo, kad kur nors Lietuvoje, gerą vasaros dieną, TV žiūrovai trumpam pamatydavo kokių nors programų iš Italijos ar kitų panašiai nutolusių šalių. Paprastai tokios programos sugebėdavo prasimušti per signalą tiktai ten, kur vietinės TV signalas būdavo silpnas (pvz., Varėnoje), bet būdavo, kad netgi ir Vilniuje sekundei ar kelioms permušdavo TV transliacijas. Ir visa tai - dėl jonosferos atspindžių.

Taigi, trumposios bangos pasižymi tuo, kad nuo jonosferos atsispindi ypatingai gerai, daug geriau, nei kokios kitos.

Dėl tokių galimybių transliuoti laidas toli, už tūkstančių kilometrų gaunant aukštą signalo lygį, šios bangos buvo naudojamos ir radijo balsams. Taigi, šiomis bangomis laidas į Lietuvą transliavo Amerikos balsas, Vatikano radijas, Laisvoji Europa, o taip pat ir daug rusiškai kalbančių Vakarų stočių, pvz., BBC.

Senesni radijo mėgėjai ar šiaip sovietmetį pamenantys, puikiai prisimena ir VEF imtuvus, o rimtesni mėgėjai bei tie, kas klausėsi radijo stočių ir vėliau - puikiai prisimena tobulus Grundig imtuvus.