Trinkelizacija

Bene garsiausias visų Laikų Lietuvoje įvykęs išbetonavimas buvo prie Zapyškio bažnyčios. Nepaisant milžiniškų skandalų, paaiškėjo, kad viskas teisėta, nes viskas buvo pagal popierius, todėl nesiskaito.

Trinkelizacija - daugelio įvairių savavaldybių pamėgtas pinigų įsisavinimo metodas, kurio esmė - išgrįsti visokiomis trinkelėmis kuo didesnius plotus. Kadangi taip lėšos išleidžiamos labai paprastai ir atseit sukuriama kažkokia (nelabai aiški) vertė, tai procesas paplitęs visose Lietuvos savivaldybėse.

Proceso pašalinės pasekmės - visiškai totaliai iškapojami medžiai, krūmai, žolynai, gėlynai, visą dangą padengiant betono gabalais. Netiesioginės pasekmės - dar rimtesnės: kadangi trinkelėmis ar betono plokštėmis padengiamas žemės paviršius, lietaus vanduo nuteka ne medžiams prie šaknų, o į kanalizaciją. Taigi, medžiai negauna vandens ir nudžiūsta.

Ypatingai trinkelizacija pasijunta vasarą, per karščius, saulėtą dieną. Kadangi nėra jokios žemės, iš kurios garuotų vanduo, tai vanduo ir negaruoja, ir neatšaldo. Augmenijos, kuri garintų vandenį - irgi nėra. Ir medžių, kurie kurtų šešėlį - irgi nėra.

Taigi, karštą saulėtą vasaros dieną trinkelizuotos aikštės ir gatvės pavirsta į tikras keptuves, kur temperatūra gali pasiekti tokią, kad pastačius ant trinkelių keptuvę, po kiek laiko ant jos jau būtų įmanoma iškepti kiaušinienę visai ne perkeltine prasme, nes keptuvės temperatūra pasiektų apie 70 laipsnių, o to jau pakanka kad ir negreitam, bet tikram kiaušinienės kepimui.

Kai kuriuose miestuose, pvz., Vilniuje, trinkelizacija būna derinama ir su dar kitu reikalu - tvorizacija. Pastaroji yra ypatingai patogi, nes menamai rankinio kalinėjimo tvoros gali kainuoti baisius pinigus, taip kad labai pelningas biznis. Ir nesvarbu, kad tų tvorų išties niekam nereikia - visada galima eilinį kartą užsakyti seriją straipsnių įvairiuose laikraščiuose beigi portaluose apie tai, kad visur pasaulyje parkai ar dar kas nors yra rakinama, o todėl ir Lietuvoje reikia įvesti tvoras ir kažką rakinti. Tiesa, vilniečiai labai pikti, tai jau kelių parkų beigi aikščių trinkelizacijas smarkiai apmažino (nors Lukiškių aikštė ir buvo paversta į betoninę plynę), o tvorizacijas kelis kartus išvis sužlugdė.