Smegenų distrofija

Smegenų distrofija - sunki galvos smegenų liga, pasižyminti daugybiniais smegenų degeneracijos židiniais, susilpnėjusiu mąstymu. Liaudyje liga populiariai, tačiau netaisyklingai vadinama dibilumu. Liga plintanti, kasmet ja suserga vis daugiau žmonių, todėl neretai vadinama dar ir civilizacijos liga arba naujųjų laikų epidemija.

Dar apie 1920-1930 metus vokiečių pastebėta plintanti degeneracija, su būdingais smegenų distrofijos simptomais. Statistiniai tyrimai jau tada leido įvertinti, kad ligos plitimas turi progresyvinį pobūdį, ką patvirtina ir faktas, kad šiais laikais dibilų kiekis kraštutinai didelis

Dėl smegenų distrofijos ilgainiui pas pacientus išsivysto mikrocefalija, kliedesiai ir demencija, kuri baigiasi ankstyvąja koma.


Ligos eiga

Dažniausiai ligos eiga būna lėtinė, progresuojanti. Remisijos nenusimato, prognozės neigiamos. Sunkesniais atvejais išskirtina progresyvinė smegenų distrofija, kuriai būdingas greitas simptomatikos sunkėjimas. Taip pat išskiriama ūminė eiga, kuriai būdingas simptomatikos išsivystymas per trumpą laikotarpį (nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių).


Simptomatika

Pradinei stadijai būdingi šie simptomai:

Vėlesnėse stadijose simptomai sunkėja, vystosi gili degenaracija.


Patogenezė

Smegenų distrofijos priežastys įvairios, tarp tipinių pažymėtinos šios:

  • Daugybiniai reguliarūs galvos smegenų sutrenkimai
  • Hirudinea ruber - užsikrėtimas parazitiniais organizmais
  • Lėtinis alkoholizmas, narkomanija (ypač - heroinizmas)
  • Genetiniai sutrikimai
  • Atskyrimas nuo visuomenės ankstyvame amžiuje, asociali aplinka
  • Masturbacija. Pernelyg aktyvi masturbacija gali sukelti ekstensyvų dopamino išsiskyrimą, kuris sukelia frontalinės galvos smegenų dalies suminkštėjimą.
  • Intensyvus naudojimasis Socialnetworkais.

Gydymas

Gydymo efektyvumas menkas, tačiau ligos eigą galima pristabdyti, o kartais netgi pasukti atgal, taikant urinoterapiją. Civilizuotose šalyse paprastai naudojama eutanazija.