Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


SR-71

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Visiems įsiminęs tas SR-71 - netgi tie, kas nežino, kas čia per lėktuvas, visvien yra matę tokį kur nors paveiksliukuose. Ant lėktuvo matosi šlapi ruožai, kylantys dėl ištekančių degalų.
SR-71 bakai buvo specialiai sukonstruoti iš gofruoto titano plokščių, kurios judėtų viena kitos atžvilgiu. Reikalas tas, kad nuo įkaitimo bendras lėktuvo ilgis skrydžio metu padidėdavo netr 33 centimetrais. Jokios įprastos sandarinimo priemonės negalėdavo padėti, nes dėl šiluminio plėtimosi kylantys plokščių judesiai būdavo pernelyg dideli.

SR-71, dar žinomas kaip Blackbird - legendinis ir greičiausias visų laikų pasaulyje serijinis lėktuvas. Ir dar ir ne tik greičiausiai, bet ir aukščiausiai iš visų skraidęs. Ir kartu didžiausiais nuotoliais skraidęs iš visų, kurie gebėjo skristi 2-3 Machų ar dar didesniu greičiu.

Oficialiai šiais laikais skelbiama, kad raidės "SR" reiškia "Strategic Reconnaissance", bet išties gi reiškė "Strike/Rconnaissance", nes lėktuvas pradžioje buvo užsakomas, kaip galintis nugabenti į taikinį kokią nors branduolinę bombą. Bet vėliau, kai bekuriant lėktuvus, atsirado ir geros vidutinio ir tolimojo nuotolio raketos, bombų nebeprireikė, tai taip pasikeitė ir tų "SR" raidžių iššifravimas.

Kurį laiką lėktuvas buvo toksai slaptas, kad netgi jo išvaizdos niekas nežinojo. Bet kiek vėlyvesiais laikais šitas lėktuvas įsiminė visam pasauliui dėl savo išskirtinės formos ir juodos spalvos. Juoda spalva buvo parinkta ne šiaip sau - lėktuvas skraidė taip greitai, kad nuo trinties į orą kai kurios jo dalys įkaisdavo tiek, kad imdavo švytėti. Taigi, juoda lėktuvo spalva padėdavo išspinduliuoti šilumą ir taip sumažinti lėktuvo temperatūrą.

Taip pat šis lėktuvas žinomas ir dėl kitos priežasties - realiai tai buvo pirmas pasaulyje serijinis nematomas lėktuvas. Nors pagal šiuolaikinį supratimą jo nematomumas buvo gana prastas, visgi anais laikais jo nesugebėdavo pamatyti daugelis sovietų naudotų radarų.

Daugybę metų SR-71 buvo įslaptintas, ir liko įslaptintu netgi iki šių laikų, nors su specialiomis sąlygomis kažkiek šių lėktuvų ir buvo perduota į muziejus. O reikalas buvo tas, kad dar apie 1960 kurtas lėktuvas buvo sukurtas su tokiu milžinišku kiekiu beprotiškai brangių specialių bandymų, konstrukcinių sprendimų ir taip toliau, kad tokios tyrimų programos iki šiol dar nėra atlikusi jokia kita pasaulio valstybė - tiktai JAV. Taigi, net ir šiais laikais daugelis konstrukcinių, technologinių ir kitokių smulkmenų yra įslaptintos. Kaip įslaptintos ir tikslios šių lėktuvų charakteristikos.

Čia dar reikia paminėti, kad SR-71 nebuvo sukurtas nuo nulio - prieš jį buvo sukurti dar keli superlėktuvai, gaminti mikroserijomis - A-12, M-21 ir YF-12A. SR-71 buvo kuriamas, daugiausiai remiantis A-12 lėktuvo konstrukcija, nors naudoti ir YF-12A sprendimai, nes šis buvo jau kiek modernesnis ir pagerintas. Lyginant su pirminiu A-12, SR-71 buvo ilgesnis, daugiau krovinio nešantis, skrendantis aukščiau ir toliau, turintis ne vieną, o du pilotus, tačiau truputį lėtesnis. Bent jau CŽA kartą ėmė ir paskelbė tokį infografiką su skaičiais. Bet paskui ištrynė, tai per Archive.org suradom tiktai[1].

Tačiau visgi šie duomenys yra abejotini, nes jokių gerai patikrintų ir neprieštaringų duomenų apie SR-71 skrydžio nuotolį, greitį ir aukštį iki šiol nėra paskelbta ir, panašu, kad dar keliasdešimt metų skelbiama nebus.


Kai kurie įdomūs faktai apie SR-71

Vienas nelabai daugeliui žinomas faktas apie SR-71: lėktuvas skrido tokiu dideliu greičiu, kad teko daryti aušinamą jo paviršių. Sunkių radiatorių įtaisyti nesigavo, tad visas aušinimas buvo padarytas paprastai: aviacinis kuras turėdavo cirkuliuoti tiesiai po lėktuvą dengiančiomis titano plokštėmis, o lėktuvą atvėsinęs ir pats įkaitęs kuras jau būdavo paduodamas į variklius. Tačiau dėl didelio greičio tos titano plokštės visvien smarkiai įkaisdavo, todėl plėsdavosi, o tai reiškė, kad neįmanoma padaryti sandarių siūlių - plokštės turėdavo judėti viena kitos atžvilgiu. Taigi, lėktuvas buvo konstruojamas taip, kad maksimalus sandarumas būtų pasiekiamas, skriejant dideliu greičiu. O tai reiškė, kad skrendant ikigarsiniu greičiu, tarp lėktuvo plokščių būdavo tokie plyšiai, kad kuras realiais upeliais tekėdavo lauk - tai matoma daugelyje skrendančio lėktuvo nuotraukų.

Taigi, praktinė skrydžio procedūra būdavo tokia:

  • Lėktuvas su pripildytais bakais pakyla į orą, pasiekia didelį greitį ir kurį laiką taip skrenda, smarkiai įkaisdamas
  • Įkaitęs lėktuvas sumažina greitį ir kuo greičiau kabinasi prie skraidančio tankerio, iš kurio prisipildo kuro bakus
  • Tada lėktuvas, kol dar nespėjęs atšalti, vėl staigiai didina greitį ir tada jau atlieka suplanuotą skrydį
  • Skrydžio pabaigoje lėktuvas greitai mažina greitį ir leidžiasi aerodrome, kol neišlaistė kuro likučių

Dar vienas mažai žinomas faktas: visiškai visi SR-71 lėktuvai buvo gaminami rankiniu būdu, o ne tiksliai pagal specialius lekalus, kaip įprasta aviacijoje. Todėl visų lėktuvų gabaritai truputį skyrėsi, kaip skyrėsi ir aerodinaminiai profiliai. Todėl lėktuvai pasižymėjo kiek skirtingais greičiais, kiek skirtingu kuro taškymu per plyšius, skirtingais skrydžio nuotoliais ir skirtingu valdomumu.

Dėl gan skirtingų savybių kai kurie iš lėktuvų būdavo naudojami retai ir ne po daug, o ilgainiui išvis tapo amžinai angaruose stovinčiais. Toks likimas ištikdavo kai kuriuos iš lėktuvų, kurie dėl visai nedidelių nuokrypių turėjo ženkliai prastesnes valdomumo savybes. Tuo tarpu kai kurie kiti lėktuvai būdavo naudojami nuolat, kas trečiame ar kas ketvirtame skrydyje.

Nors lėktuvas buvo juodas, jis nebūdavo matomas šviesiame danguje, nes skrisdavo taip aukštai, kad dangus virš jo jau būdavo beveik juodos spalvos netgi dieną. Tai yra dėl to, kad dideliame aukštyje oras yra labai išretėjęs ir todėl beveik nematomas, taigi, dangus tenai būna juodas netgi dienos vidury. Mums įprasta šviesi dieninio dangaus spalva yra vien dėl storo atsmosferos sluoksnio. Taigi, kai lėktuvas skrenda atmosferos sluoksnio viršuje, jis mažiausiai matomas būtent tada, kai yra juodas. Jei taip aukštai skrendantis lėktuvas būtų baltas - jis atspindėtų šviesą ir tada kaip tik būtų ryškiai matomas netgi dieną.

Dėl to paties oro išretėjimo dideliame aukštyje ir beveik nulinio drėgmės procento SR-71 paskui save visiškai nepalikdavo inversinio pėdsako, t.y., paskui jį nesusidarydavo kondensuotų debesų šleifas. Kitaip tariant, taip vadinami chemtrailai neatsirasdavo.

Tarp kitko, dėl konstrukcijos, kur viskas buvo fiuzeliažo viduje ir kartu buvo numatytos apačioje esančios durys (bombų liukas), SR-71 ir vėliau išlaikė teorinę galimybę nešti branduolinį ginklą. Tiesiog tokia galimybė nelabai būdavo svarstoma, nes panašius tikslus pigiau galėjo atlikti kokios nors sparnuotosios raketos.

Beje, buvo du SR-71 variantai: vienas buvo vadinamas SR-71A, t.y., įprastas lėktuvas, o kitas - SR-71B, su papildoma kabina instruktoriui (mokytojui).

Nors oficialiai SR-71 pavadinimas buvo "Blackbird", neformalus pavadinimas, naudotas jais skraidžiusių lakūnų, buvo Habu. Habu - tai tokia Japonijoje gyvenanti angis, vienoje iš Japonijos bazių šis lėktuvas ir gavo tokį pavadinimą. Vėliau tas pavadinimas išplito ir po kitas karines bazes. Specifinį pavadinimą turėti buvo patogu, nes tie, kam nereikia - nesuprasdavo, apie kokį lėktuvą ir išvis apie ką čia kalba.

Dar vienas keistumas buvo susijęs su pačios SR-71 programos slaptumu - lakūnų šeimoms tekdavo gyventi atskirai ir pusiau įslaptintai, smarkiai nuo likusio pasaulio atskirtuose kariniuose miesteliuose. Kadangi lakūnai persikeldavo iš vieno miestelio į kitą, esantį kartais visai priešingoje planetos pusėje, tai su jais keldavosi ir šeimos. Vaikai, tokiu būdu, kariškių lankomose mokyklose sudarydavo kiek atskirą grupelę, kuri ilgainiui gavo ir savo pavadinimą - Habubrats ("Habu išdykėliai").

Vienas iš keistumų buvo tai, kad Habu lakūnų šeimos būdavo perteklinai skiepijamos ir daug labiau prižiūrimos, nei bet kurių kitų lakūnų šeimos. Negana to, ankstyvaisiais laikais gripo sezono metu šeimos nariams, taip pat ir vaikams, būdavo prevenciškai leidžiamas penicilinas. Tai buvo daroma dėl to, kad tie šeimos nariai neapsirgtų ir neduokdie neapkrėstų Habu lakūnų. Deja, anais laikais buvo gan menkas supratimas apie tai, kad šios ligos plinta per virusus, kurių visiškai neveikia jokie antibiotikai.

Čia skirtingi Blackbird lėktuvų variantai

Kiti lėktuvai, kaip nors sulyginami su SR-71

Išties buvo visa serija su SR-71 susijusių lėktuvų:

  • A-12 - naudotas CŽA, labai panašus, bet esą truputį greitesnis ir aukščiau skraidęs
    • AT-12 - mokomoji A-12 modifikacija su papildoma kabina mokytojui
  • YF-12 - bandomasis naikintuvas, nelabai pasiteisinęs
  • M-21 - supergreitų dronų nešėjas

Yra žinomi tik keli serijomis gaminti lėktuvai, kurie bent kažkiek galėjo lygintis su SR-71:

  • English Electric Lightning - visiškai rekordinis britiškas naikintuvas, kuris sugebėjo perimti SR-71, kad ir kiek žemiau ir lėčiau skrisdamas
  • Mig-25 - rusiškas naikintuvas, kuris buvo specialiai kuriamas, kad galėtų perimdinėti SR-71, tačiau nebuvo labai sėkmingas
  • Concorde - keleivinis lėktuvas, kuris vienintelis galėjo bent jau lygintis su SR-71 savo greičiais dideliame skrydžio nuotolyje

Aišku, buvo dar vienas-kitas lėktuvas, galintis kokiomis nors charakteristikomis tegul ir ne aplenkti, bet bent jau lygintis su SR-71, bet tie lėktuvai jau nebuvo serijiniai, o buvo gaminami pavieniais vienetais, kaip kokie nors bandomieji modeliai.


Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.