Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Durnynas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
(Nukreipta iš Psichūškė)
Jump to navigation Jump to search

Durnynas arba durchata ar dūrkė, kaip marginalai pavadina kartais, o politkorektiškai teisinga būtų sakyt psichiatrijos klinika, psichiatrinė ligoninė ar psichoneurologinis dispanseris - anokia kaip ir ligoninė, bet kaip ir kalėjimas, gerai nesuprasi, kame skirtumas. Tai čia kai protelis atsisuks, Pipediją beskaitant ir berašant, tai galit ir apsilankyti, o gal ir užsibūti, pakol psichiatrai paleis...

Liaudyje psichiatrinės ligoninės iš senų laikų žinomos kitais pavadinimais, kaip kad durnynas, psichūškė, psichiatrinė, dūrkė, ar durchata. Šie pavadinimai dabar jau retesni, bet sovietmečiu būdavo daug įprastesni už oficialius.

Tai šiaip jau daug visokių ligų ir pusligių bei net neligų būna, už ką galit savo ar nesavo noru papult: schizofrenija, psichozė, balti arkliai, epilepsija, depresija, neurozė ar dar belenkas...Tai kiti paskui sako, kad būna ligoninės ir būna ne visai, tai čia kai psichiatrinė - tai jau ne visai.


Psichiatriniai triukai

Lietuvoje iki šiol populiarus reiškinys - pripažinti žmogų neveiksniu. Tai čia kai tipo, kaip ir esi žmogus, bet teisiškai tavęs kaip ir nėra - nei už ką nors atsakai, nei ką nors gali. Tai nuo seno sugalvota, kaip tuo pasinaudot: ogi galima ką nors pripažinti neveiksniu, o tada visą turtą automatiškai perima globėjai. O kad pripažint neveiksnių, tai veik nieko nereikia - tik susitart su kokiu psichiatru atitinkamu, o paties neveiksniu pripažįstamo žmogaus dalyvavimas šitoj procedūroj nei nenumatytas... O tai dar įdomiau, kad teisinės procedūros, kuri neveiksnų žmogų leistų pripažinti veiksniu, Lietuvoje kaip ir nėra, tai jei jau pripažino kartą, tai visam laikui...

Tai čia kaip vienam tokiam mūsų pažinotam advokatui kartą atsitiko: susipyko su žmona, nes ši ragus įstatė jam, o toji psichiatrė buvo. Tai advokatas jai pasakė, kad šioji gali keltis lauk iš namų ir nieko iš jo negaus - viską sutvarkysiąs taip, kad pasigailės. Tai ką jūs manot? Ogi tą patį vakarą atvažiavo sanitarai su gydytojais ir išvežė jį durnynan. Tai kai mėnesiuką jį pagydė, tai žmona jį aplankė ir pasiūlė gražiuoju: "perrašyk visą turtą man ir išsiskirsim geruoju, nes tu man kaip ir nereikalingas. Arba jei nenori - tai tapsi neveiksniu iki gyvenimo galo, o aš tavo globėja būsiu - tada tau šitas mėnuo durnyne pasirodys, kaip rojus". Na, advokatas nedurnas buvo, tai visą turtą žmonai perrašė, ir dar pinigus iš banko sąskaitos pervedė, kiek turėjo. Dabar toliau dirba ir advokatauja, tik kai apie psichiatrus kalba užeina, tai spjaudos ir plūstasi, kaip pasiutęs...


Išgyvenimo vadovas naujai iškeptam pacientui

Tai čia bendri dalykai, kurių durnynuose laikomasi, supažindint norim su tvarka, kad žinotumėt, jei jau pakliūsit:

  • Visos durys yra be rankenų. Specialius raktus joms atidaryti turi tik personalas. O ant langų paprastai būna grotos. Čia tam, kad jūs nepabėgtumėt kartais. Bet šiaip daugumai atvejų galit pasidaryt tokį raktą iš bėdos ir patys, pvz., iš kokios vielos storo gabalo, ar dantų šepetuko koto.
  • Jei pakliūsit į kokį rimtesnį skyrių, tai žinokit, kad į tualetą galit nueit tik su sanitarės leidimu, o pačiam - neleista. Tai dar žinokit, kad gali ir tvarka tokia būt, kad kažkiek kartų per dieną tik leidžia savo gamtinius reikalus atlikt. Tai kai ves į tualetą, tai nesakykit, kad dabar nenorit - eikit ir viskas, nes kitaip į kelnes teks daryt...
  • Ligoninės pižama yra privaloma. Negalvokit, kad savo drabužius duos kas nors nešiot. Čia tam, kad jei sugalvosit bėgti, tai kad iš tolo visi matytų, jog esat bėglys - taip pasislėpt negalėsit. Nuosavais drabužiais gali leisti apsirengt, prieš paleisdami į laisvę, kaip apdovanojimą kokį ar panašiai.
  • Personalo žodis - įstatymas. Jei kažkam prieštarausit - gausite papildomų terapinių priemonių. Terapinių priemonių gausa ir gavimo greitis tiesiogiai proporcingas jūsų prieštaravimų stiprumo sandaugai iš personalo lygmens. Pvz., jei šiaip apsikoliosit su sanitare kokia - tai gausit dozės padidinimą kitą dieną, o išsyk - gal su pagaliu tik į kaktą ir viskas... O jei su gydytoju - tai išsyk ir prie lovos pririš, ir taip pripompuos, kad nei neatsiminsit, kaip ir kada išvis į durnyną pakliuvot.
  • Gydymo kurso trukmė visada priklausys nuo to, kada pripažinsit, kad esat ligonis. Vat kai pripažinsit ir pasirašysit popieriuose, kad su viskuo sutinkat - tai tada nuo 1 iki 3 mėnesių, o priklausomai nuo elgesio, jei kam prieštarausit ar ginčysitės - tai ir ilgiau, kad ir iki metų. O jei nesutiksit, kad sergat - tai iki tol, kol sutiksit, kad sergat, o paskui - dar nuo mėnesio iki trijų.
  • Jums paskirtų terapinių priemonių gausa priklausys nuo jus gydančių psichiatrų išmoningumo beigi jiems prieinamų priemonių. Tai varijuoja nuo rišimo ožiu ir neuroleptikų iki modernios elektrokonvulsinės terapijos - pastaroji stebuklingai padeda nuo visų ligų.
  • Negalvokit, kad turit kažkokių ten teisių. Jei pakliuvot į durnyną, tai žinokit, kad jūsų gydytojas gali nuspręsti jus pripažinti neveiksniu. Tad žinokite: jis jums bus ir teisėjas, ir bausmės skyrėjas, ir advokatas, ir prokuroras, ir kalėjimo viršininkas. O jūs - nulis, visiškas nulis. Kas gi patikės kažkokiu psichu, jei šis skųsis?


Durnynų istorija ir paplitimas

Lietuva nuo seno garsi savo durnynais: dar caro laikais čionai buvo įrengtas stambiausias visos Imperinės Rusijos durnynas - Nauja Vilnia, katras savo gabaritais bei pacientų skaičiais ne tik Europoj, bet ir pasaulyje buvo gal jei ne didžiausias, tai vienas iš stambiausių...

Taip ir kitų yra durnynų nemažai, su kuriais daugelis mūsų skaitytojų neabejotinai susipažinę, jei ne asmeniškai, tai per draugus ir gimines ar šiaip visokius pažįstamus: Vasaros Gatvė, Rokiškis, Švėkšna, Žiegždriai, Šaukėnai, Kauno psichiatrinė, Klaipėdos psichiatrinė, Šiaulių psichiatrinė bei galgi kitų visokių smulkesnių dispanserių, kurių ištisa gausybė...

Tai čia dar norim pasakyti, kad kaščenitai durnynuose dirba ne idėjiniai, bet profesionalūs iki čemodaniškumo, o ir įgalioti visokias priemones naudot, tai jei nenorit gydytis neuroleptikais ir elektrokonvulsine terapija, tai vos pakliuvę, bėkit kur papuola iš ten, kol dar smegenų nesuardė, tik slapstytis pasistenkit gerai paskui, o tai maža, kaip pagaut gali...


Ir negalvokit, kad čia mes šiaip sau pezam - tai ir buvęs Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto narys, VU docentas Dainius Pūras kažkada tiesiai įvardijo - kad jei norim, kad sumažėtų psichikos ligonių, pirmiausiai visus durnynus reikia uždaryti. Tik vat kad kiek kas bebando, tiek niekam ir nesigauna...