Pseudoreminescencijos

Pseudoreminescencijos - tokie menami prisiminimai, kurie išties tai yra tikri, bet paslinkti laike taip, kad užpildytų kažkokį kitą periodą. Savo esme pseudoreminescencijos yra ne kas kita, kaip konfabuliacijos, tik švelnesniame pavidale: pacientas ne kliedesiais atminties skyles užpildo, o kažkokiais tikrais dalykais, tik kad ne tada buvusiais.

Ankstesniais laikais pseudoreminescencijos būdavo išskiriamos į atskirą atminties sutrikimų rūšį, bet dabar visgi dauguma linkę sutarti, kad nėra jokio skirtumo, kuo atminties skylės užkaišomos - ar kliedesiais, ar prisiminimais iš kito periodo.

Kaip koks nors tipinis patologinės pseudoreminescencijos pavyzdys - tai atvejai, kai pacientai pasakojasi, jog buvo kur nors kitame mieste vakar, nors jau trečią dieną guli psichiatrinėje ligoninėje. Pasiaiškinus, paaiškėja, kad prieš kelis mėnesius pacientas išties buvo ir visas jo pasakojimas yra apie tą įvykį, tik vat jam kažkodėl vaidenasi, kad jis buvo vakar, o vaidenasi todėl, kad jis neatsimena, ką vakar ir užvakar veikė.

Paprastai pseudoreminescencijos pasižymi buitiniais siužetais ir būna fragmentiškos. Jei jau viskas ima darytis sistemingai, praeitis painiojasi su dabartimi ir pacientas nelabai orientuojasi, kokiame jis išties laike - tai jau ekmnezija. Ir čia jau gerokai prasčiau.

Tipiškiausia, kad visokios pseudoreminescencijos būna kartu su visokiais ganėtinai stipriais atminties sutrikimais, dažniausiai prie Korsakovo psichozės, smegenų pažeidimų, sistematiškų parafrenijų, paranojinių sindromų.

Į visokias pseudoreminescencijas yra linkę žemesnio intelekto asmenys, ypač dar kai pasižymi ir jautrumu įtaigai.