Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


PTSD

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

PTSD arba Potrauminis streso sutrikimas (angl. Post Traumatic Stress Disorder) - galgi vienintelis sutrikimas, kurį čia rimčiau aprašysime, be didelių išsidirbinėjimų, nes išties tai ir yra ta liga, nuo kurios kankinasi daugybė žmonių ir kuri visai nieko bendro su ligomis neturi. PTSD išties yra labai siaubingai užkamuojantis žmones dalykas, tad čia truputį paaiškinsime apie tai.

Anksčiau visokie psichoterapijos šalininkai vis kalbėdavo apie visokias psichologines traumas, tačiau psichiatrai viską ignoruodavo, nes laikėsi idėjos, kad visi psichikos sutrikimai esą tik fiziologinės kilmės. Bet galų gale ignoruoti nesigavo ir paaiškėjo, kad didžioji dalis psichikos sutrikimų - tai tos pačios neurozės, tik štai dabar jau vadinamos kitaip.

Kai kuriais vertinimais, išsivysčiusiose Vakarų šalyse maždaug 10-20% visų žmonių turi PTSD. Tuo tarpu tie, kas gyveno SSRS, ar kurie pergyveno karą - tie PTSD turi išvis beveik visi.


PTSD kilmė ir diagnostika

Bendrai imant, pagal šiuolaikinę klasifikaciją (DSM-5), PTSD yra sutrikimas, atsirandantis dėl to, kad žmogų paveikė realį (arba suvokta kaip reali) grėsmė, kelianti pavojų gyvybei, sunkus sužeidimas ar seksualinis smurtas. Toks poveikis gali atsirasti, pvz., tokiais būdais:

  • Žmogus tiesiogiai patiria traumuojantį įvykį (pvz., yra užpuolamas)
  • Žmogus tiesiogiai stebi traumuojantį įvykį (pvz., mato kito žmogaus nužudymą)
  • Sužino apie tai, kad traumuojantis įvykis įvyko labai artimam žmogui (pvz., vaikas sužino, kad jo mama buvo išprievartauta)
  • Patiria tiesioginius, besikartojančius įvykio dalyvio pasakojimus su detalėmis, ypač kai atpasakojimai yra itin žiaurūs (tai negalioja TV laidoms, filmams, nuotraukoms ar kitai medžiagai - visi pasakojimai turi būti tiesioginiai)

Tokio tipo poveikiai, nepriklausomai nuo to, kas per įvykis ar poveikis sukėlė stresą, gali sukelti žmogui ilgalaikius sutrikimus, kurie neturi jokios fiziologinės kilmės, o yra visiškai psichogeniniai. Tokių poveikių rezultatas - žmogui prasideda problemos moksle, darbe, bendravime, santykiuose. Prasideda nuotaikos sutrikimai, depresijos požymiai, įvairių situacijų vengimas, persekiojantis kaltės jausmas, miego sutrikimai, agresijos priepuoliai, savižala, savižudybės, atminties praradimai, negebėjimas prisiminti pačius traumavusius įvykius ir t.t.. Neretai atsiranda ir PTSD ypač būdingi simptomai - flešbekai ir panikos priepuoliai.


PTSD porūšiai

Šiuo metu PTSD kriterijai išsiplėtė pakankamai smarkiai, kad būtų išskiriamos ir kelios specifiškesnės rūšys, kurios turi kiek kitokią eigą, kiek kitokią kilmę ir atitinkamai, tvarkomos irgi kiek skirtingai.


Ikimokyklinis PTSD

Ikimokyklinis (vaikiškas) PTSD atsiranda ankstyvame prepubertatiniame periode (iki lytinio brendimo). Ikimokykliniam PTSD priskiriami visi PTSD variantai, kurie prasidėję 3-6 metų amžiuje. Nepaisant to, paskutiniu metu yra nagrinėjami ir dar ankstyvesni traumų atvejai - 2 ar net 1 metų amžiaus vaikams. Viršutinė amžiaus riba irgi yra sąlyginė - jai gali būti priskiriamos ir kiek vyresniame amžiuje patiriamos traumos, pvz., ir 7 ar 8 metų vaikams, atsižvelgiant į vaiko raidą.

Tiriant vaikišką PTSD, paaiškėjo, kad čia reikia atsižvelgti į tai, kad vaikai daugelį dalykų supranta iracionaliai, o jų psichika yra daug jautresnė, labilesnė, lengviau besikeičianti ir žymiai subjektyvesnė. Pradėjus atsižvelginėti į vaiko raidos ypatybes, paaiškėjo, kad vienareikšmiški PTSD atvejai pas vaikus yra maždaug 3-8 kartus dažnesni, nei būtų galima diagnozuoti pagal suaugusiems taikomus kriterijus.

Tipinės (bet ne vienintelės) vaikų PTSD priežastys:

  • Smurtas prieš vaikus, patyčios, žeminimas
  • Smurto atvejų stebėjimas, ypač smurto tarp tėvų stebėjimas
  • Įvairios avarijos, eismo įvykiai
  • Karo sąlygos
  • Šunų užpuolimai ir įkandimai
  • Grubiai, skaudžiai atliktos medicininės procedūros

Vienas didelis apsunkinimas su vaikų PTSD yra susijęs su vaiko negalėjimu, nemokėjimu nupasakoti traumą sukėlusius įvykius. Dar viena problema - pačios traumos metu vaikas gali būti apimtas sustingimo ir niekaip neparodyti, kad patiria itin didelį stresą. Dėl to suaugusių reakcijos ar bandymai išsiaiškinti pakitusio vaiko elgesio priežastis būna nesėkmingi.

Vėlesnėse stadijose vaikai dažnai slepia savo traumines patirtis ar išmoksta maskuojančių, paradoksalių neurotinių reakcijų, skirtų pačios traumos neigimui ir išstūmimui iš atminties. Pvz., PTSD turintis vaikas gali imti juoktis pasikartojančio, traumą primenančio įvykio metu. Taip būna, kai vaikai, kurie yra smarkiai barami dėl kokio nors rimto nusižengimo, pradeda juoktis, lyg vyktų kažkas linksmo.


Disociatyvinis PTSD

Kompleksinis PTSD

Kompleksinis PTSD išsiskiria tuo, kad traumos patiriamos pakartotinai, daugelį kartų. Kiekvienas traumos pasikartojimas ankstesnės traumos pasekmes gerokai apsunkina, todėl PTSD gali išsivystyti ir dėl daug mažesnių traumų (pvz., be grėsmės gyvybei ar sveikatai), tuo tarpu didelės traumos gali duoti katastrofiškus rezultatus.

Dėl to, kad ilgalaikiai ir pasikartojantys traumų epizodai labai stipriai įtvirtina visas reakcijas ir pergyvenimus, kompleksinis PTSD tampa daug sunkiau tvarkomu. Jau traumuoti, PTSD turintys žmonės patiria pakartotines traumas, kurios susideda, o ilgainiui dėl tų atsikartojimų PTSD tampa nepaprastai sunkiu. Dėl šių priežasčių diagnozavimas ir pagalba kompleksinį PTSD turintiems žmonėms gerokai skiriasi. Atitinkamai, priskiriamas ir kitas sutrikimo pavadinimas - Complex PTSD arba Disorder of Extreme Stress Not Otherwise Specified - DESNOS.

Kita vertus, 92% žmonių, turinčių kompleksinį PTSD, gali būti vienareikšmiškai diagnozuojami ir kiap PTSD turintys. Nuokrypiai, kur kompleksinį PTSD turintis asmuo negautų PTSD diagnozės - labai reti.

Atskirai kaip kompleksinio PTSD variantas išskiriamas vaikiškas PTSD, dar vadinamas kaip Developmental Trauma Disorder (DTD) - nors traumos ten gali būti formaliai mažesnės (pvz., ne grėsmė gyvybei, o grėsmė gauti diržo), dažnai jos kartojasi labai daug kartų, o vaikai į jas reaguoja daug jautriau ir stipriau.

Tam kad būtų mažiau painiavos (nors dažnas psichologas tą painiavą ir kelia), kompleksiniam PTSD priskiriamos tik labai stiprios pasikartojančios traumos. Tipiški pavyzdžiai traumuojančių veiksnių, kurie gali sukelti kompleksinį PTSD:

  • Koncentracijos stovyklos
  • Viešnamiai, kuriuose laikomos sekso vergės
  • Karo belaisvių stovyklos
  • Kalėjimai
  • Psichiatrinės ligoninės
  • Ilgai trunkantis valstybės ar visuomenės organizuotas persekiojimas
  • Ilgai trunkantis prieš vaikus nukreiptas fizinis smurtas
  • Ilgai trunkantis vaikų seksualinis išnaudojimas
  • Organizuotos vaikų darbą išnaudojančios gaujos

Bendri požymiai visiems kompleksinį PTSD sukeliantiems faktoriams - kai yra visi šie dalykai kartu, tai reiškia, kad gali kilti kompleksinis PTSD:

  • Ilgalaikiai žmogaus laisvės ribojimai, negalėjimas pabėgti iš smurtinės aplinkos
  • Daugkartinė stebima ar patiriama fizinė ar seksualinė prievarta
  • Ilgalaikis psichologinis smurtas ar bauginimas

Praktiškai kompleksinis PTSD gali išsivystyti, jei poveikis trunka kelias savaites, tačiau praktikoje skaitoma, kad pilnavertis kompleksinis PTSD yra savo esme pakartotinis - t.y., traumos randasi jau tada, kai PTSD išsivystė. Kadangi pačiam PTSD išsivystymui irgi reikia laiko, paprastai kompleksiniu PTSD laikomi tie atvejai, kur traumuojantys faktoriai veikia kelis mėnesius ar ilgiau.

Kompleksinis PTSD skiriasi gerokai sunkesniais ir stabiliais simptomais, kurie laikosi metų metais, iš esmės valdydami visą traumuotų žmonių gyvenimą. Tipiški sutrikimai:

  • Nuolatiniai emociniai pokyčiai - nepraeinantis liūdesys, nuolatinės mintys apie savižudybę, dažnai besikartojantys pykčio ar panikos priepuoliai.
  • Atminties ir mąstymo sutrikimai - negebėjimas atsiminti traumuojančių įvykių, tų įvykių atsikūrimas vaizduotėje tokiu stiprumu, lyg jie vyktų čia ir dabar (flash-back), disociacija.
  • Iškreiptas savęs suvokimas - bejėgiškumas, gėda, kaltės jausmas, stigma, jausmas kad esi išvis kitoks, negu bet kokie žmonės, nenormalus.
  • Iškreiptas smurtautojo suvokimas - neadekvatus jo galios pervertinimas, atsidavimas smurtautojui, aukojimasis jam, ar atvirkšiai - noras bet kokia kaina jam atkeršyti.
  • Sutrikę santykiai su kitais žmonėmis - izoliavimasis, nepasitikėjimas, nuolatinės gelbėtojų paieškos, nuolatinė kova su visais.
  • Sutrikę vertybės - bet koks vilties praradimas, galvojimas, kad pasaulį valdo blogis, įsivaizdavimas, kad galima sua leisti kažką, tik jei patiri kančias ir pan..

Tipiškas neurotinis elgesys, būdingas išgyvenusioms kompleksinio PTSD aukoms:

  • Visiškas vengimas kalbėti ar net galvoti apie bet kokius su trauma kad ir netiesiogiai susijusius dalykus, nes atsiminimai ir jausmai yra pernelyg nemalonūs ir nesuvaldomi.
  • Alkoholio, narkotikų ar įvairių raminančųi vaistų intensyvus vartojimas, norint užsimiršti ir nustoti galvoti apie dalykus, kurie kaip nors kad ir netiesiogiai siejasi su trauma.
  • Savęs žalojimas, savižudybės, rizikingas ir traumomis ar mirtimi galintis pasibaigti elgesys, konfliktai, visiškas užsidarymas nuo aplinkos, asocialumas.
  • Dalimi atvejų - netikras mogaus minkštumas ir silpnumas, kuris išsivysto kai traumą keliantys faktoriai paverčia žmogų nuolatine auka. Toks variantas yra itin prastas tais atvejais, jeigu aplinkiniai tokį žmogų dar nuolat kaltina silpnumu, taip dar sustiprindami aukos būseną.

Kompleksinio PTSD atveju taikytini tie patys psichoterapijos metodai, kaip ir kitais PTSD atvejais, tačiau čia reikia žymiai daugiau dėmesio kreipti į žmogaus resocializaciją, nuolatinio saugumo pojūtį, o taip pat į tai, kad žmogus pasijustų kontroliuojantis situaciją.


Karinis PTSD

Karinis PTSD yra tipiškas potrauminis streso sutrikimas - nuo jo ir pradėtas PTSD, kaip atskiro sutrikimo identifikavimas. Nepaisant to, karinis PTSD turi du esminius skirtumus:

  • Karinis PTSD yra prognozuojamas (numatoma kad įvyks traumuojantys įvykiai), o tai savo ruožtu reiškia kelis palengvinimus:
    • Įmanoma karius paruošti taip, kad jie išvengtų traumuojančio poveikio ar jį gautų mažesnį
    • Įmanoma paruošti karius taip, kad jie galėtų suteikti psichologinę pagalbą vieni kitiems įvykio metu ar iškart po jo
    • Įmanoma suteikti psichologinę pagalbą traumą patyrusiems kariams labai greitai (per vieną ar kelias dienas) po traumuojančio įvykio, kol PTSD dar neišsivystė
  • Karinis PTSD yra neišvengiamas ir pasikartojantis, o tai reiškia kelis pasunkinimus:
    • Kyla rizika, kad pas pavojų esančius karius PTSD išsivystys dar iki realių traumų
    • Dėl ilgalaikių psichologinio streso faktorių PTSD gali kilti lengviau
    • Dėl pasikartojimų PTSD gali būti žymiai gilesnis
    • Dėl karo lauko sąlygų gali būti žymiai sunkiau suteikti kariui psichologinę pagalbą

JAV kariškiai PTSD rekomenduoja priskirti prie sužeidimų ir vertinti jį atitinkamai - kaip sužeidimą. Objektyviai PTSD ir jį sukeliančios traumos yra mūšio metu patiriami sužeidimai, galintys ir išvesti karį iš rikiuotės, ir reikalaujantys ilgos slaugos, kaip ir kiti sužeidimai. Todėl atskirti nuo kitų sužeidimų PTSD negalima.

Reikia turėti omeny, kad dėl atsikartojimo ir ilgos trauminių faktorių trukmės (pvz., kelerius metus besitęsiančio karo) karinis PTSD gauna ir visus tipiškus kompleksinio PTSD bruožus.


PTSD atsiradimas psichiatrijoje