12 858
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
PTSD: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 6 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''PTSD''' arba '''Potrauminis streso sutrikimas''' (angl. ''Post Traumatic Stress Disorder'') - galgi vienintelis sutrikimas, kurį čia rimčiau aprašysime, be didelių išsidirbinėjimų, nes išties tai ir yra ta liga, nuo kurios kankinasi daugybė žmonių ir kuri visai nieko bendro su ligomis neturi. PTSD išties yra labai siaubingai užkamuojantis žmones dalykas, tad čia truputį paaiškinsime apie tai. | '''PTSD''' arba '''Potrauminio streso sindromas''', dar vadinamas kaip '''Potrauminis streso sutrikimas''' (angl. ''Post Traumatic Stress Disorder'') - galgi vienintelis sutrikimas, kurį čia rimčiau aprašysime, be didelių išsidirbinėjimų, nes išties tai ir yra ta liga, nuo kurios kankinasi daugybė žmonių ir kuri visai nieko bendro su ligomis neturi. PTSD išties yra labai siaubingai užkamuojantis žmones dalykas, tad čia truputį paaiškinsime apie tai. | ||
Anksčiau visokie [[psichoterapija|psichoterapijos]] šalininkai vis kalbėdavo apie visokias [[psichologinė trauma|psichologines traumas]], tačiau [[psichiatrai]] viską ignoruodavo, nes laikėsi idėjos, kad visi psichikos sutrikimai esą tik fiziologinės kilmės. Bet galų gale ignoruoti nesigavo ir paaiškėjo, kad didžioji dalis psichikos sutrikimų - tai tos pačios [[neurozės]], tik štai dabar jau vadinamos kitaip. Kita vertus PTSD gydomas kaip ir įprasta neurozėms - tiesiog [[psichoterapija]]. | Anksčiau visokie [[psichoterapija|psichoterapijos]] šalininkai vis kalbėdavo apie visokias [[psichologinė trauma|psichologines traumas]], tačiau [[psichiatrai]] viską ignoruodavo, nes laikėsi idėjos, kad visi psichikos sutrikimai esą tik fiziologinės kilmės. Bet galų gale ignoruoti nesigavo ir paaiškėjo, kad didžioji dalis psichikos sutrikimų - tai tos pačios [[neurozės]], tik štai dabar jau vadinamos kitaip. Kita vertus PTSD gydomas kaip ir įprasta neurozėms - tiesiog [[psichoterapija]]. | ||
| 19 eilutė: | 16 eilutė: | ||
Būdingi ir antriniai bei tretiniai PTSD sukelti susirgimai - dažniausiai tai įvairios ligos, susijusios su nuolatiniu chronišku stresu. Itin paplitę susirgimai, susiję su dėl streso ilgainiui silpnėjančiu imunitetu (infekcinės ligos), taip pat - dažnesnės širdies ir kraujagyslių ligos (įskaitant ir infarktus bei insultus), neretai būna įvairios dėl neatsargaus elgesio kylančios traumos. Vienas iš sunkesnių variantų - dėl PTSD kylantis [[alkoholizmas]], kuris, savo ruožtu, irgi sukelia organizmo pažeidimus. Remiantis statistiniais vertinimais, PTSD patiriančio žmogaus gyvenimo vidutinė trukmė būna iki 15-20 metų trumpesnė, nei įprastas gyvenimo trukmės vidurkis. | Būdingi ir antriniai bei tretiniai PTSD sukelti susirgimai - dažniausiai tai įvairios ligos, susijusios su nuolatiniu chronišku stresu. Itin paplitę susirgimai, susiję su dėl streso ilgainiui silpnėjančiu imunitetu (infekcinės ligos), taip pat - dažnesnės širdies ir kraujagyslių ligos (įskaitant ir infarktus bei insultus), neretai būna įvairios dėl neatsargaus elgesio kylančios traumos. Vienas iš sunkesnių variantų - dėl PTSD kylantis [[alkoholizmas]], kuris, savo ruožtu, irgi sukelia organizmo pažeidimus. Remiantis statistiniais vertinimais, PTSD patiriančio žmogaus gyvenimo vidutinė trukmė būna iki 15-20 metų trumpesnė, nei įprastas gyvenimo trukmės vidurkis. | ||
Pagal DSM-5 yra išskiriami kelių lygių diagnostiniai kriterijai, kurie leidžia nustatyti diagnozę. Kriterijai žymimi raidėmis, pilnas diagnozavimas turi parodyti, kad visi faktoriai pasitvirtina: | |||
=== Potrauminio streso sutrikimo diagnostinė procedūra === | |||
Pagal DSM-5 yra išskiriami kelių lygių diagnostiniai kriterijai, kurie leidžia nustatyti diagnozę. Kriterijai žymimi raidėmis, pilnas diagnozavimas turi parodyti, kad visi faktoriai pasitvirtina nuosekliai, pagal raides ABCDEFGH. Jei nepavyksta surinkti atitikties įrodymų pagal vieną iš raidžių, sekantys įrodymai nenagrinėjami: | |||
* A. Traumuojančių įvykių kriterijus. Žmogus yra patyręs įvykių, kurie emociškai buvo suvokti kaip katastrofiški, pvz., mirties ar sužalojimo pavojus, grasinimai dėl nužudymo ar grėsmė patirti stiprų smurtą ar priverstinius lytinius santykius. Taip pat galioja ir analogiški įvykiai, susiję su artimais žmonėmis. Silpnesnių, netiesiogiai traumuojančių faktorių atvejais būtina sąlyga yra tų įvykių pasikartojimas (įskaitant profesines patirtis, kurias turi gydytojai, gaisrininkai, kariškiai, policininkai ir pan.). | * A. Traumuojančių įvykių kriterijus. Žmogus yra patyręs įvykių, kurie emociškai buvo suvokti kaip katastrofiški, pvz., mirties ar sužalojimo pavojus, grasinimai dėl nužudymo ar grėsmė patirti stiprų smurtą ar priverstinius lytinius santykius. Taip pat galioja ir analogiški įvykiai, susiję su artimais žmonėmis. Silpnesnių, netiesiogiai traumuojančių faktorių atvejais būtina sąlyga yra tų įvykių pasikartojimas (įskaitant profesines patirtis, kurias turi gydytojai, gaisrininkai, kariškiai, policininkai ir pan.). | ||
* B. Įkyrių pergyvenimų kriterijus. Tai ryškiausi ir būdingiausi PTSD požymiai - įvykius žmogus vis prisimena labai ilgai, neretai dešimtis metų, juos vis iš naujo ir iš naujo pergyvendamas. Įvykių prisiminimai arba juos primenančios situacijos sukelia stiprias emocines reakcijas - paniką, baimę, pyktį, beviltiškumą, nevaldomą nerimą, siaubą ir pan.. Emocinės reakcijos gali pasireikšti ir pakliuvus į tam tikras situacijas, ir per naktimis sapnuojamus košmarus, ir per taip vadinamus [[flash-back]] potyrius (disociatyviniai epizodai). Tam tikri veiksniai gali sukelti visišką traumos metu patiriamų emocijų ir kitų potyrių (įskaitant netgi fiziologines reakcijas) atkartojimą. Kai kuriais atvejais emocinės reakcijos gali pereiti į pilną emocinį užsiblokavimą, kai pacientas, stebėdamas smurto scenas, išvis nerodo (ir menamai nepatiria) reakcijų, nors kitais atvejais gali būti empatiškas ir jautrus. | * B. Įkyrių pergyvenimų kriterijus. Tai ryškiausi ir būdingiausi PTSD požymiai - įvykius žmogus vis prisimena labai ilgai, neretai dešimtis metų, juos vis iš naujo ir iš naujo pergyvendamas. Įvykių prisiminimai arba juos primenančios situacijos sukelia stiprias emocines reakcijas - paniką, baimę, pyktį, beviltiškumą, nevaldomą nerimą, siaubą ir pan.. Emocinės reakcijos gali pasireikšti ir pakliuvus į tam tikras situacijas, ir per naktimis sapnuojamus košmarus, ir per taip vadinamus [[flash-back]] potyrius (disociatyviniai epizodai). Tam tikri veiksniai gali sukelti visišką traumos metu patiriamų emocijų ir kitų potyrių (įskaitant netgi fiziologines reakcijas) atkartojimą. Kai kuriais atvejais emocinės reakcijos gali pereiti į pilną emocinį užsiblokavimą, kai pacientas, stebėdamas smurto scenas, išvis nerodo (ir menamai nepatiria) reakcijų, nors kitais atvejais gali būti empatiškas ir jautrus. | ||
| 27 eilutė: | 26 eilutė: | ||
* F. Trukmės kriterijus. Visi paciento patiriami sutrikimai turi trukti ne mažiau kaip mėnesį. | * F. Trukmės kriterijus. Visi paciento patiriami sutrikimai turi trukti ne mažiau kaip mėnesį. | ||
* G. Fukcinės svarbos kriterijus. Traumą patyręs asmuo turi patirti aiškias socialines, darbines ar kitas problemas, kurios kyla dėl patiriamų sutrikimų. | * G. Fukcinės svarbos kriterijus. Traumą patyręs asmuo turi patirti aiškias socialines, darbines ar kitas problemas, kurios kyla dėl patiriamų sutrikimų. | ||
* H. Išskyrimo kriterijus. Visi požymiai turi rodyti, kad patiriamas sutrikimas kyla ne dėl alkoholio, narkotikų, kitų medžiagų vartojimo ar kažkurių kitų ligų. | * H. Išskyrimo kriterijus. Visi požymiai turi rodyti, kad patiriamas sutrikimas kyla ne dėl alkoholio, narkotikų, kitų medžiagų vartojimo ar kažkurių kitų ligų (komorbidai ar PTSD sukelti antriniai sutrikimai, kaip pvz., dėl PTSD prasidėjęs alkoholizmas ar fobijos, yra galimi). | ||
== PTSD porūšiai == | == PTSD porūšiai == | ||
| 67 eilutė: | 66 eilutė: | ||
Dėl dažno atsikartojimo, sunkesniais atvejais profesinis PTSD yra linkęs gauti [[kompleksinis PTSD|kompleksinio PTSD]] bruožus, gali pereiti ir į pilnavertį [[disociacinis PTSD|disociacinį PTSD]]. | Dėl dažno atsikartojimo, sunkesniais atvejais profesinis PTSD yra linkęs gauti [[kompleksinis PTSD|kompleksinio PTSD]] bruožus, gali pereiti ir į pilnavertį [[disociacinis PTSD|disociacinį PTSD]]. | ||
=== Išprievartavimo traumos sindromas === | |||
Šia tema yra atskiras straipsnis - [[Išprievartavimo traumos sindromas]]. | |||
Išprievartavimo traumos sindromas (RTS, ''Rape Trauma Syndrome'') JAV buvo išskirtas į atskirą sutrikimą [[1975]] metais, tačiau [[1987]] klasifikacijoje pilnai apjungtas su PTSD. Tiriant psichologinius sutrikimus, kurie kyla pas išprievartautas moteris, paaiškėjo, kad maždaug pusei jų išsivysto ilgalaikiai sutrikimai, pasireiškiantys [[flashback]] reakcijomis, panikos priepuoliais, baimėmis, nerimu ir t.t.. Aprašius platesnį tokių sutrikimų spektrą, sutrikimo išsivystymo eigą ir simptomatiką, paaiškėjo, kad tai visiškai tipiškas PTSD. Dėl to vėlesniuose tyrimuose RTS yra išskiriamas tik sąlyginai, kai tenka kalbėti būtent apie išprievartavimų sukeltus PTSD variantus. | |||
== Potrauminio streso sindromo paplitimas == | |||
Kai kuriais vertinimais, išsivysčiusiose Vakarų šalyse (kaip pagrindą vertinimui imant JAV) maždaug 10-20% visų žmonių turi PTSD. Šiuo metu PTSD diagnozavimas dar tik plitimo stadijoje, tad skirtingų šalių palyginamumas yra sąlyginis, kartais tiesiog paremtas bendromis apklausomis, PTSD įvertinimo testais, kurie daromi su atsitiktinėmis žmonių imtimis. Testai rodo labai ryškius skirtumus priklausomai nuo šalių, kur daromi - buvusiose soc. lagerio šalyse, esančiose [[ES]], pastebimas kelis kartus aukštesnis PTSD paplitimas, nei Vakarų bloko šalyse. | |||
Tie, kas suaugo, gyvendami SSRS, ar kurie pergyveno karą - pagal kai kuriuos vertinimus, PTSD turi išvis beveik visi, nes neišvengiamai būdavo traumuojami. Pvz., [[SSRS]] atveju tipiški PTSD sukėlėjai yra tokie: | |||
* Vaikų darželiai bei mokyklos - sistemingas institucinis smurtas: fizinės bausmės, patyčios, žeminimas, dėl kurių vaikiškas PTSD pasiekdavo iki poros dešimčių procentų populiacijos. | |||
* [[Sovietinė armija]] - dėl [[diedovščina|diedovščinos]] PTSD būdavo sukeliamas ypatingai didelei daliai kareivių, pagal vertinimus - netoli pusės jaunuolių PTSD gaudavo grynai armijoje, net nepriklausomai nuo kitų faktorių. | |||
* Kraštutinai aukštas nusikalstamumas - ypatingai didelė tikimybė būti užpultam, apiplėštam, sužalotam. Apie keliasdešimt procentų populiacijos PTSD gaudavo dėl kriminalinių priežasčių. | |||
* Ypatingai SSRS išplitę išprievartavimai - kai kuriose Rusijos srityse sovietmečio pabaigoje išprievartavimų skaičius pasiekdavo lygį, kur vidutinė moteris per gyvenimą būdavo išprievartauta daugiau kaip 2 kartus. | |||
* Nusikalstama teisinė sistema, [[KGB]] vykdyti bauginimai ir persekiojimai, dėl kurių PTSD skirtingais periodais gaudavo nuo kelių procentų (asmenys, gimę sovietmečio pabaigoje) iki keliasdešimt procentų žmonių ([[1944]]-[1956]] periode). | |||
Iš esmės, netgi Vakarų šalyse PTSD yra jau yra laikoma pagrindiniu psichikos sutrikimu. Skirtingais vertinimais, JAV potrauminio streso sindromas gali sudaryti apie 40-70% psichikos sutrikimų. O buvusiose soc. lagerio šalyse galima numanyti, kad PTSD sudaro apie 80-90% visų psichikos sutrikimų atvejų. | |||
Reikia dar čia pridėti, kad netgi Vakarų šalyse apie pusė PTSD atvejų diagnozuojami neteisingai - dažniausiai kaip [[depresija]], [[asmenybės sutrikimas]], [[bipolinis sutrikimas]], [[schizotipinis sutrikimas]], [[schizoafektinis sutrikimas]] ir pan., vėliau pakeičiant diagnozę į PTSD - jau po to, kai paaiškėja tikros sutrikimo priežastys. Buvusioje SSRS, taip pat ir Lietuvoje PTSD dažnai išvis ignoruojamas, skiriant kitas diagnozes, o paskui - ir visiškai neefektyvų simptomatinį gydymą, neduodantį jokių rezultatų. Sunkesni PTSD atvejai, kaip kad [[disociacinis PTSD]], kartais netgi diagnozuojami kaip [[šizofrenija]], kas yra išvis absurdiška. | |||
== PTSD atsiradimas psichiatrijoje == | == PTSD atsiradimas psichiatrijoje == | ||
JAV naudojamoje DSM klasifikacijoje šis sutrikimas įtrauktas nuo [[1952]] metų, kaip "didžioji stresinė reakcija", siejama pirmiausiai su karo veiksmais. Klasifikuojama tokia reakcija dažniausiai būdavo kaip laikinas stresinės kilmės [[asmenybės sutrikimas]]. Vėliau, į DSM-III potrauminis streso sutrikimas, jau dabartiniu pavadinimu, buvo įtrauktas 1980 metais, kai po [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] kilo psichikos ligų epidemija tarp karo veteranų. | |||
Kariškiams bandant identifikuoti kareiviams itin dažnai kylančio, gana įvairius [[simptomai|simptomus]] turinčio sutrikimo priežastis, paaiškėjo, kad visur buvo vienintelis bendras veiksnys - trauminės patirtys iš karo veiksmų, ypač iš mūšių. Vėliau, tiriant į jokias įstaigas nesikreipusius karo veteranus, paaiškėjo, kad didžiulė jų dalis irgi turi psichikos sutrikimų požymius. | |||
Bandant identifikuoti realias priežastis, buvo išsiaiškinta, kad psichikos ligą sukėlę veiksniai dažnai nebūdavo susiję su jokiu fiziologiniu poveikiu, tačiau visada būdavo susiję su sunkiais traumatizuojančiais įvykiais, pvz., mūšiais, kurių metu kildavo didelė grėsmė gyvybei. Vėliau tikrinant hipotezę ir išrenkant iš Vietnamo kare buvusių asmenų tuos, kurie dalyvavo tiesioginiuose mūšiuose, paaiškėjo, kad dauguma tokių asmenų turi tuos pačius psichikos sutrikimus. Dar kiti tyrimai parodė, kad analogiški sutrikimai buvo ir pas [[Korėjos karas|Korėjos karo]] veteranus, o taip pat ir pas tuos, kas dalyvavo [[II Pasaulinis karas|II Pasauliniame kare]]. | Bandant identifikuoti realias priežastis, buvo išsiaiškinta, kad psichikos ligą sukėlę veiksniai dažnai nebūdavo susiję su jokiu fiziologiniu poveikiu, tačiau visada būdavo susiję su sunkiais traumatizuojančiais įvykiais, pvz., mūšiais, kurių metu kildavo didelė grėsmė gyvybei. Vėliau tikrinant hipotezę ir išrenkant iš Vietnamo kare buvusių asmenų tuos, kurie dalyvavo tiesioginiuose mūšiuose, paaiškėjo, kad dauguma tokių asmenų turi tuos pačius psichikos sutrikimus. Dar kiti tyrimai parodė, kad analogiški sutrikimai buvo ir pas [[Korėjos karas|Korėjos karo]] veteranus, o taip pat ir pas tuos, kas dalyvavo [[II Pasaulinis karas|II Pasauliniame kare]]. | ||
Dėl šitų sutrkimimų buvo pradėti diagnozavimo ir reabilitacijos veiksmai, vykdomi JAV veteranų medicininiuose centruose, bet paraleliai prasidėję tyrimai iš kitų sričių parodė, kad stiprūs trauminiai įvykiai sukelia visiškai analogiškus sutrikimus ir ne kariškiams. | Dėl šitų sutrkimimų buvo pradėti diagnozavimo ir reabilitacijos veiksmai, vykdomi JAV veteranų medicininiuose centruose, bet paraleliai prasidėję tyrimai iš kitų sričių parodė, kad stiprūs trauminiai įvykiai sukelia visiškai analogiškus sutrikimus ir ne kariškiams. Apie [[1975]] metais JAV psichiatrų išskirtas išprievartavimo traumos sindromas (''Rape Trauma Syndrome'', RTS), visais savo simptomais, atsiradimo mechanizmais ir sutrikimo eiga pasirodė visiškai sutampančiu su grynai karinės kilmės PTSD variantais. T.y., buvo pademonstruota, kad kariai, dalyvavę mūšiuose, gaudavo sutrikimus, identiškus tiems, kuriuos moterys gaudavo su karu nesusijusiais išprievartavimų atvejais. | ||
Pradiniame etape, | Pradiniame etape, netgi po įtraukimo į DSM-III klasifikavimą [[1980]], PTSD kurį laiką buvo vertinamas kaip specifinis, profesinio tipo sutrikimas, būdingas beveik vien tik kariškiams, o kitais atvejais - išskirtinai retas. Diagnozuojant būdavo remiamasi prielaida, kad tokį psichikos sutrikimą gali sukelti tik ypatingai stiprus, katastrofiškas stresinis faktorius, kuris turi būti visiškai už įprastų žmogiškų patirčių ribų. Buvo daroma prielaida, kad tokio tipo sutrikimai gali būti tik pas itin smarkiai objektyviai nukentėjusius asmenis, pvz., pas [[Holokaustas|Holokausto]] aukas, atominio bombardavimo [[Hirosima|Hirosimoje]] ir [[Nagasakis|Nagasakyje]] aukas, žiaurių kankinimų ir išprievartavimų aukas ir t.t.. Smulkesni stresiniai faktoriai beveik nebuvo nagrinėjami. | ||
Kiek vėliau buvo pastebėta, kad kai kurie traumas patyrę asmenys negauna sutrikimo, kuris būtų atitinkantis savo sunkumu PTSD, tačiau kita vertus, kai kruie daug mažesnes traumas, ypač pakartotines traumas patyrę žmonės gauna visiškai pilnavertį, sunkų sutrikimą, kurio visi požymiai atitinka [[PTSD]]. Remiantis šiais pastebėjimais, buvo nuspręsta kad į PTSD tarpą reikia įtraukti ir kitus sutrikimų atvejus, o patį PTSD diferenciavimą papildyti - taip [[1987]] buvo panaikinti objektyvūs traumos veiksnio didumo reikalavimai ir imta remtis tuo, kad traumos metu buvo labai sunkūs emociniai pergyvenimai, susiję su realia ar menama grėsme gyvybei ar sveikatai. | Kiek vėliau buvo pastebėta, kad kai kurie traumas patyrę asmenys negauna sutrikimo, kuris būtų atitinkantis savo sunkumu PTSD, tačiau kita vertus, kai kruie daug mažesnes traumas, ypač pakartotines traumas patyrę žmonės gauna visiškai pilnavertį, sunkų sutrikimą, kurio visi požymiai atitinka [[PTSD]]. Remiantis šiais pastebėjimais, buvo nuspręsta kad į PTSD tarpą reikia įtraukti ir kitus sutrikimų atvejus, o patį PTSD diferenciavimą papildyti - taip [[1987]] buvo panaikinti objektyvūs traumos veiksnio didumo reikalavimai ir imta remtis tuo, kad traumos metu buvo labai sunkūs emociniai pergyvenimai, susiję su realia ar menama grėsme gyvybei ar sveikatai. Tuo metu į PTSD buvo besąlygiškai įtraukti ir visi išprievartavimo traumos sindromo atvejai. | ||
Šiuo metu PTSD diagnostiniai kriterijai yra dar labiau išplėsti, yra išskiriamos ir įvairios PTSD rūšys. Vietoje to, kad PTSD būtų išskriama kaip vienas iš nerimo sutrikimų, dabar yra išskiriama atskira DSM-5 kategorija - su traumomis ir stresu susiję sutrikimai. | Šiuo metu PTSD diagnostiniai kriterijai yra dar labiau išplėsti, yra išskiriamos ir įvairios PTSD rūšys. Vietoje to, kad PTSD būtų išskriama kaip vienas iš nerimo sutrikimų, dabar JAV yra išskiriama atskira DSM-5 kategorija - su traumomis ir stresu susiję sutrikimai. | ||
Pagal dabartinius vertinimus, [[JAV]] 3,6% vyrų ir 9,7% moterų turi diagnozuotą PTSD. Tiriant kitų šalių gyventojus, nustatyta kad karinius konfliktus patyrusiose šalyse procentas yra daug didesnis. Pvz., [[Alžyras|Alžyre]] PTSD turi apie 37% gyventojų, [[Kambodža|Kambodžoje]] - 28%, [[Etiopija|Etiopijoje]] - 16%, [[Gaza|Gazoje]] - 18% ir t.t.. Net ir nepaisant tokių skaičių, daugelio jie yra vertinami tik kaip labai atsargūs, nes paremti didesne dalimi neadekvačiai griežtais, DSM-III atitinkančiais kriterijais. | Pagal dabartinius vertinimus, [[JAV]] 3,6% vyrų ir 9,7% moterų turi diagnozuotą PTSD. Tiriant kitų šalių gyventojus, nustatyta kad karinius konfliktus patyrusiose šalyse procentas yra daug didesnis. Pvz., [[Alžyras|Alžyre]] PTSD turi apie 37% gyventojų, [[Kambodža|Kambodžoje]] - 28%, [[Etiopija|Etiopijoje]] - 16%, [[Gaza|Gazoje]] - 18% ir t.t.. Net ir nepaisant tokių skaičių, daugelio jie yra vertinami tik kaip labai atsargūs, nes paremti didesne dalimi neadekvačiai griežtais, DSM-III atitinkančiais kriterijais. | ||
Kiti vertinimai rodo, kad ilgesnį laiką karą patyrusiose šalyse, ypač tose, kur paplitęs ir smurtas, PTSD turinčių asmenų dalis gali artėti ir prie 100%. Toks aukštas PTSD paplitimas faktiškai reiškia, kad dėl gautų psichikos sutrikimų tų šalių gyventojai yra sunkiai pajėgūs atkurti savo valstybių ekonomiką ir gyvenimo gerovę. | Kiti vertinimai rodo, kad ilgesnį laiką karą patyrusiose šalyse, ypač tose, kur paplitęs ir smurtas, PTSD turinčių asmenų dalis gali artėti ir prie 100%. Toks aukštas PTSD paplitimas faktiškai reiškia, kad dėl gautų psichikos sutrikimų tų šalių gyventojai yra sunkiai pajėgūs atkurti savo valstybių ekonomiką ir gyvenimo gerovę, visas tų šalių socialinis gyvenimas didele dalimi paremtas trauminėmis patirtimis. | ||
[[Category:Sutrikimai]] | [[Category:Sutrikimai]] | ||
[[Category:Potrauminis streso sutrikimas|*]] | |||