Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


PTSD: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
7 975 pridėti baitai ,  17:33, 20 rugsėjo 2016
nėra keitimo aprašymo
 
(nerodoma 11 tarpinių versijų, sukurtų 2 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
'''PTSD''' arba '''Potrauminis streso sutrikimas''' (angl. ''Post Traumatic Stress Disorder'') - galgi vienintelis sutrikimas, kurį čia rimčiau aprašysime, be didelių išsidirbinėjimų, nes išties tai ir yra ta liga, nuo kurios kankinasi daugybė žmonių ir kuri visai nieko bendro su ligomis neturi. PTSD išties yra labai siaubingai užkamuojantis žmones dalykas, tad čia truputį paaiškinsime apie tai.
'''PTSD''' arba '''Potrauminio streso sindromas''', dar vadinamas kaip '''Potrauminis streso sutrikimas''' (angl. ''Post Traumatic Stress Disorder'') - galgi vienintelis sutrikimas, kurį čia rimčiau aprašysime, be didelių išsidirbinėjimų, nes išties tai ir yra ta liga, nuo kurios kankinasi daugybė žmonių ir kuri visai nieko bendro su ligomis neturi. PTSD išties yra labai siaubingai užkamuojantis žmones dalykas, tad čia truputį paaiškinsime apie tai.


Anksčiau visokie [[psichoterapija|psichoterapijos]] šalininkai vis kalbėdavo apie visokias [[psichologinė trauma|psichologines traumas]], tačiau [[psichiatrai]] viską ignoruodavo, nes laikėsi idėjos, kad visi psichikos sutrikimai esą tik fiziologinės kilmės. Bet galų gale ignoruoti nesigavo ir paaiškėjo, kad didžioji dalis psichikos sutrikimų - tai tos pačios [[neurozės]], tik štai dabar jau vadinamos kitaip. Kita vertus PTSD gydomas kaip ir įprasta neurozėms - tiesiog [[psichoterapija]].
Anksčiau visokie [[psichoterapija|psichoterapijos]] šalininkai vis kalbėdavo apie visokias [[psichologinė trauma|psichologines traumas]], tačiau [[psichiatrai]] viską ignoruodavo, nes laikėsi idėjos, kad visi psichikos sutrikimai esą tik fiziologinės kilmės. Bet galų gale ignoruoti nesigavo ir paaiškėjo, kad didžioji dalis psichikos sutrikimų - tai tos pačios [[neurozės]], tik štai dabar jau vadinamos kitaip. Kita vertus PTSD gydomas kaip ir įprasta neurozėms - tiesiog [[psichoterapija]].


Kai kuriais vertinimais, išsivysčiusiose Vakarų šalyse maždaug 10-20% visų žmonių turi PTSD. Tuo tarpu tie, kas gyveno SSRS, ar kurie pergyveno karą - tie PTSD turi išvis beveik visi. Iš esmės, netgi Vakarų šalyse PTSD yra laikoma pagrindiniu psichikos sutrikimu, o buvusiose soc. lagerio šalyse galima numanyti, kad PTSD sudaro apie 80-90% visų psichikos sutrikimų atvejų.
Reikia dar čia pridėti, kad etgi Vakarų šalyse apie pusė PTSD atvejų diagnozuojami neteisingai - dažniausiai kaip [[depresija]], [[schizotipinis sutrikimas]], [[schizoafektinis sutrikimas]] ir pan., vėliau pakeičiant diagnozę į PTSD - jau po to, kai paaiškėja tikros sutrikimo priežastys. Buvusioje SSRS, taip pat ir Lietuvoje PTSD išvis ignoruojamas, skiriant kitas diagnozes, o paskui - ir visiškai neefektyvų simptomatinį gydymą, neduodantį jokių rezultatų.




19 eilutė: 16 eilutė:
Būdingi ir antriniai bei tretiniai PTSD sukelti susirgimai - dažniausiai tai įvairios ligos, susijusios su nuolatiniu chronišku stresu. Itin paplitę susirgimai, susiję su dėl streso ilgainiui silpnėjančiu imunitetu (infekcinės ligos), taip pat - dažnesnės širdies ir kraujagyslių ligos (įskaitant ir infarktus bei insultus), neretai būna įvairios dėl neatsargaus elgesio kylančios traumos. Vienas iš sunkesnių variantų - dėl PTSD kylantis [[alkoholizmas]], kuris, savo ruožtu, irgi sukelia organizmo pažeidimus. Remiantis statistiniais vertinimais, PTSD patiriančio žmogaus gyvenimo vidutinė trukmė būna iki 15-20 metų trumpesnė, nei įprastas gyvenimo trukmės vidurkis.
Būdingi ir antriniai bei tretiniai PTSD sukelti susirgimai - dažniausiai tai įvairios ligos, susijusios su nuolatiniu chronišku stresu. Itin paplitę susirgimai, susiję su dėl streso ilgainiui silpnėjančiu imunitetu (infekcinės ligos), taip pat - dažnesnės širdies ir kraujagyslių ligos (įskaitant ir infarktus bei insultus), neretai būna įvairios dėl neatsargaus elgesio kylančios traumos. Vienas iš sunkesnių variantų - dėl PTSD kylantis [[alkoholizmas]], kuris, savo ruožtu, irgi sukelia organizmo pažeidimus. Remiantis statistiniais vertinimais, PTSD patiriančio žmogaus gyvenimo vidutinė trukmė būna iki 15-20 metų trumpesnė, nei įprastas gyvenimo trukmės vidurkis.


=== Potrauminio streso sutrikimo diagnostinė procedūra ===
Pagal DSM-5 yra išskiriami kelių lygių diagnostiniai kriterijai, kurie leidžia nustatyti diagnozę. Kriterijai žymimi raidėmis, pilnas diagnozavimas turi parodyti, kad visi faktoriai pasitvirtina nuosekliai, pagal raides ABCDEFGH. Jei nepavyksta surinkti atitikties įrodymų pagal vieną iš raidžių, sekantys įrodymai nenagrinėjami:
* A. Traumuojančių įvykių kriterijus. Žmogus yra patyręs įvykių, kurie emociškai buvo suvokti kaip katastrofiški, pvz., mirties ar sužalojimo pavojus, grasinimai dėl nužudymo ar grėsmė patirti stiprų smurtą ar priverstinius lytinius santykius. Taip pat galioja ir analogiški įvykiai, susiję su artimais žmonėmis. Silpnesnių, netiesiogiai traumuojančių faktorių atvejais būtina sąlyga yra tų įvykių pasikartojimas (įskaitant profesines patirtis, kurias turi gydytojai, gaisrininkai, kariškiai, policininkai ir pan.).
* B. Įkyrių pergyvenimų kriterijus. Tai ryškiausi ir būdingiausi PTSD požymiai - įvykius žmogus vis prisimena labai ilgai, neretai dešimtis metų, juos vis iš naujo ir iš naujo pergyvendamas. Įvykių prisiminimai arba juos primenančios situacijos sukelia stiprias emocines reakcijas - paniką, baimę, pyktį, beviltiškumą, nevaldomą nerimą, siaubą ir pan.. Emocinės reakcijos gali pasireikšti ir pakliuvus į tam tikras situacijas, ir per naktimis sapnuojamus košmarus, ir per taip vadinamus [[flash-back]] potyrius (disociatyviniai epizodai). Tam tikri veiksniai gali sukelti visišką traumos metu patiriamų emocijų ir kitų potyrių (įskaitant netgi fiziologines reakcijas) atkartojimą. Kai kuriais atvejais emocinės reakcijos gali pereiti į pilną emocinį užsiblokavimą, kai pacientas, stebėdamas smurto scenas, išvis nerodo (ir menamai nepatiria) reakcijų, nors kitais atvejais gali būti empatiškas ir jautrus.
* C. Vengimo kriterijus. PTSD sutrikimą turintys žmonės vengia tam tikrų situacijų ir keičia savo elgesį taip, kad išvengtų su trauma susijusių potyrių arba kad traumą primenančius potyrius minimuzuotų, sumažintų jų emocinį intensyvumą. Elgesys pakinta taip, kad pacientui nekiltų netgi jokios mintys, kurios kaip nors primintų traumuojančius įvykius ar situacijas. Kraštutiniais atvejais pacientų elgesys pakinta taip, kad atsiranda [[agorafobija|agorafobijos]] požymiai - žmogus bijo išeiti iš namų, nes pats išėjimas iš namų kelia nerimą,kad įvykiai pasikartos. Baimė ir vengimas dažnai neturi aiškaus paaiškinimo dėl to, kad pacientas, vengdamas minčių apie traumuojančius dalykus, randa kitus paaiškinimus.
* D. Negatyvūs supratimai. Žmonės, patiriantys PTSD, turi vienaip ar kitaip iškreiptą, neadekvatų traumuojančių įvykių, jų priežasčių ir pasekmių vertinimą. Būdinga, kad dėl įvykių pacientai kaltina save ar kitus, iš esmės nesusijusius žmones. Dėl kaltės ir gėdos jausmo dažnai nedrįstama papasakoti apie traumą sukėlusius įvykius. Tipiški neteisingi įsitikinimai, būdingi PTSD patiriantiems asmenims: "nieko gero su manimi negali atsitikti", "visas pasaulis pilnas nežinomų pavojų", "niekuo negalima pasitikėti", "žmonės visada bandys mane kontroliuoti". Būdinga ir tai, kad traumą patyręs žmogus jaučiasi silpnas, negeba jaustis pilnaverčiu, jaučiasi negrįžtamai sužalotu ir pan.. Visi neteisingi įsitikinimai būna persikloję su negatyviomis emocijomis, ypač su pykčiu, kalte ir gėda. Prie negatyvių supratimų priskirtina ir disociatyvinė psichogeninė amnezija, dėl kurios pacientas negali prisiminti su trauma susijusių įvykių ir jausmų. Negana to, būdinga ir tai, kad nors negatyvias emocijas pacientai pergyvena labai stipriai, jie sunkiai sau leidžia pozityvias emocijas - nesugeba laisvai džiaugtis, mėgautis malonumais, atsipalaiduoti, jausti meilę ir pan., dėl ko turi labai dideles problemas santykiuose.
* E. Jaudinimosi ir reakcijų pokyčiai. Didesne dalimi šie pokyčiai atkartoja nerimo ir panikos sutrikimams būdingus požymius - pvz., nemiga, mąstymo ir atminties susilpnėjimas. Kita vertus, krūpčiojimas ir perteklinis įtarumas nerimo ir panikos sutrikimams nėra būdingi, tačiau dažnai pasitaiko, esant PTSD. Kartais įtarumas gali pereiti į atvirus paranojos požymius, kai paciento baimės tampa tiesiog neadekvačiomis. Neretai pasitaiko ir staigūs irzlumo ar pykčio priepuoliai, primenantys agresyvų elgesį. Taip pat reakcijų ir jaudinimosi pokyčiams priskiriamas bet koks nesaugus elgesys: impulsyvūs nesaugūs poelgiai, nesaugus seksas, neatsakingas vairavimas, gyvybei pavojingas elgesys ir pan..
* F. Trukmės kriterijus. Visi paciento patiriami sutrikimai turi trukti ne mažiau kaip mėnesį.
* G. Fukcinės svarbos kriterijus. Traumą patyręs asmuo turi patirti aiškias socialines, darbines ar kitas problemas, kurios kyla dėl patiriamų sutrikimų.
* H. Išskyrimo kriterijus. Visi požymiai turi rodyti, kad patiriamas sutrikimas kyla ne dėl alkoholio, narkotikų, kitų medžiagų vartojimo ar kažkurių kitų ligų (komorbidai ar PTSD sukelti antriniai sutrikimai, kaip pvz., dėl PTSD prasidėjęs alkoholizmas ar fobijos, yra galimi).


== PTSD porūšiai ==
== PTSD porūšiai ==
Šiuo metu PTSD kriterijai išsiplėtė pakankamai smarkiai, kad būtų išskiriamos ir kelios specifiškesnės rūšys, kurios turi kiek kitokią eigą, kiek kitokią kilmę ir atitinkamai, tvarkomos irgi kiek skirtingai.
Šiuo metu PTSD kriterijai išsiplėtė pakankamai smarkiai, kad būtų išskiriamos ir kelios specifiškesnės rūšys, kurios turi kiek kitokią eigą, kiek kitokią kilmę ir atitinkamai, tvarkomos irgi kiek skirtingai, atsižvelgiant į sutrikimo kilmę ir pobūdį. Reikia turėti omeny, kad klasifikacija yra sąlyginė - skirtingi PTSD variantai gali persikloti, pvz., profesinis PTSD gali būti persimaišęs su vaikystėje prasidėjusiu PTSD ir negana to, dar gali būti įgavęs ir kompleksinio bei disociatyvinio PTSD požymius.
 
Nepaisant to, kad žemiau pateikiama PTSD klasifikacija yra sąlyginė, ji visgi padeda geriau parinkti diagnostinius bei terapinius metodus. Tokią klasifikaciją naudojant, galima lengviau pasiekti greitesnius rezultatus.




=== Ikimokyklinis PTSD ===
=== Ikimokyklinis PTSD ===
Ikimokyklinis (vaikiškas) PTSD atsiranda ankstyvame prepubertatiniame periode (iki lytinio brendimo). Ikimokykliniam PTSD priskiriami visi PTSD variantai, kurie prasidėję 3-6 metų amžiuje. Nepaisant to, paskutiniu metu yra nagrinėjami ir dar ankstyvesni traumų atvejai - 2 ar net 1 metų amžiaus vaikams. Viršutinė amžiaus riba irgi yra sąlyginė - jai gali būti priskiriamos ir kiek vyresniame amžiuje patiriamos traumos, pvz., ir 7 ar 8 metų vaikams, atsižvelgiant į vaiko raidą.
Šia tema yra atskiras straipsnis - [[Vaikų potrauminis streso sutrikimas]].


Tiriant vaikišką PTSD, paaiškėjo, kad čia reikia atsižvelgti į tai, kad vaikai daugelį dalykų supranta iracionaliai, o jų psichika yra daug jautresnė, labilesnė, lengviau besikeičianti ir žymiai subjektyvesnė. Pradėjus atsižvelginėti į vaiko raidos ypatybes, paaiškėjo, kad vienareikšmiški PTSD atvejai pas vaikus yra maždaug 3-8 kartus dažnesni, nei būtų galima diagnozuoti pagal suaugusiems taikomus kriterijus.
Ikimokyklinis (vaikiškas) PTSD atsiranda ankstyvame prepubertatiniame periode (iki lytinio brendimo). Ikimokykliniam PTSD priskiriami visi PTSD variantai, kurie yra prasidėję 3-6 metų amžiuje. Nepaisant to, paskutiniu metu yra nagrinėjami ir dar ankstyvesni traumų atvejai - 2 ar net 1 metų amžiaus vaikams. Viršutinė amžiaus riba irgi yra sąlyginė - jai gali būti priskiriamos ir kiek vyresniame amžiuje patiriamos traumos, pvz., ir 7 ar 8 metų vaikams, atsižvelgiant į vaiko raidą.


Tipinės (bet ne vienintelės) vaikų PTSD priežastys:
Vaikų potrauminis streso sutrikimas vėlesniame amžiuje stabilizuojasi ir palieka visą gyvenimą trukti galinčias [[neurozės|neurozes]].
* Smurtas prieš vaikus, patyčios, žeminimas
* Smurto atvejų stebėjimas, ypač smurto tarp tėvų stebėjimas
* Įvairios avarijos, eismo įvykiai
* Karo sąlygos
* Šunų užpuolimai ir įkandimai
* Grubiai, skaudžiai atliktos medicininės procedūros


Vienas didelis vaikų PTSD gydymo apsunkinimas yra susijęs su vaiko negalėjimu, nemokėjimu nupasakoti traumą sukėlusius įvykius. Dar viena problema - pačios traumos metu vaikas gali būti apimtas sustingimo ir niekaip neparodyti, kad patiria itin didelį stresą. Dėl to suaugusių reakcijos ar bandymai išsiaiškinti pakitusio vaiko elgesio priežastis būna nesėkmingi.


Vėlesnėse stadijose vaikai dažnai slepia savo traumines patirtis ar išmoksta maskuojančių, paradoksalių neurotinių reakcijų, skirtų pačios traumos neigimui ir išstūmimui iš atminties. Pvz., PTSD turintis vaikas gali imti juoktis pasikartojančio, traumą primenančio įvykio metu. Taip būna, kai vaikai, kurie yra smarkiai barami dėl kokio nors rimto nusižengimo, pradeda juoktis, lyg vyktų kažkas linksmo.
=== Disociatyvinis PTSD ===
Šia tema yra atskiras straipsnis - [[Disociatyvinis potrauminis streso sutrikimas]].


Būdinga, kad nepaisant dažnai mažesnių traumuojančių veiksnių, dėl jautrios vaiko psichikos išsivysto ir pilnaverčiai kompleksinio PTSD požymiai.
Disociatyvinis PTSD laikomas sunkesniu, kraštutiniu PTSD variantu, kur pergyvenimai viršija įprastas neurotinio elgesio ribas. Dėl sunkių sutrikimų disociatyvinis PTSD dažnai neteisingai įvertinamas, vietoje jo diagnozuojant sutrikimą kaip [[schizoafektinis sutrikimas|schizoafektinį sutrikimą]], [[schizotipinis sutrikimas|schizotipinį sutrikimą]] ar netgi [[schizofrenija|schizofreniją]].


Disociatyvinis PTSD reikalauja žymiai švelnesnės ir ilgiau trunkančios psichoterapijos. [[Ekspozicinė terapija]] gali sukelti pablogėjimą.


=== Disociatyvinis PTSD ===


=== Kompleksinis PTSD ===
Šia tema yra atskiras straipsnis - [[Kompleksinis potrauminis streso sutrikimas]].


=== Kompleksinis PTSD ===
Kompleksinis PTSD išsiskiria tuo, kad traumos patiriamos pakartotinai, daugelį kartų. Kiekvienas traumos pasikartojimas ankstesnės traumos pasekmes gerokai apsunkina, todėl PTSD gali išsivystyti ir dėl daug mažesnių traumų (pvz., be grėsmės gyvybei ar sveikatai), tuo tarpu didelės traumos gali duoti katastrofiškus rezultatus.
Kompleksinis PTSD išsiskiria tuo, kad traumos patiriamos pakartotinai, daugelį kartų. Kiekvienas traumos pasikartojimas ankstesnės traumos pasekmes gerokai apsunkina, todėl PTSD gali išsivystyti ir dėl daug mažesnių traumų (pvz., be grėsmės gyvybei ar sveikatai), tuo tarpu didelės traumos gali duoti katastrofiškus rezultatus.


Dėl to, kad ilgalaikiai ir pasikartojantys traumų epizodai labai stipriai įtvirtina visas reakcijas ir pergyvenimus, kompleksinis PTSD tampa daug sunkiau tvarkomu. Jau traumuoti, PTSD turintys žmonės patiria pakartotines traumas, kurios susideda, o ilgainiui dėl tų atsikartojimų PTSD tampa nepaprastai sunkiu. Dėl šių priežasčių diagnozavimas ir pagalba kompleksinį PTSD turintiems žmonėms gerokai skiriasi. Atitinkamai, priskiriamas ir kitas sutrikimo pavadinimas - Complex PTSD arba Disorder of Extreme Stress Not Otherwise Specified - DESNOS.
Kompleksinis PTSD yra linkęs pereiti į [[disociacinis PTSD|disociacinį PTSD]]. Nors medicininėje klasifikacijoje kompleksinio PTSD sąvoka taikoma ribotai, ji svarbi psichoterapijoje, nes leidžia išskirti atvejus, kur traumos išsivysto ne tiek dėl pavienių traumuojančių įvykių, kiek dėl traumų pasikartojimo patirties.
 


Kita vertus, 92% žmonių, turinčių kompleksinį PTSD, gali būti vienareikšmiškai diagnozuojami ir kiap PTSD turintys. Nuokrypiai, kur kompleksinį PTSD turintis asmuo negautų PTSD diagnozės - labai reti.
=== Karinis arba profesinis PTSD ===
Šia tema yra atskiras straipsnis - [[Profesinis potrauminis streso sutrikimas]].


Atskirai kaip kompleksinio PTSD variantas išskiriamas vaikiškas PTSD, dar vadinamas kaip Developmental Trauma Disorder (DTD) - nors traumos ten gali būti formaliai mažesnės (pvz., ne grėsmė gyvybei, o grėsmė gauti diržo), dažnai jos kartojasi labai daug kartų, o vaikai į jas reaguoja daug jautriau ir stipriau.
Profesinis potrauminis streso sutrikimas, dar dažniau minimas kaip karinis PTSD, išsivysto dėl profesinių priežasčių - darbo psichologiškai traumuojančioje aplinkoje. Tipinės profesijos, kur patiriamos tokio pobūdžio traumos - tai kariškiai, medikai, policininkai, gaisrininkai ir pan.. Dažniausiai profesinio PTSD atsiradimas gali būti prognozuojamas ir iš anksto palengvinamas (tokioje aplinkoje dirbantys žmonės gali būti iš anksto paruošiami), negana to, operatyviai gali būti suteikiama ir pagalba, sumažinant traumos pasekmes.


Tam kad būtų mažiau painiavos (nors dažnas [[psichologas]] tą painiavą ir kelia), kompleksiniam PTSD priskiriamos tik labai stiprios pasikartojančios traumos. Tipiški pavyzdžiai traumuojančių veiksnių, kurie gali sukelti kompleksinį PTSD:
Istoriškai būtent karinės kilmės PTSD tapo tuo sutrikimu, nuo kurio [[psichiatrija|psichiatrijoje]] pradėti rimti psichologinių traumų tyrimai.
* Koncentracijos stovyklos
* Viešnamiai, kuriuose laikomos sekso vergės
* Karo belaisvių stovyklos
* Kalėjimai
* Psichiatrinės ligoninės
* Ilgai trunkantis valstybės ar visuomenės organizuotas persekiojimas
* Ilgai trunkantis prieš vaikus nukreiptas fizinis smurtas
* Ilgai trunkantis vaikų seksualinis išnaudojimas
* Organizuotos vaikų darbą išnaudojančios gaujos


Bendri požymiai visiems kompleksinį PTSD sukeliantiems faktoriams - kai yra visi šie dalykai kartu, tai reiškia, kad gali kilti kompleksinis PTSD:
Dėl dažno atsikartojimo, sunkesniais atvejais profesinis PTSD yra linkęs gauti [[kompleksinis PTSD|kompleksinio PTSD]] bruožus, gali pereiti ir į pilnavertį [[disociacinis PTSD|disociacinį PTSD]].
* Ilgalaikiai žmogaus laisvės ribojimai, negalėjimas pabėgti iš smurtinės aplinkos
* Daugkartinė stebima ar patiriama fizinė ar seksualinė prievarta
* Ilgalaikis psichologinis smurtas ar bauginimas


Praktiškai kompleksinis PTSD gali išsivystyti, jei poveikis trunka kelias savaites, tačiau praktikoje skaitoma, kad pilnavertis kompleksinis PTSD yra savo esme pakartotinis - t.y., traumos randasi jau tada, kai PTSD išsivystė. Kadangi pačiam PTSD išsivystymui irgi reikia laiko, paprastai kompleksiniu PTSD laikomi tie atvejai, kur traumuojantys faktoriai veikia kelis mėnesius ar ilgiau.


Kompleksinis PTSD skiriasi gerokai sunkesniais ir stabiliais simptomais, kurie laikosi metų metais, iš esmės valdydami visą traumuotų žmonių gyvenimą. Tipiški sutrikimai:
=== Išprievartavimo traumos sindromas ===
* Nuolatiniai emociniai pokyčiai - nepraeinantis liūdesys, nuolatinės mintys apie savižudybę, dažnai besikartojantys pykčio ar panikos priepuoliai.
Šia tema yra atskiras straipsnis - [[Išprievartavimo traumos sindromas]].
* Atminties ir mąstymo sutrikimai - negebėjimas atsiminti traumuojančių įvykių, tų įvykių atsikūrimas vaizduotėje tokiu stiprumu, lyg jie vyktų čia ir dabar ([[flash-back]]), [[disociacija]].
* Iškreiptas savęs suvokimas - bejėgiškumas, gėda, kaltės jausmas, stigma, jausmas kad esi išvis kitoks, negu bet kokie žmonės, nenormalus.
* Iškreiptas smurtautojo suvokimas - neadekvatus jo galios pervertinimas, atsidavimas smurtautojui, aukojimasis jam, ar atvirkšiai - noras bet kokia kaina jam atkeršyti.
* Sutrikę santykiai su kitais žmonėmis - izoliavimasis, nepasitikėjimas, nuolatinės gelbėtojų paieškos, nuolatinė kova su visais.
* Sutrikę vertybės - bet koks vilties praradimas, galvojimas, kad pasaulį valdo blogis, įsivaizdavimas, kad galima sua leisti kažką, tik jei patiri kančias ir pan..


Tipiškas neurotinis elgesys, būdingas išgyvenusioms kompleksinio PTSD aukoms:
Išprievartavimo traumos sindromas (RTS, ''Rape Trauma Syndrome'') JAV buvo išskirtas į atskirą sutrikimą [[1975]] metais, tačiau [[1987]] klasifikacijoje pilnai apjungtas su PTSD. Tiriant psichologinius sutrikimus, kurie kyla pas išprievartautas moteris, paaiškėjo, kad maždaug pusei jų išsivysto ilgalaikiai sutrikimai, pasireiškiantys [[flashback]] reakcijomis, panikos priepuoliais, baimėmis, nerimu ir t.t.. Aprašius platesnį tokių sutrikimų spektrą, sutrikimo išsivystymo eigą ir simptomatiką, paaiškėjo, kad tai visiškai tipiškas PTSD. Dėl to vėlesniuose tyrimuose RTS yra išskiriamas tik sąlyginai, kai tenka kalbėti būtent apie išprievartavimų sukeltus PTSD variantus.
* Visiškas vengimas kalbėti ar net galvoti apie bet kokius su trauma kad ir netiesiogiai susijusius dalykus, nes atsiminimai ir jausmai yra pernelyg nemalonūs ir nesuvaldomi.
* Alkoholio, narkotikų ar įvairių raminančųi vaistų intensyvus vartojimas, norint užsimiršti ir nustoti galvoti apie dalykus, kurie kaip nors kad ir netiesiogiai siejasi su trauma.
* Savęs žalojimas, savižudybės, rizikingas ir traumomis ar mirtimi galintis pasibaigti elgesys, konfliktai, visiškas užsidarymas nuo aplinkos, asocialumas.
* Dalimi atvejų - netikras mogaus minkštumas ir silpnumas, kuris išsivysto kai traumą keliantys faktoriai paverčia žmogų nuolatine auka. Toks variantas yra itin prastas tais atvejais, jeigu aplinkiniai tokį žmogų dar nuolat kaltina silpnumu, taip dar sustiprindami aukos būseną.


Kompleksinio PTSD atveju taikytini tie patys [[psichoterapija|psichoterapijos]] metodai, kaip ir kitais PTSD atvejais, tačiau čia reikia žymiai daugiau dėmesio kreipti į žmogaus resocializaciją, nuolatinio saugumo pojūtį, o taip pat į tai, kad žmogus pasijustų kontroliuojantis situaciją.


== Potrauminio streso sindromo paplitimas ==
Kai kuriais vertinimais, išsivysčiusiose Vakarų šalyse (kaip pagrindą vertinimui imant JAV) maždaug 10-20% visų žmonių turi PTSD. Šiuo metu PTSD diagnozavimas dar tik plitimo stadijoje, tad skirtingų šalių palyginamumas yra sąlyginis, kartais tiesiog paremtas bendromis apklausomis, PTSD įvertinimo testais, kurie daromi su atsitiktinėmis žmonių imtimis. Testai rodo labai ryškius skirtumus priklausomai nuo šalių, kur daromi - buvusiose soc. lagerio šalyse, esančiose [[ES]], pastebimas kelis kartus aukštesnis PTSD paplitimas, nei Vakarų bloko šalyse.


Tie, kas suaugo, gyvendami SSRS, ar kurie pergyveno karą - pagal kai kuriuos vertinimus, PTSD turi išvis beveik visi, nes neišvengiamai būdavo traumuojami. Pvz., [[SSRS]] atveju tipiški PTSD sukėlėjai yra tokie:
* Vaikų darželiai bei mokyklos - sistemingas institucinis smurtas: fizinės bausmės, patyčios, žeminimas, dėl kurių vaikiškas PTSD pasiekdavo iki poros dešimčių procentų populiacijos.
* [[Sovietinė armija]] - dėl [[diedovščina|diedovščinos]] PTSD būdavo sukeliamas ypatingai didelei daliai kareivių, pagal vertinimus - netoli pusės jaunuolių PTSD gaudavo grynai armijoje, net nepriklausomai nuo kitų faktorių.
* Kraštutinai aukštas nusikalstamumas - ypatingai didelė tikimybė būti užpultam, apiplėštam, sužalotam. Apie keliasdešimt procentų populiacijos PTSD gaudavo dėl kriminalinių priežasčių.
* Ypatingai SSRS išplitę išprievartavimai - kai kuriose Rusijos srityse sovietmečio pabaigoje išprievartavimų skaičius pasiekdavo lygį, kur vidutinė moteris per gyvenimą būdavo išprievartauta daugiau kaip 2 kartus.
* Nusikalstama teisinė sistema, [[KGB]] vykdyti bauginimai ir persekiojimai, dėl kurių PTSD skirtingais periodais gaudavo nuo kelių procentų (asmenys, gimę sovietmečio pabaigoje) iki keliasdešimt procentų žmonių ([[1944]]-[1956]] periode).


=== Karinis PTSD ===
Iš esmės, netgi Vakarų šalyse PTSD yra jau yra laikoma pagrindiniu psichikos sutrikimu. Skirtingais vertinimais, JAV potrauminio streso sindromas gali sudaryti apie 40-70% psichikos sutrikimų. O buvusiose soc. lagerio šalyse galima numanyti, kad PTSD sudaro apie 80-90% visų psichikos sutrikimų atvejų.
Karinis PTSD yra tipiškas potrauminis streso sutrikimas - nuo jo ir pradėtas PTSD, kaip atskiro sutrikimo identifikavimas. Nepaisant to, karinis PTSD turi du esminius skirtumus:
* Karinis PTSD yra prognozuojamas (numatoma kad įvyks traumuojantys įvykiai), o tai savo ruožtu reiškia kelis palengvinimus:
** Įmanoma karius paruošti taip, kad jie išvengtų traumuojančio poveikio ar jį gautų mažesnį
** Įmanoma paruošti karius taip, kad jie galėtų suteikti psichologinę pagalbą vieni kitiems įvykio metu ar iškart po jo
** Įmanoma suteikti psichologinę pagalbą traumą patyrusiems kariams labai greitai (per vieną ar kelias dienas) po traumuojančio įvykio, kol PTSD dar neišsivystė
* Karinis PTSD yra neišvengiamas ir pasikartojantis, o tai reiškia kelis pasunkinimus:
** Kyla rizika, kad pas pavojų esančius karius PTSD išsivystys dar iki realių traumų
** Dėl ilgalaikių psichologinio streso faktorių PTSD gali kilti lengviau
** Dėl pasikartojimų PTSD gali būti žymiai gilesnis
** Dėl karo lauko sąlygų gali būti žymiai sunkiau suteikti kariui psichologinę pagalbą


JAV kariškiai PTSD rekomenduoja priskirti prie sužeidimų ir vertinti jį atitinkamai - kaip sužeidimą. Objektyviai PTSD ir jį sukeliančios traumos yra mūšio metu patiriami sužeidimai, galintys ir išvesti karį iš rikiuotės, ir reikalaujantys ilgos slaugos, kaip ir kiti sužeidimai. Todėl atskirti nuo kitų sužeidimų PTSD negalima.
Reikia dar čia pridėti, kad netgi Vakarų šalyse apie pusė PTSD atvejų diagnozuojami neteisingai - dažniausiai kaip [[depresija]], [[asmenybės sutrikimas]], [[bipolinis sutrikimas]], [[schizotipinis sutrikimas]], [[schizoafektinis sutrikimas]] ir pan., vėliau pakeičiant diagnozę į PTSD - jau po to, kai paaiškėja tikros sutrikimo priežastys. Buvusioje SSRS, taip pat ir Lietuvoje PTSD dažnai išvis ignoruojamas, skiriant kitas diagnozes, o paskui - ir visiškai neefektyvų simptomatinį gydymą, neduodantį jokių rezultatų. Sunkesni PTSD atvejai, kaip kad [[disociacinis PTSD]], kartais netgi diagnozuojami kaip [[šizofrenija]], kas yra išvis absurdiška.


Reikia turėti omeny, kad dėl atsikartojimo ir ilgos trauminių faktorių trukmės (pvz., kelerius metus besitęsiančio karo) karinis PTSD gauna ir visus tipiškus kompleksinio PTSD bruožus.




== PTSD atsiradimas psichiatrijoje ==
== PTSD atsiradimas psichiatrijoje ==
JAV naudojamoje DSM klasifikacijoje šis sutrikimas įtrauktas nuo [[1952]] metų, kaip "didžioji stresinė reakcija", siejama pirmiausiai su karo veiksmais. Klasifikuojama tokia reakcija dažniausiai būdavo kaip laikinas stresinės kilmės [[asmenybės sutrikimas]]. Vėliau, į DSM-III potrauminis streso sutrikimas, jau dabartiniu pavadinimu, buvo įtrauktas 1980 metais, kai po [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] kilo psichikos ligų epidemija tarp karo veteranų.
Kariškiams bandant identifikuoti kareiviams itin dažnai kylančio, gana įvairius [[simptomai|simptomus]] turinčio sutrikimo priežastis, paaiškėjo, kad visur buvo vienintelis bendras veiksnys - trauminės patirtys iš karo veiksmų, ypač iš mūšių. Vėliau, tiriant į jokias įstaigas nesikreipusius karo veteranus, paaiškėjo, kad didžiulė jų dalis irgi turi psichikos sutrikimų požymius.
Bandant identifikuoti realias priežastis, buvo išsiaiškinta, kad psichikos ligą sukėlę veiksniai dažnai nebūdavo susiję su jokiu fiziologiniu poveikiu, tačiau visada būdavo susiję su sunkiais traumatizuojančiais įvykiais, pvz., mūšiais, kurių metu kildavo didelė grėsmė gyvybei. Vėliau tikrinant hipotezę ir išrenkant iš Vietnamo kare buvusių asmenų tuos, kurie dalyvavo tiesioginiuose mūšiuose, paaiškėjo, kad dauguma tokių asmenų turi tuos pačius psichikos sutrikimus. Dar kiti tyrimai parodė, kad analogiški sutrikimai buvo ir pas [[Korėjos karas|Korėjos karo]] veteranus, o taip pat ir pas tuos, kas dalyvavo [[II Pasaulinis karas|II Pasauliniame kare]].
Dėl šitų sutrkimimų buvo pradėti diagnozavimo ir reabilitacijos veiksmai, vykdomi JAV veteranų medicininiuose centruose, bet paraleliai prasidėję tyrimai iš kitų sričių parodė, kad stiprūs trauminiai įvykiai sukelia visiškai analogiškus sutrikimus ir ne kariškiams. Apie [[1975]] metais JAV psichiatrų išskirtas išprievartavimo traumos sindromas (''Rape Trauma Syndrome'', RTS), visais savo simptomais, atsiradimo mechanizmais ir sutrikimo eiga pasirodė visiškai sutampančiu su grynai karinės kilmės PTSD variantais. T.y., buvo pademonstruota, kad kariai, dalyvavę mūšiuose, gaudavo sutrikimus, identiškus tiems, kuriuos moterys gaudavo su karu nesusijusiais išprievartavimų atvejais.
Pradiniame etape, netgi po įtraukimo į DSM-III klasifikavimą [[1980]], PTSD kurį laiką buvo vertinamas kaip specifinis, profesinio tipo sutrikimas, būdingas beveik vien tik kariškiams, o kitais atvejais - išskirtinai retas. Diagnozuojant būdavo remiamasi prielaida, kad tokį psichikos sutrikimą gali sukelti tik ypatingai stiprus, katastrofiškas stresinis faktorius, kuris turi būti visiškai už įprastų žmogiškų patirčių ribų. Buvo daroma prielaida, kad tokio tipo sutrikimai gali būti tik pas itin smarkiai objektyviai nukentėjusius asmenis, pvz., pas [[Holokaustas|Holokausto]] aukas, atominio bombardavimo [[Hirosima|Hirosimoje]] ir [[Nagasakis|Nagasakyje]] aukas, žiaurių kankinimų ir išprievartavimų aukas ir t.t.. Smulkesni stresiniai faktoriai beveik nebuvo nagrinėjami.
Kiek vėliau buvo pastebėta, kad kai kurie traumas patyrę asmenys negauna sutrikimo, kuris būtų atitinkantis savo sunkumu PTSD, tačiau kita vertus, kai kruie daug mažesnes traumas, ypač pakartotines traumas patyrę žmonės gauna visiškai pilnavertį, sunkų sutrikimą, kurio visi požymiai atitinka [[PTSD]]. Remiantis šiais pastebėjimais, buvo nuspręsta kad į PTSD tarpą reikia įtraukti ir kitus sutrikimų atvejus, o patį PTSD diferenciavimą papildyti - taip [[1987]] buvo panaikinti objektyvūs traumos veiksnio didumo reikalavimai ir imta remtis tuo, kad traumos metu buvo labai sunkūs emociniai pergyvenimai, susiję su realia ar menama grėsme gyvybei ar sveikatai. Tuo metu į PTSD buvo besąlygiškai įtraukti ir visi išprievartavimo traumos sindromo atvejai.
Šiuo metu PTSD diagnostiniai kriterijai yra dar labiau išplėsti, yra išskiriamos ir įvairios PTSD rūšys. Vietoje to, kad PTSD būtų išskriama kaip vienas iš nerimo sutrikimų, dabar JAV yra išskiriama atskira DSM-5 kategorija - su traumomis ir stresu susiję sutrikimai.


Pagal dabartinius vertinimus, [[JAV]] 3,6% vyrų ir 9,7% moterų turi diagnozuotą PTSD. Tiriant kitų šalių gyventojus, nustatyta kad karinius konfliktus patyrusiose šalyse procentas yra daug didesnis. Pvz., [[Alžyras|Alžyre]] PTSD turi apie 37% gyventojų, [[Kambodža|Kambodžoje]] - 28%, [[Etiopija|Etiopijoje]] - 16%, [[Gaza|Gazoje]] - 18% ir t.t.. Net ir nepaisant tokių skaičių, daugelio jie yra vertinami tik kaip labai atsargūs, nes paremti didesne dalimi neadekvačiai griežtais, DSM-III atitinkančiais kriterijais.


Kiti vertinimai rodo, kad ilgesnį laiką karą patyrusiose šalyse, ypač tose, kur paplitęs ir smurtas, PTSD turinčių asmenų dalis gali artėti ir prie 100%. Toks aukštas PTSD paplitimas faktiškai reiškia, kad dėl gautų psichikos sutrikimų tų šalių gyventojai yra sunkiai pajėgūs atkurti savo valstybių ekonomiką ir gyvenimo gerovę, visas tų šalių socialinis gyvenimas didele dalimi paremtas trauminėmis patirtimis.






[[Category:Sutrikimai]]
[[Category:Sutrikimai]]
[[Category:Potrauminis streso sutrikimas|*]]
12 858

pakeitimai

Naršymo meniu