PTSD: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 297 pridėti baitai ,  16:57, 16 rugpjūčio 2016
nėra keitimo aprašymo
5 eilutė: 5 eilutė:
Kai kuriais vertinimais, išsivysčiusiose Vakarų šalyse maždaug 10-20% visų žmonių turi PTSD. Tuo tarpu tie, kas gyveno SSRS, ar kurie pergyveno karą - tie PTSD turi išvis beveik visi. Iš esmės, netgi Vakarų šalyse PTSD yra laikoma pagrindiniu psichikos sutrikimu, o buvusiose soc. lagerio šalyse galima numanyti, kad PTSD sudaro apie 80-90% visų psichikos sutrikimų atvejų.
Kai kuriais vertinimais, išsivysčiusiose Vakarų šalyse maždaug 10-20% visų žmonių turi PTSD. Tuo tarpu tie, kas gyveno SSRS, ar kurie pergyveno karą - tie PTSD turi išvis beveik visi. Iš esmės, netgi Vakarų šalyse PTSD yra laikoma pagrindiniu psichikos sutrikimu, o buvusiose soc. lagerio šalyse galima numanyti, kad PTSD sudaro apie 80-90% visų psichikos sutrikimų atvejų.


Reikia dar čia pridėti, kad etgi Vakarų šalyse apie pusė PTSD atvejų diagnozuojami neteisingai - dažniausiai kaip [[depresija]], [[schizotipinis sutrikimas]], [[schizoafektinis sutrikimas]] ir pan., vėliau pakeičiant diagnozę į PTSD - jau po to, kai paaiškėja tikros sutrikimo priežastys. Buvusioje SSRS, taip pat ir Lietuvoje PTSD dažnai išvis ignoruojamas, skiriant kitas diagnozes, o paskui - ir visiškai neefektyvų simptomatinį gydymą, neduodantį jokių rezultatų. Sunkesni PTSD atvejai, kaip kad [[disociacinis PTSD]], kartais netgi diagnozuojami kaip [[šizofrenija]], kas yra išvis absurdiška.
Reikia dar čia pridėti, kad etgi Vakarų šalyse apie pusė PTSD atvejų diagnozuojami neteisingai - dažniausiai kaip [[depresija]], [[asmenybės sutrikimas]], [[bipolinis sutrikimas]], [[schizotipinis sutrikimas]], [[schizoafektinis sutrikimas]] ir pan., vėliau pakeičiant diagnozę į PTSD - jau po to, kai paaiškėja tikros sutrikimo priežastys. Buvusioje SSRS, taip pat ir Lietuvoje PTSD dažnai išvis ignoruojamas, skiriant kitas diagnozes, o paskui - ir visiškai neefektyvų simptomatinį gydymą, neduodantį jokių rezultatų. Sunkesni PTSD atvejai, kaip kad [[disociacinis PTSD]], kartais netgi diagnozuojami kaip [[šizofrenija]], kas yra išvis absurdiška.




67 eilutė: 67 eilutė:


Dėl dažno atsikartojimo, sunkesniais atvejais profesinis PTSD yra linkęs gauti [[kompleksinis PTSD|kompleksinio PTSD]] bruožus, gali pereiti ir į pilnavertį [[disociacinis PTSD|disociacinį PTSD]].
Dėl dažno atsikartojimo, sunkesniais atvejais profesinis PTSD yra linkęs gauti [[kompleksinis PTSD|kompleksinio PTSD]] bruožus, gali pereiti ir į pilnavertį [[disociacinis PTSD|disociacinį PTSD]].
=== Išprievartavimo traumos sindromas ===
Šia tema yra atskiras straipsnis - [[Išprievartavimo traumos sindromas]].
Išprievartavimo traumos sindromas (RTS, ''Rape Trauma Syndrome'') JAV buvo išskirtas į atskirą sutrikimą [[1975]] metais, tačiau [[1987]] klasifikacijoje pilnai apjungtas su PTSD. Tiriant psichologinius sutrikimus, kurie kyla pas išprievartautas moteris, paaiškėjo, kad maždaug pusei jų išsivysto ilgalaikiai sutrikimai, pasireiškiantys [[flashback]] reakcijomis, panikos priepuoliais, baimėmis, nerimu ir t.t.. Aprašius platesnį tokių sutrikimų spektrą, sutrikimo išsivystymo eigą ir simptomatiką, paaiškėjo, kad tai visiškai tipiškas PTSD. Dėl to vėlesniuose tyrimuose RTS yra išskiriamas tik sąlyginai, kai tenka kalbėti būtent apie išprievartavimų sukeltus PTSD variantus.


== PTSD atsiradimas psichiatrijoje ==
== PTSD atsiradimas psichiatrijoje ==
JAV naudojamoje DSM klasifikacijoje šis sutrikimas įtrauktas nuo [[1952]] metų, kaip "didžioji stresinė reakcija", siejama pirmiausiai su karo veiksmais. Vėliau, į DSM-III potrauminis streso sutrikimas, jau dabartiniu pavadinimu, buvo įtrauktas 1980 metais, kai po [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] kilo psichikos ligų epidemija tarp karo veteranų.
JAV naudojamoje DSM klasifikacijoje šis sutrikimas įtrauktas nuo [[1952]] metų, kaip "didžioji stresinė reakcija", siejama pirmiausiai su karo veiksmais. Klasifikuojama tokia reakcija dažniausiai būdavo kaip laikinas stresinės kilmės [[asmenybės sutrikimas]]. Vėliau, į DSM-III potrauminis streso sutrikimas, jau dabartiniu pavadinimu, buvo įtrauktas 1980 metais, kai po [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] kilo psichikos ligų epidemija tarp karo veteranų.


Kariškiams bandant identifikuoti kareiviams itin dažnai kylančio sutrikimo priežastis, paaiškėjo, kad vienintelis bendras veiksnys, kuris apjungė daug skirtingų psichikos sutrikimų buvo vienas - trauminės patirtys iš karo veiksmų. Vėliau, tiriant į jokias įstaigas nesikreipusius karo veteranus, paaiškėjo, kad didžiulė jų dalis turi irgi psichikos sutrikimų požymius.
Kariškiams bandant identifikuoti kareiviams itin dažnai kylančio, gana įvairius [[simptomai|simptomus]] turinčio sutrikimo priežastis, paaiškėjo, kad visur buvo vienintelis bendras veiksnys - trauminės patirtys iš karo veiksmų, ypač iš mūšių. Vėliau, tiriant į jokias įstaigas nesikreipusius karo veteranus, paaiškėjo, kad didžiulė jų dalis irgi turi psichikos sutrikimų požymius.


Bandant identifikuoti realias priežastis, buvo išsiaiškinta, kad psichikos ligą sukėlę veiksniai dažnai nebūdavo susiję su jokiu fiziologiniu poveikiu, tačiau visada būdavo susiję su sunkiais traumatizuojančiais įvykiais, pvz., mūšiais, kurių metu kildavo didelė grėsmė gyvybei. Vėliau tikrinant hipotezę ir išrenkant iš Vietnamo kare buvusių asmenų tuos, kurie dalyvavo tiesioginiuose mūšiuose, paaiškėjo, kad dauguma tokių asmenų turi tuos pačius psichikos sutrikimus. Dar kiti tyrimai parodė, kad analogiški sutrikimai buvo ir pas [[Korėjos karas|Korėjos karo]] veteranus, o taip pat ir pas tuos, kas dalyvavo [[II Pasaulinis karas|II Pasauliniame kare]].
Bandant identifikuoti realias priežastis, buvo išsiaiškinta, kad psichikos ligą sukėlę veiksniai dažnai nebūdavo susiję su jokiu fiziologiniu poveikiu, tačiau visada būdavo susiję su sunkiais traumatizuojančiais įvykiais, pvz., mūšiais, kurių metu kildavo didelė grėsmė gyvybei. Vėliau tikrinant hipotezę ir išrenkant iš Vietnamo kare buvusių asmenų tuos, kurie dalyvavo tiesioginiuose mūšiuose, paaiškėjo, kad dauguma tokių asmenų turi tuos pačius psichikos sutrikimus. Dar kiti tyrimai parodė, kad analogiški sutrikimai buvo ir pas [[Korėjos karas|Korėjos karo]] veteranus, o taip pat ir pas tuos, kas dalyvavo [[II Pasaulinis karas|II Pasauliniame kare]].


Dėl šitų sutrkimimų buvo pradėti diagnozavimo ir reabilitacijos veiksmai, vykdomi JAV veteranų medicininiuose centruose, bet paraleliai prasidėję tyrimai iš kitų sričių parodė, kad stiprūs trauminiai įvykiai sukelia visiškai analogiškus sutrikimus ir ne kariškiams. Apie [[1975]] metais JAV psichiatrų išskirtas išprievartavimo traumos sindromas (''Rape Trauma Syndrome'', RTS), visais simptomais, atsiradimo mechanizmais ir sutrikimo eiga pasirodė visiškai sutampančiu su grynai karinės kilmės PTSD variantais.
Dėl šitų sutrkimimų buvo pradėti diagnozavimo ir reabilitacijos veiksmai, vykdomi JAV veteranų medicininiuose centruose, bet paraleliai prasidėję tyrimai iš kitų sričių parodė, kad stiprūs trauminiai įvykiai sukelia visiškai analogiškus sutrikimus ir ne kariškiams. Apie [[1975]] metais JAV psichiatrų išskirtas išprievartavimo traumos sindromas (''Rape Trauma Syndrome'', RTS), visais savo simptomais, atsiradimo mechanizmais ir sutrikimo eiga pasirodė visiškai sutampančiu su grynai karinės kilmės PTSD variantais. T.y., buvo pademonstruota, kad kariai, dalyvavę mūšiuose, gaudavo sutrikimus, identiškus tiems, kuriuos moterys gaudavo su karu nesusijusiais išprievartavimų atvejais.


Pradiniame etape, netgi po įtraukimo į DSM-III klasifikavimą, PTSD kurį laiką buvo vertinamas kaip specifinis, profesinio tipo sutrikimas, būdingas tik kariškiams, o kitais atvejais - išskirtinai retas. Diagnozuojant būdavo remiamasi prielaida, kad tokį psichikos sutrikimą gali sukelti tik ypatingai stiprus, katastrofiškas stresinis faktorius, kuris turi būti visiškai už įprastų žmogiškų patirčių ribų. Buvo daroma prielaida, kad tokio tipo sutrikimai gali būti tik pas itin smarkiai objektyviai nukentėjusius asmenis, pvz., pas [[Holokaustas|Holokausto]] aukas, atominio bombardavimo [[Hirosima|Hirosimoje]] ir [[Nagasakis|Nagasakyje]] aukas, žiaurių kankinimų ir išprievartavimų aukas ir t.t.. Smulkesni stresiniai faktoriai beveik nebuvo nagrinėjami.
Pradiniame etape, netgi po įtraukimo į DSM-III klasifikavimą [[1980]], PTSD kurį laiką buvo vertinamas kaip specifinis, profesinio tipo sutrikimas, būdingas beveik vien tik kariškiams, o kitais atvejais - išskirtinai retas. Diagnozuojant būdavo remiamasi prielaida, kad tokį psichikos sutrikimą gali sukelti tik ypatingai stiprus, katastrofiškas stresinis faktorius, kuris turi būti visiškai už įprastų žmogiškų patirčių ribų. Buvo daroma prielaida, kad tokio tipo sutrikimai gali būti tik pas itin smarkiai objektyviai nukentėjusius asmenis, pvz., pas [[Holokaustas|Holokausto]] aukas, atominio bombardavimo [[Hirosima|Hirosimoje]] ir [[Nagasakis|Nagasakyje]] aukas, žiaurių kankinimų ir išprievartavimų aukas ir t.t.. Smulkesni stresiniai faktoriai beveik nebuvo nagrinėjami.


Kiek vėliau buvo pastebėta, kad kai kurie traumas patyrę asmenys negauna sutrikimo, kuris būtų atitinkantis savo sunkumu PTSD, tačiau kita vertus, kai kruie daug mažesnes traumas, ypač pakartotines traumas patyrę žmonės gauna visiškai pilnavertį, sunkų sutrikimą, kurio visi požymiai atitinka [[PTSD]]. Remiantis šiais pastebėjimais, buvo nuspręsta kad į PTSD tarpą reikia įtraukti ir kitus sutrikimų atvejus, o patį PTSD diferenciavimą papildyti - taip [[1987]] buvo panaikinti objektyvūs traumos veiksnio didumo reikalavimai ir imta remtis tuo, kad traumos metu buvo labai sunkūs emociniai pergyvenimai, susiję su realia ar menama grėsme gyvybei ar sveikatai. Tuo metu į PTSD atvejus buvo besąlygiškai įtraukti ir visi išprievartavimo traumos sindromo atvejai.
Kiek vėliau buvo pastebėta, kad kai kurie traumas patyrę asmenys negauna sutrikimo, kuris būtų atitinkantis savo sunkumu PTSD, tačiau kita vertus, kai kruie daug mažesnes traumas, ypač pakartotines traumas patyrę žmonės gauna visiškai pilnavertį, sunkų sutrikimą, kurio visi požymiai atitinka [[PTSD]]. Remiantis šiais pastebėjimais, buvo nuspręsta kad į PTSD tarpą reikia įtraukti ir kitus sutrikimų atvejus, o patį PTSD diferenciavimą papildyti - taip [[1987]] buvo panaikinti objektyvūs traumos veiksnio didumo reikalavimai ir imta remtis tuo, kad traumos metu buvo labai sunkūs emociniai pergyvenimai, susiję su realia ar menama grėsme gyvybei ar sveikatai. Tuo metu į PTSD buvo besąlygiškai įtraukti ir visi išprievartavimo traumos sindromo atvejai.


Šiuo metu PTSD diagnostiniai kriterijai yra dar labiau išplėsti, yra išskiriamos ir įvairios PTSD rūšys. Vietoje to, kad PTSD būtų išskriama kaip vienas iš nerimo sutrikimų, dabar yra išskiriama atskira DSM-5 kategorija - su traumomis ir stresu susiję sutrikimai.
Šiuo metu PTSD diagnostiniai kriterijai yra dar labiau išplėsti, yra išskiriamos ir įvairios PTSD rūšys. Vietoje to, kad PTSD būtų išskriama kaip vienas iš nerimo sutrikimų, dabar JAV yra išskiriama atskira DSM-5 kategorija - su traumomis ir stresu susiję sutrikimai.


Pagal dabartinius vertinimus, [[JAV]] 3,6% vyrų ir 9,7% moterų turi diagnozuotą PTSD. Tiriant kitų šalių gyventojus, nustatyta kad karinius konfliktus patyrusiose šalyse procentas yra daug didesnis. Pvz., [[Alžyras|Alžyre]] PTSD turi apie 37% gyventojų, [[Kambodža|Kambodžoje]] - 28%, [[Etiopija|Etiopijoje]] - 16%, [[Gaza|Gazoje]] - 18% ir t.t.. Net ir nepaisant tokių skaičių, daugelio jie yra vertinami tik kaip labai atsargūs, nes paremti didesne dalimi neadekvačiai griežtais, DSM-III atitinkančiais kriterijais.
Pagal dabartinius vertinimus, [[JAV]] 3,6% vyrų ir 9,7% moterų turi diagnozuotą PTSD. Tiriant kitų šalių gyventojus, nustatyta kad karinius konfliktus patyrusiose šalyse procentas yra daug didesnis. Pvz., [[Alžyras|Alžyre]] PTSD turi apie 37% gyventojų, [[Kambodža|Kambodžoje]] - 28%, [[Etiopija|Etiopijoje]] - 16%, [[Gaza|Gazoje]] - 18% ir t.t.. Net ir nepaisant tokių skaičių, daugelio jie yra vertinami tik kaip labai atsargūs, nes paremti didesne dalimi neadekvačiai griežtais, DSM-III atitinkančiais kriterijais.


Kiti vertinimai rodo, kad ilgesnį laiką karą patyrusiose šalyse, ypač tose, kur paplitęs ir smurtas, PTSD turinčių asmenų dalis gali artėti ir prie 100%. Toks aukštas PTSD paplitimas faktiškai reiškia, kad dėl gautų psichikos sutrikimų tų šalių gyventojai yra sunkiai pajėgūs atkurti savo valstybių ekonomiką ir gyvenimo gerovę.
Kiti vertinimai rodo, kad ilgesnį laiką karą patyrusiose šalyse, ypač tose, kur paplitęs ir smurtas, PTSD turinčių asmenų dalis gali artėti ir prie 100%. Toks aukštas PTSD paplitimas faktiškai reiškia, kad dėl gautų psichikos sutrikimų tų šalių gyventojai yra sunkiai pajėgūs atkurti savo valstybių ekonomiką ir gyvenimo gerovę, visas tų šalių socialinis gyvenimas didele dalimi paremtas trauminėmis patirtimis.






[[Category:Sutrikimai]]
[[Category:Sutrikimai]]
2 414

pakeitimų