Nugarbintas

Žaidimo posteris.

Ale „Nugarbintas“ (angl. "Dishonored") esą veiksmo žaidimų serija sukūrta „Arkane Studios“ ir išleista „Bethesda-Softworks“. Pirma dalis „Dishonored“ buvo išleista 2012-tais, o jos tęsinys „Dishonored 2“ - 2016-tais. Abidvi dalys, o taip jų papildai, vyksta išgalvotam pasauly, salų imperijoje, kur pastoviai vyksta kažkokie kliedesiai, juodosios magijos ir tragedijos. Visų dalių protagonistai tampa nugarbinti ir dabar jiems čia reikia savo tą garbę atgauti. Serija išgarsėjo savo detaliu ir įdomiu pasauliu, atmosfera, o taip pat pačiu „geimplėju,“ leidžiančiu žaidėjui kaip būti pacifistišku geruliu, taip ir visko naikinimo mašina. Žaidėjo pasirinkimai veikia žaidimo taip vadinamą „chaoso sistemą.“ Jei žaidėjas daug žudys ir bus pilnu nachalu, žaidimas sunkės ir pasaulis bus labiau depresyvus ir atvikščiai, jei bus geru berniuku, viskas bus šviesu ir gražu.

Pasaulis

Pasaulio žemėlapis. Kairėje matoma salų imperija, dešinėje - Pandisijos žemynas. Taip pat, dešinės viršuje užrašyti pasaulio trylika mėnesių.

Kaip jau mynėta, žaidimai vyksta išgalvotame pasaulyje, o būtent taip vadinamoje salų imperijoje (angl. The Empire of the Isles). Imperija susideda iš keturių šalių, kiekviena iš kurių turi savo kultūrą ir istoriją. Iš visų keturių imperijos šalių, žaidėjai pabūna tik dviejuose - Gristole ir Serkonase, o kitos dvi - Tivija ir Morlis - yra minimi tik dokumentuose ir nuo kai kurių personažų briedų. Nors pasaulis buvo įkvėptas realaus gyvenimo šalių, turi keletą skirtumų:

1. Pasaulis yra vienu metu atsilikęs ir pažinojęs, jei lyginti su mūsų laikais. Imperijos nevykeliai vis dar gyvena savo 17-18-taisiais amžiais, neturi jokių kompų ar aifonų, tačiau turi gan įdomias konstrukcijas bei mechanizmus. Mat, čiūveliai suprato, kad iš vietinių banginių taukų gaunasi neblogas toks kuras, kurį jie naudoja tokiems dalykams, kaip, pavyzdžiui: elektrinės sienos, taip vadinamos „šviesos sienos,“ pro kurias gali praeiti tik tam tikros asmenybės, o visi kiti tučtuojau sudega ir pasiverčia į dulkes. Arba sukantys bokštai, kurie šaudo į visus nedorėlius sprogstamosiomis strėlėmis. Kai kurie itin pakvaišę genijai, kaip Kirinas Džindošas, sau yra pasistatę rūmus, kurių vidūs drastiškai keičiasi vien patraukus svirtį.

2. Apart nuo paprasto pasaulio, yra taip vadinama Tuštuma (The Void) - vieta, kurioje egzistuoja antgamtinės jėgos, kurias žmonės vadina magija, arba juodaja magija. Toje tuštumoje gyvena Pašalinis (The Outsider) - būtybė, nei gera, nei bloga. Jisai karts nuo karto dovanoja savo tatuiruotę ir galias tiems, kurie, jo manymu, gali pakeisti istoriją. Dėl viso to tuštumos bliūdo formavosi visokie kultai, buvo kuriamos runos ir amuletai. Prieš Pašalinio įtaką bei kultus kovoja „kekvieno žmogaus abatija“ (The Abbey of the Everyman) - religiniai fanatikai, kurie vadina save prižiūrėtojais, tikintys, kad tasai Pašalinis, bei visos tos magiškos erezijos kenkia žmogui.

Apart nuo salų imperijos, yra ir tolimasis Pandisijos žemynas. Tikima, kad ten daug ereikų, juodųjų magijų ir kitko. Daugelis bandė kolonizuoti šį žemyną, tačiau taip niekas ir nesugebėjo. Tie, kurie bandė, arba mirdavo, arba pakvaišdavo.

Siužetas

Dishonored

„Grįžtant namo“

Korvas Atanas (Corvo Attano) esa toksai imperatorės Džesaminos Koldvin (Jessamine Kaldwin) gynėjas, kuris vat jau atvaro iš kitos šalies. Kodėl tą čiudą išvarė kuo toliau nuo itin svarbios asmenybės, kurią esąs paskirtas ginti? A vat todėl, kad Gristolio sostinėje Danvole (Dunwall) epidėmija, sukelta žiurkių baigia gabot populiaciją, tad Korvas buvo nusiųstas kiton šalin pagalbos prašyt, gal tie turi kokio vaisto. Tačiau, grįžęs pas imperatore, duoda laišką, kuriame ta kitoji šalis siunčia ją ir visą Danvolą nachui. Kol Džesamina keikia nedorėlius, iš niekur nieko atsiteleportuoja žudikai, norintys imperatorės galvos. Korvas nugali kelis, tačiau jį greitai magijos būdu sulaiko vienas žudikų, kol kitas įsmeigia kalaviją tiesiai Džesaminai į krūtinę, o jos dukrą - Emilę Koldvin - pavogia ir greitai išnyksta. Šnipinėjimo vadovas Hairamas Berouzas (Hiram Burrows), didysis prižiūrėtojas Tadėjas Kembelas (Thaddeus Campbell) ir sargybiniai atvykstą, pamato Korvą kartu su negyva imperatore ir iškart jį apkaltina. Korvas, kuris šnekėt nemoka, kopūstgalvis, net nebando prieštarauti ir yra tučtuojau nuvestas į Koldridžo kalėjimą, o šnipinėjimo vadovas tampa imperijos lordu regentu.

„Nugarbintas“

Kalėjime, kankinimo kambary, kol niekas negirdi, Hairamas prisipažįsta Korvui, kad žudikus pasamdė jis nugaboti Džesaminą, tačiau nesitikėjo, kad Korvas grįš taip anksti, tad nutarė tiesiog apkaltinti tąjį sargybinį. Kodėl jis viską tai išpasakoja Korvui? Nes tasai nelaimingasis šiaip ar taip neužilgo bus nubaustas mirtimi, tuo labiau, kad šnekėti jis, neišauklėtas, nemoka, tad kam jis čia dabar išpasakos to lordo regento šizofreniją. Po kelių akimirkų, kalėjimo kameroje, buvusį gynėją prikelia sargybinis. Sako, Korvui pavalgyt reikia, o maistelis nuo draugų. Po to, kai sargybinis išeina, Korvas imasi skanaus duonos riekelio, o po tu riekeliu... o joptvaimat!... po tu riekeliu laiškelis nuo tų taip vadinamų „draugų,“ o taip pat raktas, atrakinantis Korvaus kamerą. Skaniai pavalgęs, Korvas atrakina savo kamerą ir pabėga Koldridžo kalėjimą, šokęs vandenin ir tiesiai į Danvolo kanalizaciją. Išėjęs iš kanalizoko, Korvas sutinka valtininką Samuelį, kuris sakosi dirbąs pas gerus žmones, labai norinčius susipažinti su tuo pabėgėliu.

Atsisėdę į valtį, du draugužėliai nuplaukia iki „Skalikų duobių“ užeigos (The "Hound Pits" Pub), kur Korvas randa dviejus lojalistų sąmokslo (The Loyalist Conspiracy) dalyvius - admirolą Farlį Hevloką (Farley Havelock) ir aristokratą Trevorą Pendeltoną (Treavor Pendelton). Tie du teigia, kad tas naujas lordas regentas kažkaip gavnoja ir kad Korvas nežudė čia jokių imperatorių. Mat, jie nori padėti rasti Emilę , kuri turėtų šiaip soste sėdėti, o ne prapulti nežinia kur, o taip pat padėti Korvui sugrąžinti jo garbę. Hevlokas taip pat prašo Korvo susipažinti su Pjeru Džoplinu (Piero Joplin), kuris parduoda visokį šūdą ir gerina žaidėjo ginklus. Korvas sutinka ir varo miegučių.

Atsikėlęs, Korvas jaučia, kad kažkas čia negerai. Atidaręs duris, jis supranta, kad atsidurė kažkokioje šiknaskylėje, kur skrenda salos ir banginiai, o dugno niekur nematyti. Pasivaikščiojęs Tuštumoje, Korvas sutinka Pašalinį, kuris jam dovanoja savo tatuiruotę ir galias ir sako, kad tojo pabėgelio yra reikalas, ką jis su tomis galiomis darys. Taip pat, Pašalinis dovanoja Korvui neįprastą širdį, kuri gali jam parodyti, kur randasi runos ir amuletai, o taip pat gali jam papasakoti apie vietas ar asmenybes, kurias jis sutinka savo kelyje.

„Didysis prižiūrėtojas Kembelas“

Šįkart iš tikrųjų atsikėlęs, Korvas eina pasisveikinti su Hevloku. Jo planas toksai: lordas regentas gan sau patogiai sėdi ant subinės ir terorizuoja visą Danvolą, tad reikia jį nusilpnint truputi po truputi. Tam, Korvui reikės viens po vieną nužudyti arba kitaip neutralizuoti jo remėjus. Pirmas toksai remėjas sąraše yra didysis prižiūrėtojas Tadėjas Kembelas. Taip pat, Hevlokas liepia Korvui išgelbėti lojalistų dalyvį ir abatijos prižiūrėtoją Tygą Martiną (Teague Martin). Mat, jei Kembelas mirs, Martinas galės užimti jo vietą ir tada lordas regentas neteks abatijos paramos. Savo kelyje, Korvas sutinka Kalistą, kuri prašo Korvo išgelbėti jos dėdę - kapitoną Džefą Karnou (Geoff Curnow), nors tai yra visiškai nebūtina ir, jeigu žaidėjas labai nenori, gali Kalistą tiesiog apeiti ir nesišnekėti. Atsisėdęs į valtį, Korvas ir Samuelis nuplaukia iki distiliavimo gamyklos rajono. Ten Korvas turi apeiti sargybą ir patektį į didžiojo prižiūrėtojo ofisą kur randasi ir Martinas, ir Karnou, ir patsai nelemtas Kembelas. Išvadavęs Martiną, Korvas prasiskverbia į prižiūrėtojų pastatą, kur jis gali nužudyti Kembelą, arba neutralizuoti jį pažymint jo veidą eretikų ženklu. Išėjęs iš pastato, Korvas randa Samuelį ir kartu jie varo atgal iki „Skalikų duobių.“ Tenai, Hevlokas pasveikina protagonistą ir pataria tam pamiegoti.

„Malonumų namas“

Saldžiai pasnaudęs, Korvas sutinka Hevloką ir Martiną pirmam aukšte. Tie du iškart liepia tam susidoroti su Trevoro Pendeltono broliais, dvyniais Kastisu ir Morganu Pendeltonais (Custis and Morgan Pendelton), kurie randasi visokių malonumų pastate „Auksinė katė,“ kur taip pat yra paslėpta Emilė Koldvin. Atsikratęs dvyniais aristokratais, regentas turės mažiau balsavimo paramos, nes dvynių vietoje sedės Trevoras, kuris, aišku, regentą nepalaiko. O Emilė, po dar kelių misijų, galės jau sėsti sostan. Korvas iškart sėda Samuelio valtyn ir nuvaro atgal į jau mynėtą distiliavimo rajoną. Šįkart jam ne į jokį ofisą nereikia eiti, kelias „Auksinėn katėn.“ Radęs ten Emilę, nuveda ją iki išėjimo, kur ji jau pati nubėga iki Samuelio ir lauks Korvo. Žudyti dvynius nebūtina, nes protagonistas gali rasti butelių gatvės gaują, o toje gaujoje rasti jų lyderį Slekdžou (Slackjaw), kuris gali pasiūlyti Korvui porą misijų. Pabaigęs Slekdžou misijas, butelių gatvės gaujos lyderis pažada slaptai pagrobti dvynius, atpjauti jiems liežuvius ir mesti į jiems gi priklausančias kasyklas, kur jie dirbs kol nemirs. Nužudęs ar neutralizavęs Kastisą ir Morganą, Korvas grįžta pas Samuelį ir Emilę ir kartu nuplaukia atgal iki užeigos. Hevlokas pasveikina Korvą ir sako, kad Trevoras nori su juo pasišnekučiuoti asmeniškai. Atsižvelgiant į žaidėjo pasirinkimą, Trevoras liūdės, jei jo broliai mirs, arba bus dėkingas Korvui, kad jiems kanopas neatpjovė. Jis prideda, kad Hevlokas turi Korvui naują misiją ir kad tam reikėtų nueiti jį išklausyti.

„Karališkasis gyditojas“

Radęs Hevloką, Korvas esąs paskirtas pagrobti dailininką ir išradėją Antoną Sokolovą. Viskas dėl to, kad tasai Tosia nupiešė ponią Boil (Lady Boyle) ir greičiausiai žino, kaip ji atrodo ir koks jos vardas. Mat, niekas nežino kas toji ponia Boil, nes tų sesių Boil yra trys ir nežinia kuri iš jų finansiškai remia lordą regentą. Sėdąs valtyn, Korvas ir Samuelis nuvaro iki Koldvino tilto, netoli kurio randasi ir patsai Sokolovas. Samuelis sako, kad negalės toli nuvežti protagonistą, nes tiltas labai gerai apsaugotas, o tie žibintai iškart pamatys plaukiančią valtį, tad Korvui reikia tuos žibintus išjungt. Išjungęs tilto švieseles ir prasiskverbęs į Sokolovo namą, Korvas randa ir pagrobia tą nelemtą dailininką ir nuveda iki netoli stovinčio Samuelio. Grįžęs į užeigą protagonistas varo snausti, o Sokolovą lojalistai užrakiną skalikų narve, aišku, be jokių skalikų, nes suės jį dar naktį ir nebus to Tosės Sokolovo.

„Paskutinis ponios Boil vakarėlis“

Atsikėlęs, Korvas Atanas nuvaro iki skalikų narvo, kur Hevlokas bando čia, išprašinėja Sokolovo informacijos, bet tasai nieko sakyti nesiruošia. Žaidėjas gali jam arba padovanoti labai skanų brendį, arba išgąsdinti maro žiurkėm. Sokolovas išpasakos, kad, pasirodo, Tosia nežino, kuri yra ta ponia Boil, nes ją jis piešė jai iš nugaros. Tačiau jis informuoja, kad sesės Boil šianakt savo rūmuose turės neblogą tokį vakarėlį, kur Korvo turės šansą sužinoti, kuri iš trijų sesių yra ta prakeiktoji ponia Boil ir ją nudėti. Trevoras taip pat paskirs Korvui susidoroti su viena asmenybe duelėje, tačiau to daryti nėra būtina. Nuvaręs su Samueliu į dvaro rajoną, Korvas patenka į Boil rūmus. Jo laimėj, visi, kaip ir jis, nešioja visokias kvailas kaukes, tad Korvas lengvai įsilieja vakarėlije. Čia, žaidėjas turi pilną Carde Blanche'ą: jis gali tiesiog nužudyti visas tris seses Boil, sužinoti nuo kitų vakarėlio svečių, arba slaptai prasiskverbtį į antrą aukštą ir rasti laišką, kuriame parašyta, kas toji ponia Boil. Po neutralizavimo ar nužudymo, Korvas grįžta pas Samuelį ir kartu jie nuplaukia atgal užeigon.

„Sugrįžimas į bokštą“

Dabar, be religinės, balsavimų, bei finansinės paramos, lordas regentas yra labai silpnas, o tai reiškia, kad atėjo laikas susidoroti su juo visam laikui. Samuelis nuveža Korvą prie pat bokšto. Jei žaidėjas elgėsi gerai, lordas regentas sėdės sau ramiai pastate, savo kambary, o jei elgėsi blogai, išsigandęs regentas slėpsis aukštai gerai apsaugotame bokšte. Korvas gali kaip nužudyti regentą, taip ir atskleisti jo planus pasauliui. Korvas gali sutikti propagandos pareigūną, kuris teigia, kad lordas regentas esąs įrašęs savo labai bjaurius planus, o patį įrašą saugo seife. Įraše, lordas regentas kalba apie tai, kad būtent dėl jo visas Danvolas miršta nuo žiurkių maro ir kad būtent jo buvo planas nužudyti imperatorę. Išgirdę tai sargybiniai iškart jį areštuoja, sakydami, kad pacukas kažkaip nekietai pasielgė ir nuveda jį į Koldridžo kalėjimą. Po regento atsikratymu, Korvas grįžta pas Samuelį ir abu varo atgal į užeigą.

Užeigoje, Korvą laukia visas lojalistų samokslas. Jie sveikina Korvą, sakydami, kad jo dėka Emilė galės sėsti sostan ir tapti tikra imperatore. Tačiau išgėręs skanaus alučio, Korvas kažkaip negerai jaučiasi, o nuėjęs iki savo miegamojo net apalpsta. Pasirodo, lojalistai jį apnuodijo, nes mano, kad Korvas neleis jiems manipulioti Emile. Martinas klausia Samuelio, ar Korvas metė kanopas, į ką valtininkas teigiamai atsako. Kai lojalistai palieka Samuelį ir protagonistą vienus kambary, gerasis Semas užtikriną Korvą, kad pilnai jį nenunuodijo ir kad nuves jį kur nors saugiau, kur jis galės atgaut jėgas ir grižęs iškaršyt lojalistams subines, o pats slėpsis, kol situacija nepagerės.

„Užtvindytas rajonas“

Korvas pusiau pabunda tuščioje valtyje užtvindytame rajone, kur jį randa taip vadinami banginių medžiotojai - žudikai, kuriuos lordas regentas buvo pasamdęs nužudyti imperatorę. Jie nuvedą jį pas Daudą - jų lyderį ir imperatorės žudiką. Prisistatęs, Daudas meta Korvo ginklus giliai į banginių taukų perdirbimo gamyklą, po ko Korvui vienas žudikų vožia į galvą ir uždaro vienoj duobių. Pabėgęs, Korvas gali arba bėgti savo ginklų, nes kaip čia dabar jis be jų, arba varyti tiesiai pas Daudą jo bazėn. Tojo bazėj, Korvas gali arba kovoti su juo, arba pamilti ir pabėgti bazę nepastebėtu. Jeigu Korvas nutarė kovoti su juo, nugalėtas Daudas prašys kad jį pamiltų. Mat, kai jis nužudė Džesaminą, jis pasijuto labai blogai ir jam tipo labai gaila. Korvas gali jį pamilti, arba nupjaut jam kaklą ir mest vandenyn. Po sprendimo, Korvas pasiima Daudo raktus ir nešdinasi kuo toliau, bandąs rasti kelia į „Skaliku duobes.“ Kelyje sutinka daug žliumbikų (Weepers) ir, galu gale, randa kelią į užeigą.

„Lojalistai“

Grįžęs, Korvas randa slepiančius Pierą ir Sokolovą, kurie jam liepia padėti su jų nauja konstrukcija, kuri, žaidėjo nuožiūra, sunaikins arba užmigdys visus užeigoje randančiuosius priešus. Po to, Korvas randa tokį šautuvą, kuriuo šovus atvarys Samuelis su savo valtimi ir, kartu su Korvu, varys į Kingsparou salą (Kingsparrow Island), kur randasi Hevlokas, Martinas ir Pendeltonas kartu su Emile, kurią jie laiko užrakintą bokšte.

„Šviesa gale“

Atsižvelgiant į tai, kai žaidėjas elgėsi, salos atmosfera ir lojalistų likimai skirsis. Aukštame chaoso lygije, Samuelis smarkiai kritikuos Korvą, Martinas nusižudys vos pamatęs protagonistą, Pendeltonas yra pašautas, nors ir nemiręs, o Hevlokas laikys Emilę bokšto gale ir bus pasiruošęs šokt nuo jo kartu su mergaitę, vos tik Korvas išdrįs prisiartinti. Žemame chaoso lygyje, Martinas ir Pendeltonas bus apnuodyti Hevloko, kuris neatakuos protagonistą, kol tas nepaims rakto nuo kambario, kur sėdi užrakinta Emilė. Žaidimas turi tris pabaigas - gerą (žemas chaosas), kada Emilė sėdą į sostą, o maro jau ir nebeliko ir viskas yra gerai, blogą (aukštas chaosas), kada viskas blogai, maras vis dar plista, o Emilė niekam nepatinka, kaip ir Korvas, ir blogiausią (aukštas chaosas; Emilė miršta), kada imperija visiškai save sunaikina, pilna anarchija, o Korvas nešdinasi kuo toliau nuo Danvolo, kad viso to košmaro nebematyt.