Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Mažoras

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Mažoras - tokia sovietmečio sąvoka, atsiradusi dar Josifo Stalino laikais, kai užaugo didžiųjų partinių šulų vaikai. Kompartijos veikėjai turėjo nepaprastai didelę galią, daug pinigų bei įvairių valdiškų resursų, milžinišką įtaką įvairiose įstaigose ir gerus tarpusavio ryšius, tad jie savo vaikams sukurdavo neįtikėtinai geras sąlygas. Štai tokie jų vaikai, paaugę iki šiokio tokio amžiaus, ir buvo vadinami mažorais.

Šiais laikais gana panaši, tačiau nei iš tolo savo galia neprilygstanti sąvoka yra taip vadinamas auksinis jaunimas - jaunimėlis, priklausantis labai turtingiems ir įtakingiems tėvams.

Mažoro sąvoka atsirado Rusijoje dar Stalino laikais, išplito daugiausiai Maskvoje, tačiau vėliau persikėlė ir į kitas SSRS vietas, nes labai jau gerai apibūdindavo tą sovietinio, bet viską sau neribotai galinčio leisti jaunimėlio tipažą.

Mažorai būdavo ne šiaip kokių gamyklų vadovų ar vietinių kompartijos skyrių veikėjų vaikai (nors šie irgi turėdavo labai didelių privilegijų). Realiai mažorais būdavo vadinami tik tie, kas visai jau iš pačios aukščiausios vadovybės vaikų - būtent tokie pasižymėdavo visišku nebaudžiamumu ir visišku nevaldomumu.

Mažorai turėjo daug būdingų tipiškų bruožų:

  • Visiškai neribotos galimybės aukštąjam mokslui (įprastiems žmonėms aukštasis mokslas buvo beveik nepasiekiamas)
  • Praktinės garantijos, kad iš aukštųjų mokyklų jie niekada nebus išmesti, nesvarbu, kaip beprisidirbtų
  • Didelis kiekis įvairių resursų - tipišku atveju nuosavi butai miestų centre, nuosavos ar valdiškos mašinos ir pan.
  • Madingi, nauji vakarietiški drabužiai, kurių šie turėdavo į valias
  • Galimybė apsiprekinti dolerinėse parduotuvėse, kurios nebūdavo prieinamos normaliems žmonėms
  • Visiškai momentali, tiesiog žaibiška karjera įvairiose įstaigose ar įmonėse, nesvarbu, kur toksai mažoras įsidarbtintų
  • Visiškas nebaudžiamumo jausmas, realiai - galimybė daryti netgi ir tikrus nusikaltimus ir visvien linkti nenubaustu
  • Daugeliu atvejų - dalyvavimas tais laikais neteisėtose veiklose - prekyboje valiuta ar brangakmeniais, narkotikais, antisovietinėje veikloje ir panašiai

Visais atvejais, kas beatsitiktų, mažorai būdavo išsukami nuo bet kokios baudžiamosios atsakomybės, o jau visiškai sunkiais atvejais jie būdavo tiesiog tyliai išsiunčiami į užsienį, kad netrukdytų tiems kompartijos veikėjams, kurie lieka SSRS viduje.

Bene garsiausia visų laikų mažorė buvo tokia Galina Brežneva, puikiai žinomo Leonido Brežnevo dukra, kuri garsėdavo visiškai nevaldomomis orgijomis, kurios, einant metams ir jai senstant, vis sunkėjo. Nepaisant daugybės ekscesų, viešumoje kylančių skandalų, o taip pat milžiniškų kiekių pasisavinamų deimantų, kuriuos išveždavo į Vakarus ir parduodavo, Galina Brežneva iki pat senatvės liko viena iš įtakingiausių sovietinių figūrų, kuri dalinai (ir tai tik dalinai) iš viešumos buvo patraukta neilgą laiką, kai genseku buvo tapęs Jurijus Andropovas.

Nors daugiausiai galių turėdavo visą SSRS valdančio Politbiuro veikėjų atžalos, nemažai galimybių turėdavo ir įvairių sąjunginių respublikų vadovybės vaikai, kurie būdavo ne ką mažiau aukščiau už visus.

Apie mažorų nebaudžiamumą daug pasako tokia istorija: 1985 metais bute, kuris priklausė vieno iš LTSR vadovybės veikėjo dukrai, buvo nužudytas sovietinis aktorius Talgatas Nigmatulinas, buvęs vienu iš garsiausių sovietų aktorių, vaidindavusių visokiuose koviniuose filmuose ir vaizdavusių sovietinį Bruce Lee. Aktorius buvo kankinamas 8 valandas, per tą laiką keletą kartų kaimynai, girdėdami kankinamo žmogaus riksmus, iškvietė miliciją, tačiau buto savininkė miliciją išvarydavo. Kai visgi nusikaltimas išaiškėjo, buto savininkė liko niekaip nenubausta ir netgi išsukta tiek, kad jokioje žiniasklaidoje ar niekur kitur taip ir nepasirodė jos pavardė, ji liko tiesiog niekuo dėta, nors buvo tos pačios narkotikais prekiavusios gaujos narė.

Kitas pvz., iš seniau: Tomas Venclova, kuris savo tėvo Antano Venclovos ryšių (išlikusių net ir po šio mirties) dėka buvo neliečiamas net nepaisant to, kad ėmė protestuoti prieš sovietų valdžią ir vaizduoti disidentą. Vietoje to, kad sovietų valdžia pasodintų jį į kalėjimą ar į durchatą, kaip būdavo įprasta, jis tiesiog buvo išsiųstas į užsienį, kur sau paskui ir gyveno.