Lyčiai jautri kalba

Lyčiai jautri kalba - tai tokia kalba, kuri niekaip neminėtų lyties, t.y., kitaip tariant, būtų visiškai lyčiai nejautri nei per niekur ir niekaip jokios lyties nepripažystanti ir ją ignoruojanti. Todėl neturi būti žodžių, kurie kaip nors pažymi ar įvardina lytį, nesvarbu ar tai būtų daiktų, ar žmonių lytis.

Tokioje kalboje visi dalykai yra įvardinami tokiu būdu, kad jų lytis niekaip nebūtų pastebima ar akcentuojama. Tam naudojama niekatroji giminė, nes šioji yra belytė ir tokiu būdu niekaip lyties nemininti. Deja, tačiau kadangi šios giminės lietuvių kalba neturi, tai vietoje niekatrosios giminės tenka naudoti moterišką giminę ir kartu visiškai vengti vyriškos giminės.

Pvz., reikia sakyti ne "Pipedija", o "Pipedijo", bet kadangi pastarasis žodis lietuvių kalboje egzistuoti negali, todėl negalima sakyti "Pipedijus". Todėl štai ir Pipedija yra visiškai jautri lyčiai, nes nejautriai lytiškai išignoruoja ir išeliminuoja visą vyrišką giminę lauk, nes moterų giminė yra nuskriausta, o pas mus čia yra laikomasi karingojo feminizmo nuostatų bei Valerie Solanas idėjų.

Tiesa, dar kai kurie įvairūs veikėjai, kokie tai visuomenininkai ar dar kažkas aiškina, kad esą ir vyriškoji giminė lietuvių kalboje pramaišiui su moteriška naudojama niekatrosios giminės dalykams žymėti, tačiau visą tą mes paneigiame, nes tolerancija yra aukščiau visko. Todėl iš didžios ir gilios tolerancijos mes toleruojame bet kokį vyriškumą, jį pozityviai diskriminuodami ir uždrausdami visiškai.

Taigi, lyčiai jautri kalba turi ir privalo ignoruoti vyrišką lytį visiškai ir pripažinti tiktai moterišką lytį, kitaip tariant, kalbos lytinis jautrumas pasiekiamas per selektyvų nejautrumą vyriškai lyčiai.