Liumpenproletariatas

Liumpenproletariatas, liumpenai (vok. Lumpenproletariat - skarmaluotasis proletariatas) - Markso ir Engelso identifikuota visuomenės grupė, specifinė visuomenės klasė, atitinkanti labiausiai degradavusį, marginalinį, įstatymų nesilaikantį, antisocialų sociumo sluoksnį.

Liumpenproletariato jaunimas


Asmenys, priskiriami liumpenproletariatui

  • Benamiai valkatos (bomžai)
  • Vagys, kiti nusikaltėliai
  • Narkomanai, alkoholikai
  • Prostitutės
  • Nelegaliu verslu užsiimantys asmenys (kontrabandininkai, narkotikų prekeiviai)
  • Kiti asocialūs asmenys, etc.[1]

Liumpenproletariato reikšmė revoliucijoje

Marksas ir Engelsas liumpenproletariatą įvardino, kaip proletariato klasės dalį, tačiau jau Leninas šią grupę buvo linkęs išskirti į atskirą, labiau nepriklausomą grupę, identifikuojamą, kaip atskira klasė - šioji išsiskiria gan tampriais socialiniais tarpusavio ryšiais, sąlyginiu organizuotumu, nevienalyte savo narių socialine kilme ir nuolatine opozicija valdžiai. Vėlesniais laikais, apie XX a. vidurį, sukūrus socialistinę santvarką SSRS, likęs liumpenproletariatas buvo pradėtas įvardinti, kaip, esą "neklasinis elementas", t.y., nepriklausantis nei proletariato, nei buržuazijos, nei kokiai kitai klasei. Taip buvo bandoma "išspręsti" situaciją, kai socializmas yra, o liumpenai niekur neišnyko.

Leninas savo raštuose įvardino liumpenproletariatą, kaip varančiąją revoliucijos jėgą [2]. Jo teigimu, kiti visuomenės sluoksniai yra indiferentiški revoliucijoje, pasyvūs, tuo tarpu liumpenproletarai - politiškai aktyvūs, dėl žemesnio intelekto - lengviau pasiduodantys įtakai, linkę maištauti. Todėl revoliucinėje kovoje stengiamasi maksimaliai paveikti būtent liumpenus - pablogėjus padėčiai, šie pirmieji stoja į maištininkų gretas. Pagal tą patį Leniną, po revoliucijos liumpenproletariatas nenustoja maištauti ir kelia grėsmę naujai santvarkai, todėl turi būti sunaikintas[2].

Išmįslai

  1. Vienas draugas sakė
  2. 2,0 2,1 Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija