Lietuviai

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones, o jei tiksliau - panašu į šyvos kumelės sapną. Įtariame, kad čia tik gandai apie alternatyvią realybę, su šiuo pasauliu (aprašomais faktais, įvykiais, daiktais ir žmonėmis) neturintys nieko bendra. Todėl paskelbtas paneigimas, kuris viską neigia. Konkrečias pastabas skaitykite straipsnio aptarime. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti ir papildyti tinkamais faktais!

Click here to enlarge - Lietuvi7 kalba - galinga ir stipri, kol vartojama

Lietuviai - o kas gi nežino mūsuose, kas tie lietuviai yra? Panašu, kad niekas. Anokie Moklsinčiai siūlo panagrinėti, kas tas yra Lietuvio genas...

Lietuvis lietuviui lietuvis

Lietuvis lietuviui lietuvis - (rytinių tautų proletariatiniame žargone dažnai vadinami labusiata) taip kartais sakoma. Tai dažnas lietuvis šitai supranta, kad lietuvis lietuviui gerklę perkąstų. O užsieniečiai tai supranta, kaip nenormalų patriotizmą ir nacionalizmą, kur nei nosies kišt neverta. Dažnas kitos tautos atstovas su giliu pavydu kalba, kad tokio vieningumo, kaip lietuviai, neturi jokia kita Europos tauta.

Paradoksas išties primena žydus - apie šiuos kitos tautos irgi taip šneka, esą žydai vieni kitus taip palaiko, jog kitatautis neturi jokių galimybių įsikišt į jų reikalus. Bet patys žydai dar nuo Šolom Aleichemo ir senesnių laikų kalba, kad niekas taip žydų neapgaudinėja ir neskriaudžia, kaip savi - kiti žydai. Irgi, matyt, paradoksas toks pat. O ir nenuostabu - Vilnius ne veltui šimtus metų buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale - iki pat XXa. vidurio jis buvo pasaulinė žydų kultūros sostinė.

Filosofiškai ir giliai žvelgdami, galim suprasti, kad toks požiūris į savo tautiečius - tėra gilaus tarpusavio palaikymo apraiška: svetimas nuskriaustų - suprastum, o kai nuskriaudžia savas, lietuvis - šitai šimteriopai skaudžiau. Todėl ir pykstam baisiai. Užsieniečiai gi į mus žvelgia iš šalies, matydami žymiai tikresnį vaizdą. O ir mes patys gi žinom, kad esame švogerių kraštas - štai jums ir paaiškinimas.

Kartais apie lietuvius sakoma

Kartais humoristiškai sakoma, kad lietuviai - tai:

• Kažkuo panaši į pigmėjus ir maorius tautelė, kurios vienas iš mėgiamiausių pomėgių - kanibalizmas, kitaip dar vadinamas - savo kaimynų valgymas.
• Posakio "Lietuva - lietuviams" kilmė irgi kilusi iš lietuvių pomėgio valgyt viens kitą - kitos tautos ne tokios skanios, o ir nesileidžia valgomos.
• Vienas išskirtinių lietuvių bruožų - nuoširdžiai džiaugtis, kai dega kaimyno tvartas... ir dar nuoširdžiau džiaugtis, pačiam padegus...

Lietuviai turi kuo didžiuotis!

• O vieną kartą buvo toks "Baltijos kelias", tai tada ne tik Lietuviai, bet ir Latviai su Estais demonstravo savo vienybę;
• Dar labai gražiai Krepšinis sekasi kartais lošti, o ir šiaip tauta su savo prikolais:)

Ir dar

Lietuvių tauta jau ne pirmą dešimtmetį pirmauja pagal savižudybes visose įmanomose kategorijose - ir Europoje, ir Pasaulyje.

Lietuviai gyvena Lietuvoje. Dar gerokai išsibarstę po visokias Ispanijas, Airijas ir Didž.Britaniją - ten mėgsta važinėt dešine kelio puse, taip kraupindami britų džentelmenus.