Lada Niva

Graži reklaminė Lada Niva nuotrauka. Realybėje niekada taip gerai tos mašinos neatrodydavo.

Niva arba Lada Niva - tokios rusiškos mašinos, iš Lada gamyklos, kuriomis labai ilgai sovietai gyrėsi, kad jas ir Vakarai perka, mat kažkokios tenai ypatingai geros, patogios ir be kažkokių tenai analogų.

Realiai tai Lada Niva tiesiog buvo pirmas ir bene vienintelis rusiškas visureigis, kuris buvo bent su minimaliais patogumais. Daugelis iš sovietų dar giriasi, kad čia esąs kaip tai labai nuosavai konstruotas automobilis. Pasirodo, kad gi ne visai, o kaip įprasta rusiškoms mašinoms, pagal savo konstrukciją grubiai kopijuotas nuo kažkokio International Harvester Scout, tiesiog visas įmanomas dalis keičiant į kokias nors nuo įprastų žigulių. Netgi durelės buvo nuo kažkurių kitų žigulių, jau nekalbant apie visas apdailos detales, sėdynes, durų rankenas, prietaisų skydelį ir variklį.

Variklis pas klasikinę Lada Niva teturėjo vos 90 arklio galių, nors mašina buvo gerokai sunkesnė už kitus žigulius. Taigi, net ir iki 60km/h įsivažiuodavo labai sunkiai, iš lėto. Internetuose, tiesa, galima aptikti nuotraukų, kur kokios nors nivos šokinėja nuo kalniukų, pakildamos į orą - tai tenai nėra normalios mašinos, o yra perdirbtos ir su pakeistais varikliais. Tas vienu metu buvo populiaru tarp Niva mašinų savininkų Rusijoje.

Taigi, taip ir gavosi mašina, kuri palyginus su kitais sovietų džipais, kaip kad UAZ, buvo tiesiog komforto stebuklas, bet palyginus su vakarietiškais - eilinį kartą buvo tragiškai atsilikusi ir be variklio galios. Vienok pardavinėjama buvo labai pigiai, tai daugelis vakaruose nusipirkdavo Nivą kaip antrą mašiną, skirtą visokioms užmiesčio kelionėms, kur nors prie ežero, į kalnus ar į mišką.

Kadangi pagal įprastą vakarietiškų importuotojų praktiką tos rusiškos mašinos prieš parduodant būdavo smarkiai perrenkamos ir pataisomos, tai mažai jas naudojant, didžiąją laiko dalį laikant tiesiog namie, iš bėdos kelerius metus tokia Niva ištempdavo, bet paskui visvien galutinai sugesdavo.

Maždaug apie 2000 metus, po geroko laiko tarpo, kažkokia firma pradėjo vežti Lada mašinas į Lietuvą, kur pardavinėjo nepaprastai pigiai. Taip sugebėjo įsiūlyti ir kelioms didesnėms įmonėms tų Niva mašinų, labai labai pigiai. Tos įmonės pirko, darydamos prielaidą, kad nu, už pigiausio vakarietiško džipo kainą nusipirksi tris Nivas, tai pagal garantiją kol vieną ar dvi taisysi, kitos visvien važiuos. Deja, planas neišdegė - rusiškos mašinos buvo tokios nekokybiškos, kad masiškai gedo jau po kelių savaičių, o labai greitai ta firma, kuri jas pardavinėjo, kažkaip dingo ir bankrutavo. Taigi turėjo tos įmonės problemų, kur dėti metalo laužą, į kurį tik veltui sukišo pinigus.