Kašrutas

Kašrutas - tai tos žydų valgymo taisyklės, kurios nustato, kas yra košeris, o kas nekošeris ir kaip ką galima valgyti, o kaip ko negalima valgyti.

Kaip manoma, didesne dalimi kašruto taisyklės susidarė iš to, kad daug šimtų ar tūkstančių metų žydai gyveno ir vis bandė susieti, koksai maistas sveikas, koksai nesveikas, kas sukelia ligas, kas jų nesukelia, kuo galima apsinuodyti, o kuo neapsinuodysi ir taip toliau. Kai kurios kitos iš kašruto taisyklių atsirado daugiau kaip moralinės taisyklės, bandant apibrėžti, koks elgesys yra moralus, o koksai nemoralus ar emociškai galintis žeisti kitus žmones.


Pagrindinės Kašruto ir Košerinio maisto taisyklės

Esminės kašruto taisyklės yra tokios:

  • Galima maistui vartoti tik tam tikrus gyvūnus, kurie yra košeris. Jokių nekošerinių gyvūnų valgyti negalima. Nevalgomi gyvūnai yra tokie, kaip jūros bjaurybės, varlės, kiaulės ir panašiai.
  • Košeriniai gyvuliai ir paukščiai turi būti paskersti tam tikru būdu, iš jų visiškai pašalinant kraują. Kraujas šalinamas, barstant druska (ji ištraukia kraują ir kitus skysčius dėl osmosinio slėgio) bei plaunant vandeniu.
  • Mėsa ir mėsos produktai negali būti maišomi su pienu ir pieno produktais. Atskyrimas turi būti visiškas, turi būti naudojama netgi atskira įranga, peiliai, indai ir taip toliau.

Valgyti galima tik košerinį maistą, kuris paruoštas pagal aukščiau minėtas taisykles. Pats košerinis maistas yra rūšiuojamas į tris rūšis:

  • Mėsos produktai yra tie, kur yra košerinė mėsa - jautiena, aviena, vištiena, žąsiena, antiena ar kalakutiena. Taip pat tam priskiriami visi mėsos derivatyvai, pvz., želatina ar riebalai. Jei augaliniai ir nemėsiški produktai (pareve) sumaišomi su mėsa ar ruošiami su mėsai skirta įranga, įrankiais ar indais, jie irgi laikomi mėsa.
  • Pieno produktai yra visi, kur tik yra pieno, o taip pat kokių nors pieno derivatyvų, pvz., sūrio ar sviesto. Visi augaliniai ir nepieniški produktai (pareve), kurie maišyti su pienu ar jo derivatyvais arba gaminti, naudojant pienui skirtą įrangą, indus ar įrankius, irgi laikomi pieno produktais.
  • Pareve - tai augaliniai produktai ir viskas, kas nėra nei mėsa, nei pienas. Pvz., čia yra visi grūdiniai produktai, kiaušiniai, žuvis, vaisiai, uogos, uogienės ir taip toliau. Pareve produktai lieka pareve tiktai tol, kol jie nemaišomi su pieno ar mėsos produktais ir gaminami su atskira įranga, indais ir įrankiais, kurie nenaudojami pienui ar mėsai.


Kašrute draudžiamas maistas, kuris yra ne košeris

Yra gana didelis kiekis maisto rūšių, kurios yra draudžiamos ar smarkiai reguliuojamos. Didžiausia draudimų rūšis susijusi su gyvūninės kilmės maistu, kur yra didelės potencialiai kenksmingo maisto rizikos. Apribojimų, susijusių su augaliniu maistu yra gana nedaug. Didžiausia dalis apribojimų gali būti susieta su apsinuodijimo ar užsikrėtimo rizikomis, tačiau dalis taisyklių turi greičiau socialinę ir ekonominę prasmę.

Košeryje draudžiami gyvūnai

Yra tokie gyvūnai, kurie draudžiami kašruto taisyklių:

  • Jokie atrajojantys gyvūnai, kurie nekramto atryto maisto ir neturi skeltų kanopų. Pvz.:
    • Kiaulės
    • Arkliai
    • Kupranugariai
    • Kiškiai
  • Jokie mėsėdžiai ar dvėseliena mintantys (maitėdos) žinduoliai. Pvz., tokie gyvūnai nevalgomi:
    • Vilkai
    • Šunys
    • Lapės
    • Žiurkės
  • Paukščiai, kurie neturi labai aiškių tinkamumo maistui požymių. Pvz., netinka tokie paukščiai:
    • Jokie paukščiai, kurie yra plėšrūs ar besimaitinantys dvėseliena
    • Jokie paukščiai, kurių kiti žmonės nevartoja kaip tradicinio, įprasto maisto
  • Jokios žuvys, kurios neturi žvynų ar pelekų, o taip pat į žuvis panašūs gyvūnai, neturintys žvynų ir pelekų:
    • Šamai
    • Delfinai
    • Banginiai
  • Jokie stuburiniai gyvūnai, kurie nėra žuvys, paukščiai ar žinduoliai. Kitaip tariant, visokios amfibijos ir reptilijos yra uždraustos. Pvz.:
    • Driežai
    • Varlės
    • Krokodilai
    • Salamandros
    • Tritonai
  • Visiškai jokie bestuburiai gyvūnai, išskyrus skėrius. Draudžiami pvz.:
    • Austrės
    • Midijos
    • Aštuonkojai
    • Kalmarai
    • Krabai
    • Omarai
    • Vėžiai
    • Krevetės
    • Įvairūs vabzdžiai (išskyrus skėrius)
    • Vorai
    • Įvairūs duobagyviai, kirmėlės, nariuotakojai ir kt.

Būdinga, kad netinkami gyvūnai dažniausiai yra arba kraštutinai rizikingas įvairių infekcijų šaltinis (pvz., plėšrūnai, maitėdos), arba daugeliu atvejų gali būti labai nuodingi (įvairūs bestuburiai, amfibijos).

Paukščių rizikingumas gali būti labai įvairus: pvz., kai kuriais atvejais nuodingais gyvūnais besimaitinantys paukščiai irgi gali būti nuodingi, o dvėseliena besimaitinantys gali pernešti ligas. Dėl to, kad paukščių elgesys ir maitinimasis negali būti stebimas, saugiau juos laikyti nevalgomais.

Dar viena bendra pastebima nuostata: didžiulė dalis iš uždraustų valgymui gyvūnų, kurie išties yra valgomi, yra labai retai surandami, žinomi tik tam tikrų labai ribotų regionų žmonėms, o kai kada gali būti valgomi tik tam tikru metų periodu (pvz., kai kurios jūrų gėrybės gali būti nuodingos kai jūroje veisiasi kai kurie dumbliai). T.y., neleidžiama valgytų tų valgomų gyvūnų, kuriuos nežinančiam žmogui sunku atpažinti kaip valgomus, t.y., reikia specialių žinių.

Geras kašruto logiką paaiškinantis pavyzdys yra kiaulės: jos ir atrajoja maistą, ir linkusios ėsti dvėselienas, jei tokių suranda, arba smulkius gyvūnus (pvz., peles, žiurkes), jei jie pasitaiko jų maiste. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad kiaulės išties užsikrečia labai daugeliu žmonėms būdingų ligų, o specifinės kiaulių ligos irgi dažnai gali apkrėsti žmones. Biologinės saugos požiūriu kiaulės yra bene nesaugiausi iš paplitusių mėsai auginamų gyvūnų.

Paprastai kašrute remiamasi būna tradiciniais, bibliniais valgomų gyvūnų sąrašais, visus kitus gyvūnus laikant nevalgomais. Tačiau per paskutinius kelis šimtus metų į valgomų sąrašus pakliuvo du, kurių nėra bibliniuose sąrašuose - tai žirafos (nes atitiko visus reikalingus požymius - skeltakanopės, atrajoja, kramto atrajotą maistą) ir kalakutai, kurie prieš kelis šimtus metų buvo pradėti vartoti JAV, nes ten gyvenę žydai nutarė, kad indėjai kalakutus vartoja kaip tradicinius maistinius paukščius.


Blogai paskersti ar padvėsę gyvūnai

Netinka maistui jokie gyvūnai, kurie mirė prastu būdu ar buvo sergantys:

  • Dvėseliena - bet kokie gyvūnai, kurie padvėsė patys, taip pat gyvūnai, kurie buvo paskersti ne pagal kašruto taisykles, o itin griežtais atvejais - išvis visi ne žydų paskersti gyvuliai.
  • Sužeisti ar sergantys gyvuliai. Pvz., negalima mėsai naudoti jokių gyvūnų, kurie buvo apsigimę, turėjo kaulų lūžius ar kvėpavimo sutrikimus.

Draudimai, susiję su dvėseliena ir sergančiais gyvuliais yra labai akivaizdūs: būtent tokie gyvuliai yra esminis žmonėms pavojingų infekcijų šaltinis.


Draudžiamos gyvulių dalys

Taip pat maistui negalima vartoti tam tikrų gyvūnų dalių:

  • Kraujas ir jo produktai, o taip pat, griežtesniais atvejais - tie vidaus organai, kuriuose būna daug kraujo, pvz., kepenys ir inkstai.
  • Prasti riebalai, visų pirma - riebalai iš vidinių organų, o taip pat pilvo riebalai
  • Suktasis kojos nervas, kuris turi būti pašalinamas iš kumpių, kurie yra ruošiami
  • Jokios gyvų gyvūnų kūno dalys ar jokios dalys, kurios nupjautos nuo gyvų gyvūnų

Dalis šių taisyklių irgi paaiškinamos, remiantis ligų teorija: pvz., kraujas karšto klimato kraštuose kraštutinai greitai sugenda, jame ima daugintis pavojingus toksinus skleidžiančios bakterijos, todėl mėsa turi būti išvaloma nuo kraujo, o pats kraujas maistui negali būti vartojamas.


Kiti draudimai

Taip pat dėl socialinių priežasčių negalima valgyti ir dar kai kurio maisto:

  • Maistas, nuo kurio dešimtoji dalis nebuvo paskirta rabinams, skurdžiams ar labdarai
  • Vaisiai, užauginti per pirmus tris metus nuo medžio pasodinimo
  • Švieži, pirmojo tų metų derliaus grūdai, kurie auginami tam, kad būtų sėjami ir iš jų išauginamas antras, didysis metų derlius
  • Apeiginis vynas, skirtas aukojimui

Pastarosios taisyklės skirtos tam, kad maistą turintys žmonės elgtųsi socialiai atsakingai: pvz., nesuvalgytų sėklai skirtų grūdų, remtų skurdžiai gyvenančius ar visuomenės reikalais užsiimančius žmones, nebandytų auginti vaisių ant naujų, dar nesuaugusių (per silpnų) medžių ir pan..


Uždrausti mišiniai

Kai kurie maisto mišiniai yra draudžiami:

  • Bet kokie mėsos ir pieno mišiniai. Tariama "nevalia virti veršelio jo motinos piene", nes tai yra visiškai amoralus, nežmoniškas, neetiškas elgesys. Todėl visi mėsos ir pieno produktų maišymai yra griežtai draudžiami.
  • Skirtingų rūšių augalai, kurie augo kartu vienoje vietoje, gali būti valgomi tik tokie augalai, kurių skirtingos rūšys augo skirtingose vietose

Pirmoji iš šių taisyklių yra akivaizdžiai moralinė, tačiau antroji irgi turi medicininę prasmę: kai kurie augalai lengvai auga kartu, bet vieni iš jų gali būti valgomi, o kiti nuodingi. Jei augalai auga kartu, atsijoti valgomus nuo nuodingų yra beveik neįmanoma, todėl vienintelis saugus būdas - tai auginti augalus paskirai, neturėti jokių maišymųsi.