Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Induizmas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Induizmas arba hinduizmas, oficialiai vadinamas "Sanatana Dharma" - sunkiai apibrėžiamas ir nelabai rišlus Indijoje paplitusių politeistinių religijų kratinys. Induizmas yra smarkiai siejamas su Indijoje esančia kastų sistema ir labai stipriai skiriasi, priklausomai nuo regiono. Kartu su dievybėmis čia veikia ir įvairios nerišlios praktikos - pvz., ajurvedinė medicina bei visą induizmo esmę simbolizuojanti šventa induizmo upė Gangas.

Dėl savo kraštutinaus nerišlumo induizmas neturi ir aiškaus apibrėžimo - pvz., kokioje nors angliškoje Vikipedijoje rasite kelis puslapius visiškai nerišlių kratinių, kuriais pasakojama apie filosofijas ir kitą dvasingumą, tačiau taip ir nieko nepasakoma, kas tas induizmas išvis yra. Ir tai natūralu - induizmas yra ne atskira religija, o tiesiog krūvos įvairaus didumo persimaišiusių smulkesnių religijų, prietarų ir visokių kliedesių kratinys. Todėl bandymai tą kratinį paversti kažkuo rišliu, patys tampa nerišliais kratiniais.

Išsyk čia sakom: jei jums kas nors aiškina, kad induizmas yra kokia tai vieninga religinė sistema - tai arba jums kiša kokią nors specifinę induizmo atšaką (pvz., krišnaizmą ar vaišnaizmą), arba tiesiog jums kabina makaronus ir visokius išgalvotus kliedesius. Tipiškiausi išsigalvojimai nupasakoja induizmą, kaip brahmanizmą, nes pastarasis kažkiek suprantamesnis prie krikščionybės pripratusiems europiečiams. Pvz., panašiai aiškina lietuviška Vikipedija, kurioje apie induizmą prirašyta visokių kliedesių, iš kurių galima suprasti, kad induizmas tėra eilinis brahmanizmas ir viskas.

Realybė gi tokia, kad nėra jokio vieningo bent kiek aiškią sistemą turinčio induizmo, o tėra tiktai giliai persimaišiusių labai skirtingų religijų kratinys. Visos induizmo dievus klasifikuojančios sistemos atspindi tik paskiras induizme pasitaikančias tikėjimų atšakas.

Kitą vertus, šiems laikams gan būdinga, kad nors ir labai nesutariančios, skirtingos induizmo šakos kažkaip visgi gali gyvuoti greta ir maišytis tarpusavy, taip tiktai sukurdamos dar daugiau neaiškumų. Prieš kelis šimtus metų daugelį neaiškumų tos kryptys išspręsdavo, vienos kitas žudydamos, bet dabar to jau nebedaro.


Induizmo dievybės

Induizme būna garbinamos įvairios dievybės, kartais lokalios, kartais ir kokios nors bendros. Dievybių sistema yra gana komplikuota, su įvairiais perpasakojimais, kurie kartais yra visiškai tarpusavy prieštaringi ir nesuderinami. Kiekvienas judėjimas turi savo reinterpretacijas. Žemiau pateikiama tiesiog viena iš labiau paplitusių sistemų, kuri kažkiek apibendrinta, tačiau paradoksas - būtent tokia apibendrinta sistema niekur neegzistuoja.

Reikalas tas, kad kiekviena paskira dievybė induizme turi savo aktyvius garbintojus, kurie viską išvarto visiškai kitais būdais. Kaip pvz., dažnu atveju per visokius persikūnijimus paaiškėja, kad kitos dievybės tėra kokios nors iš žemesnių dievybių pavidalas, o ta žemesnė dievybė išties yra aukštesnė ir visos kitos yra tik kiti jos vardai ir taip toliau.


Trimurti

Trimurti yra trys garsiausios indiškos dievybės, tokia trejybė, aplink kurią viskas sukasi. Realiai didesnė dalis induistų šitą trimurtį ignoruoja ar perpasakoja visai kitaip. Trimurčio žinomumas yra labiau susijęs su tuo, kad krikščionybė bandė kažkaip išaiškinti indusams kokias tai tikėjimo tiesas ir atrasti analogijas. O paskui panašiai analogijų ieškojo ir visokie induizmo tyrinėtojai. Taigi, taip ir atsirado šitas trimurtis, daugiau žinomas vakarietiškose knygose, nei pačiame induizme. Tiesą sakant, pačioje Indijoje šitas išgalvotas daiktas yra žinomas tiek menkai, kad vargu, ar pavyktų surasti kokį nors žmogų, kuris suprastų, apie ką čia bandote kalbėtis.

Trimurtį sudaro trys dievybės:

  • Brahmanas arba Brahma - atseit viso ko kūrėjas, kuris sukūrė pasaulį
  • Višnu - esamo pasaulio prižiūrėtojas, visokie vaišnavai šituo labai tiki
  • Šyva - būsimas pasaulio pabaigos sukėlėjas, kuriuo tiki kai kurie apokalptiniai šivaistai

Neretai vieni ar kiti judėjimai aiškina, kad išties nėra trijų dievybių, o yra kažkokia tai dievybė, o kitos yra tos dievybės aspektai. Bet visaip būna.

Realybė yra tokia: nors apie trimurtį ir panašias grupes pasakoja brahmanizmo atstovai, jie patys trimurčiu netiki, nes tiki tiktai Brahma. O tuo tarpu tie, kas tiki Višnu, ignorina brahmanizmo aiškinimus apie trimurtį ir nekenčia tų, kas tiki Šyva. O tie, kas tiki Šyva, puikiai prisimena, kad kadaise jų tikėjime visokių Višnu ir Brahmos šventikų žudymas buvo laikomas vienu iš geriausių darbų. Nėra realiai jokių trimurčių ten.

Štai jums ir prašom, mieli vikipedikai.

Aštuonių krypčių sargai

Atskira induizmo pakraipų grupė - tai aštuonių krypčių sargai, t.y., dievybės, kurios atsakingos už pasaulio šalis. Dalyje induizmo pakraipų šios dievybės yra kartu, bet visiškai be jokių tenai veikėjų iš trimurčių, t.y., daliai induistų nei Brahma, nei Šyva, nei Višnu tiesiog neegzistuoja.

Klasikinės aštuonių krypčių dievybės yra šios, kiekviena atsakinga už tam tikrą sritį:

  • Kubera - šiaurė ir sėkmė
  • Jama - pietūs, teisingumas ir mirtis
  • Indra - rytai, dangiškas gyvenimas, orai
  • Varūna - vakarai, jūros ir vandenynai, o taip pat lietus
  • Išana - šiaurės rytai, gimimas, mirtis, atgimimas ir laikas
  • Agni - pietryčiai, ugnis
  • Vaju - šiaurės vakarai, vėjai
  • Niriti - pietvakariai, liūdesys, mirtis ir suirimas

Kaip matom, netgi čia iš persidengimų galima suprasti, kad kai kurios iš šitų dievybių bando išstumti kitas ir gyvuoti savo atskirą gyvenimą. Bet tai negana to, maišantis su kitomis induizmo kryptimis, atsiranda ir atskiros sektos, kurios, pvz., aiškina, kad visos šios dievybės yra, tačiau jų viduryje yra Šyva, kuris yra centre ir aukščiau visų šitų. O kiti, pvz., ima aiškinti, kad nėra čia jokio Šyvos, o viduryje yra Brahma, kuris yra viršuje ir yra Višnu, kuris yra apačioje.

Kad maža nebūtų, tai kai kurios kryptys dar visas dievybes ir pervadina, kad niekas negalėtų susigaudyti.


Kiti dievai

Kad nebūtų maža, tai yra dar visa krūva paskirų dievybių, kurios gyvuoja savo gyvenimą išvis atskirai nuo visų sistemų ir yra tiesiog paskiros. Kai kurios iš šitų dievybių gana plačiai garbinamos, taip sudarydamos atskiras religijas su savais mitais, ir tose religijose dažnai nėra jokios vietos nei visokiems krypčių sargams, nei trimurčiams. Arba jei ir yra, tai tik šalutinė vieta, lyg tarp kitko. Bendras tokių dievybių kiekis - sunkiai įvertinamas, tačiaų vien didesnių, plačiau žinomų yra bent kelios dešimtys.

Tai dar negana to, kad ir šitų nebūtų maža, yra dar dešimtys visokių vedinių dievybių iš vedų, kuriose jos aprašytos. Ir tos dievybės irgi turi visokių garbintojų. Ir dar negana to, yra atskiros religinės grupės, kurios dalį tų visokių dievybių pripažįsta, o kitos dalies nepripažįsta - pvz., aiškina, kad tos kitos dievybės yra ne šiame pasaulyje ar numirusios, ar dar kokios nors neegzistuojančios.

Ir tada dar, kad nebūtų maža, tai dar ir Višnu dar turi apie 30 skirtingų pavidalų - avatarų arba apsireiškimų, kuriais gyvuoja. Pvz., pagal bendrai vaišnavus, Krišna yra toksai Višnu apsireiškimas. Aišku, pagal krišnaistus tai yra atvirkščiai - Višnu tėra Krišnos apsireiškimas.

Taigi, bendrai imant, suklasifikuoti tą jovalą tiesiog neįmanoma, nes išties jokios realios sistemos jis nesudaro. Bet aišku, yra visokių fantazuotojų ir autistų, kurie bando tą suklasifikuoti ir sukurti kažokią vieningą sistemą, kuri, deja, nuliūdinsim, bet realybėje niekaip neegzistuoja.


Induizmo kryptys

Kad dar labiau maža nepasirodytų, tai be viso šito beprotiško dievybių kiekio, yra dar ir įvairios induizmo kryptys, kurios skirtingai apie visas tas dievybes pasakoja. Kryptys yra prastai susiderinusios ir kai kada atstovauja dar kitas religines grupes, kurios išvis viską neigia.

Dalimi atvejų induizmas gali veikti kaip kažkuri apibendrinanti religija (Smarta brahmanizmas), tačiau nuo seno žinomos ir kai kurios vietinės sektos, kurios kartais būdavo kraštutinai uždaros, priešiškos aplinkai ir pakankamai žiaurios. Tiesa, šiais laikais, atrodo, dauguma tokių sektų nunyko, nes pirmiausiai apie šimtą metų buvo intensyviai naikinamos kolonijinės britų valdžios, o paskui - ir vietinės indų valdžios. Taigi, šiais laikais išlikę sektos veikia greičiau kaip atskiras dievybes ar tų dievybių pavidalus turinčios lokalios šventyklos.

Šiuo metu išskiriamos keturios pagrindinės, svarbiausios kryptys, tačiau jos išskiriamos daugiau pagal tikinčiųjų skaičių, nei kaip nors struktūraliai. Kiekviena iš šitų keturių krypčių turi Be jų, yra ir visa krūva smulkesnių, daugiau ar mažiau nepriklausomų krypčių.


Smarta brahmanizmas

Smarta yra dabar dominuojanti brahmanizmo arba brahmaizmo atmaina, kuri atsirado prieš daugiau, kaip tūkstantį metų. Šita atšaka atsirado ir išplito, kai vienas toksai brahmanas, Adi Šankara, sugalvojo, kad galima visas Indijos religijas pajungti savo religijos reikmėms, nieko nenervinant. Pagal jį gavosi taip, kad yra vienas tikras dievas, nuo kurio viskas prasidėjo - tai Brahma arba Brahmanas, o tai reiškia, kad visi kiti dievai yra tiesiog Brahmos inkarnacijos, kurios gali turėti įvairiausius pavidalus.

Taigi, pagal Smartą, visus dievus galima garbinti kaip tiktai nori, nes čia žmogaus pasirinkimas. Svarbu tik neužmiršti, kad visi tie dievai yra Brahma ir taip toliau.

Taigi, Smarta yra brahmanizmas, tačiau taip uždominavęs kitas brahmanizmo kryptis, kad tos kitos kryptys telikę fragmentiškomis.

Šiuo metu yra apie 70 milijonų brahmanų, t.y., tų pačių brahmanizmo žynių, kurie labiausiai brahmanizmu ir tiki, ir taip sudaro atskirą brahmanų kastą, kuri turi savo atskirą statusą ir jaučiasi aukščiau kitų. Kitaip tariant, čia tėra kokie gal 5% ar panašus skaičius tikinčiųjų. Žodžiu, nelabai daug. Tiek nedaug, kad labai neretai patys indai brahmanizmo net neišskiria kaip vienos iš pagrindinių krypčių, o jį prilygina smulkiems vietiniams judėjimams.

Kvailame europietiškame supratime neretai būtent šitas Smarta brahmanizmas yra tapatinamas su visu induizmu, tik viską dar supaprastinant ir įsivaizduojant, kad visos kitos induizmo kryptys taip ir apsijungia, kaip norėtų tie smartiečiai. Deja, taip neapsijungia. Realiai Indijoje tokių yra visiška ir retai tepasitaikanti mažuma.

Višnuizmas arba vaišnizmas

Višnu garbintojai yra gana panašūs, tik jie aiškina kitaip - Višnu yra aukščiau visko, ir visi kiti dievai, kurie yra, yra jam pavaldūs ir neverti garbinimo. Tačiau Višnu gali turėti daug pavidalų, maždaug kokie 30 skirtingų pripažįstamų Višnu apsireiškimų (avatarų). Tai juos galima garbinti ir jie vieni kitus gali pripažinti.

Savo esme višnaizmas yra gana tipiška vėlyvesnių laikų religija, kur jau pereinama į dievybes, kurios atstovauja visokius įvairius socialinius visuomenės veiklos aspektus. Šiuo metu tai yra populiariausia induizmo kryptis, turinti apie 650 milijonų tikinčiųjų. Tiesa pati šita kryptis irgi smarkiai viduje fragmentuota, tad visokių višnaitų-vaišnavų yra gana daug įvairių, ir nebūtinai jie tarpusavy sutaria ar randa bendrą kalbą.

Pagal višnaitus, tai ir Brahma yra taip pat Višnu, tiesiog ankstesniame pavidale. O viskas išties yra Višnu. Ir visos religijos yra Višnu garbinimas, tik neteisingas kažkoks. Todėl reikia garbinti Višnu teisingai. Na, jei jau ne patį Višnų tiesiogiai garbinti, tai bent jau vieną iš jo teisingų ir patvirtintų pavidalų - avatarų, kurie nuo įprasto Višnaus beveik nesiskirtų. Kad avatarų užtektų visiems reikalams, tų avatarų yra didelė krūva - netgi gan siaurai skaičiuojant, gaunasi cieli 10, pagal kitus skaičiuojant - netgi 22, o pagal dar kitus skaičiuotojus - tai gal ir virš 30.

Visi tie avatarai yra skirti keliems tikslams - vieną vertus, užkabinti įvairius gyvenimo aspektus, antrą vertus, geriau prisitaikyti prie visokių tikinčiųjų, bet labiausiai - tai pajungti sau visokias kitas induizmo ar išvis bet kokių religijų kryptis. Tam avatarai naudojami labai tūpu būdu - tiesiog paskelbiant, kad kokia nors dievybė yra Višnu avataras ir viskas. Kaip pvz., šiais laikais gana nemažai višnuistų atvirai skelbia, kad Jėzus Kristus irgi yra Višnu avataras, o ta proga kabina savo šventyklose Jėzaus abrozdėlius ir aiškina krikščionims, kaip reikia garbinti Jėzų, o tuo pačiu - ir kitus Višnaus avatarus.

Lietuvoje žinomiausia višnuizmo kryptis yra krišnaizmas, kuris vaizduoja, kad čia yra Krišna viskas, o visa kita - čia jau Krišnos avatarai.

Šivaizmas arba šaivizmas

Iš pirmo žvilgsnio čia gali atrodyti panašiai, kaip ir višnaizme, tačiau labai greitai viskas ima atrodyti kitaip, kai nueinama į detales - nes čia garbinamas lingamas. O tasai lingamas yra ne kas kita, o gigantiškas pimpalas. Žodžiu, tokia visai pakankamai tipiška patriarchalinė religija.

Pagal šivaizmą, tasai gigantiškas pimpalas yra ir viso ko kūrėjas, apvaisintojas ir panašiai, ir paskui per jį ir viskam galas ateis.

Šivaitai visur stato dideles Šyvos skulptūras, bet savo šventyklose stato tuos lingamus, kurie yra gigantiški labai keistos formos pimpalai, t.y., faliniai simboliai. Su šivaizmu siejama dar ir joga, nes būtent šitoje religijoje dėmesys kreipiamas į visokias kūniškas praktikas, o ne į ritualus.

Pagal savo kilmę šivaizmas, atrodo, yra tipiška post-matriarchatinė religija. Vedose šivaistai aprašomi daugiau neigiamai, kaip bybių garbintojai, kurie niekam netinkami. Patys šivaistai senais laikais visokius vedas kūrusius brahmaistus irgi laikė niekam tinkamais, o kai kuriose sektose rengdavo netgi tyčines brahmanų (brahmaizmo žynių) nužudymus, o paskui tų nužudytų brahmanų kaukuoles dėdavo pas save ant altorių, kaip įrodymą, kad gerai garbina Šyvą.

Šiais laikais viskas čia yra ramiau, bet Šyva visvien yra suprantamas, kaip naikinimo dievas.

Šaktizmas

Šaktizmas yra seniausia, archaiškiausia ir keisčiausia induizmo kryptis, atsiradusi anksčiau, nei visos kitos dabar paplitusios induizmo kryptys. Tai viena iš gana tipiškų matriarchalinių religijų, pagal kurią viskas atsiradę iš dievybės-motinos, kuri viską ir išgimdė. Tokios religijos būdingos ankstyvos žemdirbystės periodui, yra labai pasąmoningos ir panašios. Vėliau, vystantis visuomenei, tokias religijas pilnai ar dalinai išstumia vyriškos religijos, o dar vėliau - įvairios specializuotas dievybes turinčios, o galų gale - ir abstrakčias dievybes turinčios religijos.

Taigi, Šaktizmo esmė - deivė Šakti arba Devi (Mahadevi), kuri viską pagimdė, įskaitant ir visą Žemę, ir turi krūvą įvairiausių pavidalų, kuriais gali visaip pasireikšti. Paprastai išskiriama dešimt pavidalų, kai kurie iš jų (kaip Kali) - ganėtinai baisūs, kadaise turėję ir kažkokių kraupių ritualų.

Šaktizmas yra mažiausiai paplitusi induizmo kryptis (iš pagrindinių krypčių, jei neskaičiuosim dar mažiau paplitusio brahmanizmo), tačiau kartu ir labiausiai nuo visų kitų induizmo krypčių besiskirianti. Kaip sako gandai, senovės laikais šitoje kryptyje būdavo labai daug sektų, dalis iš kurių turėjo visokių neaiškių ritualų - ir nešvankių, ir žmogžudiškų.

Dalis šaktizmo yra gerokai persimaišę su šyvaizmu, kur nors ir yra vyriškas dievas su pimpalo garbinimu, bet taigi tas pimpalas visai neprieštarauja ir moteriškų dievybių buvimui. Taigi, nors grynas tradicinis šaktizmas (ignoruojantis Šyvą) tesudaro kokius 3% Indijos religijos, dar kelis kartus daugiau tikinčiųjų yra šyvaizmo atstovai, kurie šaktizmą laiko tiesiog savo tikėjimo dalimi.

Kitos kryptys

Tai kad nebūtų mažai, tai be tų keturių didžiųjų krypčių, yra dar visa krūva paskirų dievybių, kurios išvis nei šen, nei ten, ir atitinkamai, yra ir religinės grupės su tomis dievybėmis. Dažniausiai, aišku, tos religinės grupės būna persimaišiusios su kokiomis nors kitomis, kartais priskiriamos Smarta brahmanizmui, kartais - šaktizmui ar šyvaizmui, bet dalim atvejų veikia ir kaip visai nepriklausomos bendruomenės.

Tiesa, tokios nepriklausomos, mažiau įprastą dievybę turinčios bendruomenės, kurių nesigautų priskirti kažkuriai iš bendresnių krypčių, dažnai būna lokalios, pvz., kokiame nors miestelyje apie kokią nors konkrečią šventyklą susibūrusios.


Induizmo paplitimas

Induizmas yra viena iš keturių didžiųjų pasaulio religijų - iš šių pirmoji pagal dydį yra krikščionybė, antroji - islamas, trečioji - induizmas, o ketvirtoji - budizmas. Iš visų šių induizmas faktiškai yra vienintelė politeistinė religija, ir faktiškai vienintelė tokia religija, kuri didžiąja dalimi taip ir liko vieno regiono ribose (kitos trys religijos tapo daugiatautėmis ir daugiavalstybinėmis, realiai pasaulinėmis). Kitaip tariant, induizmas yra įprastas Indijai ir jos regiono šalims, kaip Nepalas ar Bangladešas, bet kitose šalyse tepasitaiko emigrantų tarpe.

O ir emigrantų tarpe induizmas retai kada būna aktyviai praktikuojamas, nes su tokiu kiekiu skirtingų tikėjimų nelabai įmanoma sukurti vieną bendruomenę: net jei kur nors ir bus kažkiek žmonių iš Indijos, paaiškės, kad vienas iš jų yra brahmaistas, kitas - šivaistas, dar kažkas - višnuistas, o dar kas nors - iš Šakti garbintojų. Taigi, tarp tų žmonių išties jokios bendros religijos nebus, nors ir bus bendras induizmo pavadinimas.

Tik viena iš smarkiai reformuotų induizmo pakraipų, krišnaizmas, sugebėjo prasimušti ir į kitas vietoves, taip įtraukdama į induizmo gretas pastebimą kiekį kitų šalių gyventojų, tačiau lyginant su bendru induizmo atstovų kiekiu, krišnaizmas yra mikrojudėjimas. Kitą vertus, krišnaizmas yra vienintelė bent kiek stabiliau Lietuvoje veikianti induizmo atšaka.


Hinduizmas ar induizmas?

Šiais laikais galima aptikti ir žodį "hinduizmas", tačiau tradicinis senas pavadinimas yra "induizmas". Skirtumas vartojant yra toks, kad "induizmas" sako daugiau visokie seni perdylos bei tie, kas šiaip seniau tomis temomis domisi. Tuo tarpu "hinduizmas" sako tie, kas į temą įkrito, remdamiesi daugiau angliškais, ar iš anglų kalbos verstais ar jais remiantis sukurtais naujais šaltiniais, o todėl nežino senesnių pavadinimų.

Žodis "induizmas" yra kilęs nuo šalies - Indija bei jos gyventojų - indų. Angliškai tie gyventojai vadinami "hindu", tačiau lietuviškai "indai", tai atitinkamai ir jų religija vadinama angliškai "hinduism", bet lietuviškai - "induizmas".