Grundig

Klasikinis Grundig Satellit 2000 trumpųjų ir kitų radijo bangų imtuvas, imtas gaminti 1973 metais.

Naujesnis Grundig Satellit 650 trumpųjų ir kitų radijo bangų imtuvas, imtas gaminti 1986 metais.

Grundig - tokia vokiečių firma, gaminanti visokią audio aparatūrą, daugiau kartais gal brangesnę, nei pigesnę, nors nelabai vertinama audiofilų tarpe. Užtat Grundig yra kraštutinai vertinama įvairių radijo mėgėjų tarpe, ypačiai tų, kas klausosi trumpųjų bangų, mat daugybę metų gamino tiesiog neprilygstamos kokybės radijo imtuvus, ypačiai tokią pusiau profesionalią Satellit seriją.

Grundig radijo imtuvai pasižymėjo tokiu dideliu jautrumu, selektyvumu ir gretimo kanalo slopinimu, kad kaip sako legendos, kai sovietai įjungdavo glušilkes, tai su Grundig imtuvu visvien gaudavosi girdėti Amerikos balsą ar Laisvąją Europą, nes sovietai nesugebėdavo tiek tiksliai sureguliuoti dažnių, kad visiškai atitiktų slopinamos stoties dažnius. O kadangi priimamos bangos imtuve buvo kaip tai išskiriamos iš aplinkinio fono, tai gaudavosi taip, kad su Grundig imtuvu paprastai girdėdavosi laidos net nepaisant trikdžių.

Kaip paskui pasakojo kitos legendos, Grundig Satellite imtuvų įvežimas į SSRS vėliau dėl tų priežasčių buvo uždraustas, aiškinant, kad tai besantys kokie tai profesionalūs imtuvai, kuriems turėti būtina radijo mėgėjo licencija. Tai žmonėms tekdavo tenkintis VEF radijomis.

Trumpa Grundig istorija

Grundig firma nėra labai sena, nors ir ne iš naujųjų - įkurta Vokietijoje išsyk po II Pasaulinio karo, dar 1945 metais. Pradžioje firma tiesiog prekiavo radijo imtuvais, tačiau greitai pamatė, kad didesnė problema yra ne parduoti kokį nors radijo imtuvą, o išvis iš kur nors rasti tiekėjus. Štai taip 1947 metais firma ėmė gaminti DIY kitus, kuriuos ėmė pardavinėti. Biznis buvo dar ir tuo geras, kad ypatingai sunku buvo su radijo lempų tiekimu, o kitai buvo parduodami kaip "viskas yra, tik radijo lempą susirask pats".

Greitai biznis paėjo taip, kad jau 1951 firma atsidarė visą fabriką, o paskui ėmė gaminti dar ir televizorius, greitai tapdama didžiausiu radijo įrangos gamintoju visoje Vokietijoje. Be viso kito, greitai ėmė gaminti ir magnetofonus, ir išvis ką papuola, kad tik tiktų buitiniams pirkėjams. Ir pardavimai vyko kuo gražiausiai.

Firma augo, tad apie 1970 iš GmbH pasidarė į AG, bet štai čia ir nepaėjo, nes kai prasidėjo laisva prekyba akcijomis, tai didžiausias Europos konkurentas Philips ėmė tas akcijas supirkinėti. Nors reikalas vyko lėtai, mat geros firmos akcijų taip laisvai niekas išparduot nenorėjo, bet po truputį, po truputį ir 1984 išstūmė iš valdymo senus savininkus ir įmonės įkūrėją Max Grundig (kurio vardu įmonė ir vadinosi), o 1993 metais, kaip tik įsisiautėjus didžiąjai audio krizei, visiškai perėmė įmonės valdymą.

Tada firma buvo pradėta tiesiog nudrožinėti, bet greitai tuo laiku ėmė keistis ir audio sistemų, TV ir kita elektronikos rinka, nes pirmiausiai Europą užplūdo GoldStar, o paskui ir Samsung produkcija, o dar paskui atėjo kiniečiai, o dar paskui pasirodė asmeniniai kompiuteriai, kurie labai staigiai kirto per audio sistemų pardavimus, ir 1998 Philips atskirė Grundig ir ėmė ieškoti pardavėjų - kitaip tariant, kaip tik vyko didžioji audio krizė. Viskas baigėsi tuo, kad firma 2003 subankrutavo, o jos likučius galų gale supirko kažkokie Turkijos šaldytuvų gamintojai.

Štai taip Grundig tapo Arçelik A.Ş. konsorciumo dalimi, gavo iš Turkijos krūvą investicijų, vėl ėmė gaminti įvairią elektroniką, o paskui jau ėmė gaminti net ir visokią baltą įrangą - t.y., šaldytuvus, indaploves, skalbimo mašinas ir panašiai. Štai šitaip Grundig tapo dar didesniu konkurentu Philips kompanijai, nei tuo metu, kai šieji juos supirkinėjo.

O visokie seni perdylos šiais laikais vis dar atsimena legendinius Grundig radijo imtuvus bei tai, kad šita firma pirma pradėjo gaminti nešiojamą kasetinį magnetofoną viename korpuse su radija.