Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Ginklavimosi varžybos

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
23:40, 28 balandžio 2022 versija, sukurta Pikachu (Aptarimas | indėlis) (Naujas puslapis: '''Ginklavimosi varžybos''' buvo esminis karinis procesas Šaltojo karo metais, kuris atstojo realius karinius veiksmus. Varžybos vyko todėl, kad ir SSRS, ir JAV, ir kitos NATO šalys suprato, kad karo baigtį galima įsivertinti, tiesiog žinant, kiek kokios kariuomenės kuri šalis turi. Netgi jei kažkurios šalies ginklai bus kiek geresni, tuos ginklus galima bus nugalėti, turint dar daugiau kitų ginklų ar tiesiog naujos klasės gin...)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search

Ginklavimosi varžybos buvo esminis karinis procesas Šaltojo karo metais, kuris atstojo realius karinius veiksmus. Varžybos vyko todėl, kad ir SSRS, ir JAV, ir kitos NATO šalys suprato, kad karo baigtį galima įsivertinti, tiesiog žinant, kiek kokios kariuomenės kuri šalis turi. Netgi jei kažkurios šalies ginklai bus kiek geresni, tuos ginklus galima bus nugalėti, turint dar daugiau kitų ginklų ar tiesiog naujos klasės ginkluotę.

Svarbiausia ginklavimosi varžybų dalis vyko branduolinių ginklų srityje, ypač kuriant kuo greičiau ir nepastebimiau galinčius smogti branduolinio ginklo nešėjus. Taip branduolinėje ginkluotėje atsirado atominiai povandeniniai laivai, viršgarsiniai bombonešiai, vėliau tarpžemyninės raketos, paskui sparnuotosios raketos, o galų gale ir vidutinio nuotolio raketos. Branduolinių užtaisų skaičius pas JAV ir SSRS pasiekė po keliasdešimt tūkstančių - tai buvo maždaug 10 kartų daugiau, nei reikia daugmaž pilnam ir negrįžtamam civilizacijos sunaikinimui.

Dėl branduolinės ginkluotės kaupimo ginklavimosi varžybos peraugo į tarpusavio susinaikinimo strategiją, kuri ir apsaugojo nuo pasaulinio branduolinio karo. Kitą vertus, dėl tos pačios priežasties dar aršesnės varžybos prasidėjo įprastinės ginkluotės srityje.

Tarp esminių nebranduolinio ginklavimosi varžybų etapų buvo keli:

  • Dar Stalino laikais SSRS prasidėjo kraštutinai didelis kiekis tankų gamybos - tuo metu atsirado masiškiausias planetos tankas T-54, o vėliau ir dar keli itin masiniai tankų modeliai. Sovietai tą tankų gamybą vadino tankų volu, jo idėja buvo tiesiog nuvoluoti viską dešimčių tūkstančių tankų pajėgomis.
    • JAV galų gale, jau apie 1960 metus į tai atsakė prieštankiniais sraigtasparniais, o 1970 - dar ir lėktuvais A-10, kurie parodė, kad vienas skraidantis aparatas per 10 minučių gali sunaikinti keliasdešimt sovietinių tankų
  • Vėlesniais, jau Chruščiovo laikais sovietai bandė į JAV aviaciją atsakyti aviaciniu tankų volo analogu - itin pigiais, bet sąlyginai, kaip tai erai, neblogais naikintuvais Mig-21, kuriuos gamino irgi neįtikėtinais, dešimttūkstantiniais kiekiais
    • JAV apie 1970 metus ėmė gaminti visiškai naujos kartos naikintuvus F-15 ir F-16, kurių charakteristikos dėka itin brangių kompozitų ir elektronikos buvo tiek smarkiai geresnės, kad sovietai jau neįstengė lygintis netgi ir pagal kiekį - tiesiog amerikietiški naikintuvai sovietams buvo iš principo nenumušami
  • Vėliau jau, prie Brežnevo, iniciatyvą perėmė JAV su savo žvalgybiniais palydovais, o paskui ir kuriama GPS sistema, o dar galų gale - ir su kuriamais kosminiais naikintuvais, išprovokuodama SSRS kitam lenktynių etapui - žvaigždžių karams
    • Skirtingai nuo JAV, sovietai nesugebėjo įsivertinti realių įmanomumo ir neįmanomumo ribų, tad pradėjo kišti nenormalius pinigus į kosminę programą. Rezultate šiame etape sovietus jau ištiko ekonominis krachas, nors jie nieko ir nesukūrė. Vėliau paaiškėjo, kad didžioji dalis JAV kosminių karų programos buvo elementarus blefas.