Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Durnoji judra

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
17:47, 27 lapkričio 2021 versija, sukurta ESM (Aptarimas | indėlis)
Jump to navigation Jump to search
Durnus judumas ar tai judrus durnumas, sunku čia susigaudyti, netgi tą nesąmonę skleidžiantys valdininkai nežino, kaip tą pavadinti.

Durnoji judra, oficialiai valdininkų vadinama kaip darnusis judrumas arba judrioji darna arba darnioji judra, kartais dar pavadinama kaip judrioji durna, durnioji jaudra ir panašiai. Kartą Susisiekimo ministerijoje netgi aptikome pavadinimą Darnus judumas, bet ką reiškia tasai "judumas", visgi nesupratome.

Išties šitas kalambūras reiškia ne ką kitą, o visiškai išgalvotą nesąmonę, pagal kurią atseit pėstiesiems gyventi mieste bus lengviau, o dėl to visi bus darnūs ir judrūs. Trumpai tariant, dora, skaista ir darna, implementuota miestų gatvėse. Būdinga, kad daromi visiški kliedesiai, bet visi jie pateisinami išvedžiojimais apie pėsčiųjų saugumą ir poreikį kažkodėl bet kaip bausti mašinų savininkus.

Ypatingai darnioji judra yra diegiama Vilniuje, kur jau žmonės ima skųstis ne tik tuo, kad nėra kur pastatyti mašiną, bet ir tuo, kad vaikščioti darosi sunkiai įmanoma.


Judrioji darna arba darnus judrumas

Išties, kaip ir kiti valdiški absurdo kliedesiai, taip ir judrioji darna yra ne kas kita, o visiškos nesąmonės, kurios daromos tam, kad visiems gyventi pasidarytų blogiau. Valdininkai, tas nesąmones darantys, dar pasidangsto ir kokiomis nors nuorodomis į kokių nors amerikonų knygas apie "walkable city" ir panašiai, nors ir patys tų knygų nėra niekada skaitę.

Teoriškai miestas pagal darniosios judros koncepciją turėtų būti planuojamas taip, kad būtų patogiausias pirmiausiai pėstiesiems, paskui jau dviratininkams ir paspirtukininkams, o jau tada - mašinoms. Praktikoje tai reiškia, kad visur pristatoma apmokėjimo už stovėjimą automatų, kad žmonės neturėtų kur mašiną pasistatyti, tada nutiesiami didžiulio pločio takai dviračiams, o pėstiesiems nepaliekama vietos.

Ypatingai gerai atrodo durniosios judros skatinimui skirtas miesto transportas, kuris į dalį miesto rajonų važiuoja valandą-pusantros (penkis kartus lėčiau, nei mašina), o į dalį nevažiuoja išvis.

Taip pat puikiai durniojoje darnoje veikia šviesoforai, kurie įstatomi net visai nejudrių gatvelių sankryžose ar netgi įvažiavimuose į supermarketų aikšteles, kur paprasčiausios perėjos būtų daugiau nei pakankamai. Tačiau tokie šviesoforai puikiai skatina pėsčiuosius, nes šiems tenka laukti.

Taip pat puikiai atrodo ir sankryžos, kur pėsčiųjų perėjos atitrauktos per kokius penkis ar daugiau metrų į šoną, kad pėstiesiems reiktų vaikščioti dideliais vingiais, norint pereiti per gatvę.

Bet kad mašinų vairuotojai nesijaustų kažką išlošę, miestuose jiems padaromos keistai susiaurintos gatvės su keistomis sankryžomis, kur netgi lengvoji mašina sunkiai prasisuktų, o ką jau ten kalbėti apie sunkvežimį ar autobusą. Aišku, jei autobusas ar sunkvežimis nepravažiuoja, dėl visko apkaltinti galima vairuotoją ir papasakoti, kad absurdiška sankryža taip padaryta vardan pėsčiųjų ir tų pačių vairuotojų patogumo.

Vienas iš ryškiausių darnaus judrumo pasiekimų - panaikintos šviesoforų lentelės-rodyklės, kurios leisdavo sukti į dešinę, jei degdavo raudonas signalas ir nebūdavo trukdžių. Vietoje to įvestos tokios absurdiškos ir keistos posūkių taisyklės ir šviesoforai su rodyklėmis, kad iki šiol niekas nesugeba susigaudyti, kaip tose sankryžose važiuoti, kada leidžiama ir kada draudžiama. Visa tai, aišku, eilinį kartą buvo pridangstyta absurdiškomis kalbomis apie padidintą pėsčiųjų saugumą.