Dievas

Dievų prikurta kiek tik nori, savų turėjo praktiškai visos tautos. Romenai turėjo vienus, Graikai kitus, Lietuviai savus. Veliau po pasauli pasklido Senovės Egipto dievai, tik vadinami skirtingais vardais.

Istorija tokia... Senovės Egipta valdė Žyniai. Žynys kiles iš žodžio žinantis. Daug žino tie, kurie daug keliauja, prekiauja. Senovės Egipte prekyba vertėsi žydai. Garbino jie Saulės dievą Ra dar vadinama Amonu, Amonu Ra, Atumu, Atumu Ra, Horu, kaip visa ko pradžią. Vėliau atėjo Mėnulio, Ozyrio arba tamsos garbintojai ir išvijo žynius. Šie ir išėjo i Sinajaus dykumą (Mozė išsivedė).

Per kruvą vertalų visa tai išsikreipė į sunkiai atpažystamas dabartines Dievo formas. Lietuvių maldos - vienas geresnių pavyzdžių, nes didesnė dalis yra vertalai iš vokiečių sektos plėšikų kažkada atsibasčiusių i Latvijos teritoriją.

Tačiau ir šiandien galima atpažinti senąsias ištakas: Kalėdos - laikas susijęs su žiemos atogrąža. Trys karaliai - trys žvaigždės sudarančios Pietų Kryžių (matomą Pietų pusrutulyje ir orientacijai naudojamą kaip ir Šiaurės žvaigždė) ir rodančios tašką kur Saulė trims dienoms sustingsta savo kelionėje dangumi. Velykos (didžioji diena/naktis) - Saulės ir Mėnulio ciklas, (pirmas sekmadienis po lygiadienio ir pilnaties) skelbiantis pavasario arba gamtos atgimimo pradžią. Mergele - žvaigždynas dangaus skliaute. Nekaltoji - tiesiog vertalas.

Tėve mūsų kuris esi danguje... - dievas Ra buvo vyryškos giminės. Saulė yra danguje.