DX
DX - tokia sunkiai suprantama santrumpa iš neaišku ko, nes niekas negali iššifruoti jos kilmės, o žino tik, kad tai apie radijo mėgėjus ir radijo imtuvus. Pirma raidė šioje santrumpoje, pagal viską, reiškia anglišką žodį "Distant", t.y., "tolimas". Antra raidė - kažkokiu būdu reiškia priėmimą, tačiau su jokiu žodžiu niekaip nesisieja, tad jos niekas paaiškinti negali.
Šnekant žmogiškai, tai DX yra tolimasis radijo ar TV laidų priėmimas, naudojant visokius radijo imtuvus. Paprastai, kai kalbama apie DX, tai kalba eina apie visgi įprastas, reguliariai transliuojančias radijo stotis, dažniausiai dirbančias trumposiomis bangomis. Tikras DX - tai tada, kai radijo stotis priimama ne kokiu nors įprastu atstumu, o kaip nors iš pernelyg toli. Fiziškai tai dažniausiai reiškia nuo jonosferos atsispindėjusių radijo bangų priėmimą, t.y., radijo priėmimą iš už kelių tūkstančių kilometrų.
Pats tikriausias ir įprasčiausias DX - tai SWL, atskira rūšis priėmimo, kuris vyksta trumposiomis bangomis.
DX radijo priėmimo galimybės Lietuvoje
Lietuvoje neretai galima priimti radijo stotis, transliuojančias trumposiomis bangomis ir esančias už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos. Kartais ir daugiau kaip už dešimties tūkstančių kilometrų, t.y., faktiškai iš kitos Žemės rutulio pusės. Prastoka čia tik viena - dėl greito progreso visa Europa kažkaip atsisakė trumpųjų ir vidutinių bangų transliacijų, tad artimų stočių gana nedaug. O tos, kurios tolimos - dažniausiai gana silpnos, tad dažniausiai ir girdimos prastokai. Aišku, yra išimčių - milžiniškos galios Kinijos radijo siųstuvai, transliuojantys kinišką propagandą per visą planetą.
Aišku, jei nenorite apsiriboti vien tiktai oficialiu Kinijos radiju (šiuo metu tai galingiausia radijo stotis planetoje), tai reikia turėti kokį nors geresnį radijo imtuvą, nei paprastas iš sovietmečio išlikęs VEF. Kitą vertus, nebūtina čia ieškoti ir kažko stebuklingai gero, kaip kokie nors Yaesu ar ICOM imtuvai.
Pakanka gero senų laikų Sony, Grundig ar Panasonic firmų imtuvo ar kokio nors naujesnio Tecsun, Sangean ar panašaus. Įsigijus imtuvą, labai padeda, jei turėsite išorinę anteną, ar tiesiog tiesiai prie antenos prikabinsite bent kokių 2-3 metrų ilgio laido gabalą - signalas į imtuvą ateis kelis kartus stipresnis. Jei laido gabalas bus gerai iškeltas, pvz., ant stogo, o laido ilgis sieks 15-20 metrų - efektas dar kažkiek pagerės, bet jau ne tiek smarkiai.
Na, o paskui jau tiesiog reikės šiokios tokios kantrybės ir noro sėdėti prie radijo imtuvo naktimis, nes dėl radijo bangų specifikos (jonosferos jonizacijos) šios toli sklinda ta planetos puse, kuri nėra apšviesta Saulės. Visai įdomus užsiėmimas tiems, kas naktinėja.
DX radijo priėmimo kortelės - QSL
Ai, kad būtų smagiau - daugybė pasaulio radijo stočių leidžia per kokį nors Internetą užpildyti tolimojo ryšio priėmimo formas, kad jūs jas išgirdote. Formos kartais būna gana sudėtingos, reikia įvesti gan daug informacijos (kada ir kiek laiko girdėjosi, kaip kito signalo stiprumas ir kokybė, atpasakoti laidos turinį, etc.), bet paskui radijo stotis būna, kad atsiunčia kokią popierinę spalvotą QSL kortelę, pažyminčią, kad gavo jūsų reportą ir dėkoja už informaciją apie priėmimą.
Dar senesni radijo priėmimo laikai
O senais laikais, kai dabartiniai seni perdylos buvo vis dar paaugliai, tai DX buvo toksai įprastas, kad jo netgi tokiu žodžiu nevadino, o laikė tiesiog įprastiniu dalyku - tokiu, kur žmonės tiesiog klausosi radijo.
Tais laikais populiaresnės DX rūšys buvo dvi, abi susijusios su tuo, kad SSRS buvo pernelyg daug cenzūros:
- vieni klausydavosi įvairių stočių per trumpąsias bangas dėl informacijos, dažniausiai VEF imtuvais - paprastai tai būdavo kažkuri iš šių stočių:
- kiti įvairiausiais, netgi visai paprastais radijo imtuvais per vidurines bangas klausydavosi dažniausiai kokio nors Liuksemburgo radijo dėl geros Rock muzikos, nes ši SSRS irgi nebuvo leidžiama