Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Banknotai

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
03:25, 2 gruodžio 2011 versija, sukurta Makštutis (Aptarimas | indėlis) (→‎Klausimai pamąstymui)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search
Negras Zimbabvės kavinėje moka už pietus

Banknotas - vertalas iš anglosaksiško "bank note". "Bank" verstinas kaip krantas, pylimas, sekluma. "Note" - pastaba, užrašas. Banknonai - kranto užrašai. Kai kas kažkodėl kranto užrašus vadina pinigais ir laiko turtu. Ir šitą esą turtą tai gamina tokios gamyklos, vadinamos bankais, o paskui dėl tos gamybos pertekliaus būna tai ten kokia krizė, tai ten kokia bankų griūtis.


Kalbant rimčiau

Kalbant rimčiau, banknotai - tai paradoksaliai atviras valstybinis sukčiavimas, kurį bankai ir valstybės vykdo žmonių atžvilgiu. Banknotas nėra turtas, net jei jį galima iškeisti į kažkokį daiktą. Visa idėja labai paprasta - tiesiog įtikinti visuomenę, esą popieriniai pinigai yra vertybė. Kai visi tuo tiki, banknotų leidėjai už savo šiukšlinius popiergalius gali prisipirkti prekių kiek tik nori. Kaip sakė banko "Sekundė" atstovai: "Pinigų nėra? Pinigų yra!".

Valstybės leidžia popierinius pinigus, nes jų nereikia niekuo padengti. Blogiausiu atveju galima tari - "infliacija, devalvacija, jūs patys kalti, o mes už tai neatsakingi".

Popierinių pinigų "padengimas" paremtas daugybiniu mulkinimu, pvz.: bankas išdavė paskolą 1000 litų. Paskolos sutartį įkeitė kitam bankui, katras už tai davė paskolą 1100 litų. Už tai bankas jau gali išduoti 5 paskolas, kurių kiekvieną - 1100 litų. Jas, savo ruožtu, vėl įkeis kitam bankui. O tas kitas bankas - irgi lygiai taip pat dalina paskolas. Kaip sakant, pinigai iš oro. Ir viskas legalu.

Būtent dėl popierinių bei kitų nepadengtų pinigų leidybos kyla pasaulinės ekonominės krizės.

Nusivylę negrai pinigus išmeta ir vietoj jų pradeda naudoti kriaukleles bei kitus realią vertę turinčius daiktus

Klausimai pamąstymui

  • Kiek vertos popierinių pinigų santaupos, katras jūsų proseneliai turėjo I pasaulinio karo išvakarėse?
  • Kiek vertos popierinių pinigų santaupos, katras jūsų seneliai turėjo II pasaulinio karo išvakarėse?
  • Kiek vertos popierinių pinigų santaupos, katras jūsų tėvai turėjo prieš subyrant Sovietų Sąjungai?
  • Kiek bus vertos jūsų popierinių pinigų santaupos po devalvacijos?
  • Visi popieriniai pinigai padengiami ne realiu turtu, o tik kitais popieriniais pinigais bei jų išleidimo apribojimais.
  • Manote, kad doleris padengtas auksu? Ogi jau pusę šimtmečio, kaip nepadengtas.
  • Manote, euras padengtas auksu? Ogi jis niekad niekuo nebuvo padengtas.
  • Kai tik valstybei prireikia pinigų, jinai jų tiesiog prispausdina. Jus tai stebina?
  • Prieš šimtą metų JAV darbininkas, uždirbantis dolerį per dieną, galėjo iš atlyginimo pasistatyti namą. O dabar - net pimpalo pačiulpti gėjų bare už tokią sumą negalėtų.

Įdomu

  • Popierinius pinigus pirma Europoje paleido kursuoti Prancūzija, po ten įvykusios revoliucijos. Kadangi valdžia neturėjo jokio turto, aukso ar vertybių, tai nutarė tiesiog spausdinti popierėlius - asignacijas. Ir šitai puikiai pasiteisino.
  • Joks bankininkas ar valdžios atstovas niekada nepripažins, kad popieriniai pinigai išties beverčiai: jie juk šiuos pinigus gamina iš oro, tad šitai - jų pelno šaltinis, už kurį jie įgyja realų turtą.