BTR-80 - toksai sovietinis šarvuotis iš visokių BTR serijų. Išties - trečias, ir galų gale jau bent kažkiek padoresnis aštuonračių šarvuočių variantas, ne toksai beviltiškas, kokie buvo jo protėviai BTR-60 ir BTR-70.

BTR-80, esminis skirtumas nuo ankstesnių modelių - truputį didesnis, didesnis tarpas tarp vidurinių ratų, o durys iš dviejų dalių, ir jau kažkaip bent iš bėdos tinkamos išlipimui.

BTR-80 buvo sukurtas po karo Afganistane, kai paaiškėjo, kad BTR-60 ir BTR-70 yra šūdas, nes iš jų kareiviai lipa per viršų, taip lėtai ir nepatogiai, kad modžachedai visus iššaudo ir nei vieno nelieka gyvo. Negana to, du varikliai, kurie esą turėjo didinti patikimumą, realiai vienas kitą užgesindavo, todėl šarvuočiai strigdavo, o varikliai perkaisdavo.

Taigi, BTR-80 buvo padaryti du esminiai pakeitimai: vietoje dviejų variklių atsirado vienas, todėl mašina nustojo taip smarkiai gesti, o antrą vertus, buvo įrengtos kad ir siauros, bet vis šiokios tokios išlipimui tinkamos šoninės durys, per kurias galima greitai ir lengvai iššokti. Dar be viso kito, šarvuotis buvo maždaug 10cm praplatintas, 10cm paaukštintas ir 10cm pailgintas. Nors atrodytų, kad tie 10cm yra nedaug, bet realiai mašinos patogumas padidėjo tiesiog kardinaliai, nes ankstesniuose BTR kareiviai būdavo taip susigrūdę, kad net suolus teko įrenginėti pasvirusius, kad galvomis į lubas nesidaužytų. Naujas BTR buvo jau padoresnis, o ne kaip silkių skardinė.

Dauguma kitų dalykų liko analogiški, šarvas buvo pastorintas labai nežymiai, kulkosvaidis liko tas pats 14,5mm KPVT ir taip toliau. Visgi, kadangi vienas variklis dirbo geriau, nei du prastai suderinti, mašina gavosi realiai greitesnė ir valdomesnė.

Taigi, galų gale sovietams per daugiau kaip 20 metų pavyko iš BTR-60 padaryti kažkokį tai priimtino lygio šarvuotį, tokį, kuris būtų jau ne visai beviltiškas.