Alternatyvios vertybės

Alternatyvios vertybės - tai tokios, kurios nesiderina su normaliomis, įprastinėmis žmogiškomis vertybėmis.

Kaip pvz., įprastai žmonės turi gana daug paprastų vertybių, kurios gana artimos 10 Dievo įsakymų ar šiaip visuomenėje paplitusioms moralės normoms. Tipiški suvulgarinti, buitiniai vertybių variantai gali būti kad ir tokie:

  • Negalima žudyti žmonių
  • Negalima kankinti ar žudyti namie auginamų gyvūnų
  • Negalima mušti žmonių
  • Negalima vogti
  • Negalima persti prie stalo
  • Negalima gadinti svetimų daiktų
  • Negalima viešoje vietoje smaukyti ar pistis
  • Negalima meluoti
  • Reikia daryti gerus, visuomenei naudingus darbus
  • Reikia padėti tiems, ką ištiko nelaimė
  • Reikia padėti neįgaliesiems
  • Reikia duoti rūpesčio vaikams
  • Reikia būti mandagiam, be reikalo nesiplūsti
  • Reikia skiepytis, o esant epidemijai - nešioti kaukes

Trumpai tariant, beveik visi žmonės daugiau ar mažiau vadovaujasi tokiomis vertybėmis. Todėl visi gauna ir įvairius išlošimus, pvz.:

  • Tavęs niekas nežudys
  • Tavęs niekas neapvogs
  • Tau padės, jei bus nelaimė
  • ...ir t.t., ir t.t., ir t.t..

Kaip matome, jei visi turi tokias vertybes, jos veikia kaip tam tikros taisyklės. Ir tada visiems būna visai gerai, saugu, visai malonu.

Tačiau dalis žmonių gali turėti alternatyvias vertybes, pvz., dalį tokių vertybių turėti iškreiptas, dalies neturėti arba turėi kažkokias "vertybes" kabutėse, kur išties būtų ne vertybės, o egoistinės nuostatos. Tokiu atveju galima tarti, kad tai yra alternatyvios vertybės, kurios yra nesuderinamos su normaliomis vertybėmis.

Kaip pvz.:

  • Galima vogti, jei tik niekas nepagaus
  • Galima meluoti kiek tik nori, nes tai leidžia manipuliuoti kitais žmonėmis
  • Galima primušti kitą žmogų ar gyvūną, nes kodėl gi ne
  • ...ir t.t., ir t.t..

Kaip galim pastebėti, tokios vertybės yra sociopatinės, jas turintys žmonės gali būti įvardinami, kaip turintys sociopatiją, narcisizmą ar panašų sutrikimą. Tokioms pseudovertybėms būdinga, kad jos yra labai egoistinės, pažeidžiančios kitų žmnonių teises, laisves ir interesus.

Labiau specifiniai pažeistų vertybių atvejai būna, pvz., tokie:

  • Paternalizmas - įsivaizdavimas, kad gali geriau nuspręsti už kitus žmones, ko jiems reikia
  • Radikalizmas - įvairūs ideologiniai įsitikinimai, pagal kuriuos dalies ar daugelio žmonių interesai turi būti aukojami vardan kažkokių idėjų
  • Totalitarizmas - valdžios įvesta sistema, kur valdiško tipo pseudovertybės (pvz., ištikimybė partijai) perkeliama net į buitinį lygmenį

Švelniais atvejais alternatyvios vertybės gali pasireikšti, pvz., kaip įsitikinimas, kad reikia uždrausti nuosavas mašinas, nes jos kenkia gamtai, visai neatsižvelgiant į kitų žmonių interesus. Formaliai "už gamtą" gali atrodyti kaip graži idėja, tačiau vardan jos aukojami daugelio žmonių poreikiai, kas jau neatitinka bendrų socialinio sugyvenimo vertybių.

Psichologiškai vertinant, giluminių vertybių pažeidimas yra pagrindas neurozei, nes sutrikdo gebėjimą adekvačiai vertinti realybę. Pvz., pažeistą gėrio (gerumo sau ir kitiems) vertybę turintis žmogus netiki, kad kažkas gali elgtis vedinas gerų tikslų, todėl ima kovoti prieš tuos, kas daro kokius nors gerus darbus. Tokie vertybių pažeidimai labai būdingi įvairių marginalinių judėjimų atstovams.

Kadangi vertybės yra gana slidi ir sudėtinga sritis, apie jas dažniausiai kalbėti vengiama, mat čia gali būti daug visokių manipuliacijų ir kitų nesąmonių.


Dar žr.

  • Alternautai - tie, kurie alternatyvūs, todėl neretai turintys ir alternatyvias vertybes