Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Šoko terapija
Šoko terapija, mediciniškai tiksliai - konvulsijų terapija arba konvulsinė terapija - bendrinis įvairių psichiatrinių intensyvaus gydymo metodikų pavadinimas. Gydomieji efektai pasiekiami dėka to, kad intensyviai stimuliuojama žmogaus centrinė ir periferinė nervų sistemos, susilpninami neuronų tarpusavio ryšiai, vyksta fizikinė ir cheminė smegenų struktūros korekcija, sukeliama tikslinga už psichikos ligą atsakingų smegenų zonų distrofija.
Istorija
Kaip manoma, tam tikra primityvi šoko terapija buvo žinoma dar nuo viduramžių, tačiau tuometiniai metodai buvo barbariški - mušimas lazdomis ir rykštėmis, laistymas lediniu vandeniu ir pan., tad neefektyvi. Plačiau tyrinėti šoko terapiją pradėta XIXa., ypač Šarko klinikose. Tuo metu buvo atrasti ir fiziologiniai paaiškinimai procesams: dirbtinai sukeltas isterinės schizofrenijos priepolis leidžia išvengti priepolių ateityje, atpalaiduoti vidinę nervinę paciento įtampą. Taip pat pastebėta, kad šizoidinė simptomatika nesiderina su epileptine, taip atrasta, kad konvulsijas sukeliančios terapijos rūšys efektingai slopina neurotinius simptomus, depresijas, schizofreniją ir pan.. Italų mokslininkas Ugo Cerletti XXa. viduryje padarė revoliucingus tyrimus, sukurdamas metrazolo terapiją, o vėliau - ir tobulesnę elektrokonvulsinę terapiją, išvystydamas lobotomijos naudojimą, taip modernios psichiatrijos metodikos padėjo pasveikti milijonams pacientų įvairiose pasaulio šalyse. Vėlesniais laikais šoko terapija buvo aktyviai tobulinama Tarybų Sąjungoje, vadovaujant akademikui Snežnevskiui. Šiuo metu šios terapijos rūšys yra laikomos efektyviausiomis ir greičiausiai veikiančiomis psichiatrijos metodikomis.