Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Šokiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
(Naujas puslapis: '''Šokiai'''– vienas iš prestižinių užsiėmimų ir laisvalaikio leidimo būdų dabartinėje Lietuvoje. Amato ištakos siekia pagoniškų bakchanalijų tradicijas gilioje seno...)
 
1 eilutė: 1 eilutė:
'''Šokiai'''– vienas iš prestižinių užsiėmimų ir laisvalaikio leidimo būdų dabartinėje Lietuvoje. Amato ištakos siekia pagoniškų bakchanalijų tradicijas gilioje senovėje, kuomet prabočiai iki išnaktų apie degantį laužą arba svilinamą [[kryžiuotis|kryžiuotį]] trypdavo [[klumpakojis|klumpakojį]] arba pergėrusį [[midus|midaus]] savo draugą. Lietuvai apsikrikštijus šokio samprata tapo humaniškesne ir peraugo į krikščionišką, civilizuotą, individualų fizinio asmens potyrį. Lietuvis ėmė šokti visur ir visada, ir tada, kai jam anot Donelaičio kakalį paleisdavo, ir džiugesnėmis progomis, ypač per uošvės laidotuves. XXI amžiuje stiprų impulsą šokėjo amato kanonizacijai suteikė nuo 2005 m. pasipylę visokiausi televiziniai konkursai, tokie kaip Šok su manimi, Šokiai ant ledo, Šok nuo tramplyno, Šok su savimi ir Šok nuo tilto su [[Pipiras|Pipiru]]. Valstybėje kilo masinė isterija. Šokti ėmė visi: [[krepšininko žmona|krepšininko žmonos]], Seimo nariai, verslininkai, aktoriai, muzikantai, storuliai ir plonuliai, pliki ir gauruoti, su mažais papais ir su dideliais, entelektualūs rašytojai, sportininkai, neįgalieji, prietrankos ir pasaulio perėjūnai ir net nepatikėsite, slaptais Pipedijos duomenimis, būdamas namuose vienas, pats [[Užkalnis|Užkalnis]]. To pasekoje, kaip niekada subujojo profesionalūs šokėjai, kurie tapo autoritetingais pokalbių laidose aiškinti viską: nuo skrandžio ir pimpalo dietų iki Lietuvos ekonomikos strategijos 2035 metams. Pipedija, žinoma, palaiko tokia įvykių eigą, nes šokanti liaudis yra linksma, ji niekuo nesiskundžia ir nekelia revoliucijų, todėl yra lengvai valdoma žydų-masonų pasaulinio sąmokslo.     
'''Šokiai'''– vienas iš prestižinių užsiėmimų ir laisvalaikio leidimo būdų dabartinėje Lietuvoje. Amato ištakos siekia pagoniškų bakchanalijų tradicijas gilioje senovėje, kuomet prabočiai iki išnaktų apie degantį laužą arba svilinamą [[kryžiuotis|kryžiuotį]] trypdavo [[klumpakojis|klumpakojį]] arba pergėrusį [[midus|midaus]] savo draugą. Lietuvai apsikrikštijus šokio samprata tapo humaniškesne ir peraugo į krikščionišką, civilizuotą, individualų fizinio asmens potyrį. Lietuvis ėmė šokti visur ir visada, ir tada, kai jam anot Donelaičio kakalį paleisdavo, ir džiugesnėmis progomis, ypač per uošvės laidotuves. XXI amžiuje stiprų impulsą šokėjo amato kanonizacijai suteikė nuo 2005 m. pasipylę visokiausi televiziniai konkursai, tokie kaip Šok su manimi, Šokiai ant ledo, Šok nuo tramplyno, Šok su savimi ir Šok nuo tilto su [[Pipiras|Pipiru]]. Valstybėje kilo masinė isterija. Šokti ėmė visi: [[krepšininko žmona|krepšininko žmonos]], Seimo nariai, verslininkai, aktoriai, muzikantai, storuliai ir plonuliai, pliki ir gauruoti, su mažais papais ir su dideliais, entelektualūs rašytojai, sportininkai, neįgalieji, prietrankos ir pasaulio perėjūnai ir net nepatikėsite, slaptais Pipedijos duomenimis, būdamas namuose vienas, pats [[Užkalnis|Užkalnis]]. To pasekoje, kaip niekada subujojo profesionalūs šokėjai, kurie tapo autoritetingais pokalbių laidose aiškinti viską: nuo skrandžio ir pimpalo dietų iki Lietuvos ekonomikos strategijos 2035 metams. Pipedija, žinoma, palaiko tokia įvykių eigą, nes šokanti liaudis yra linksma, ji niekuo nesiskundžia ir nekelia revoliucijų, todėl yra lengvai valdoma žydų-masonų pasaulinio sąmokslo.     
== Lietuviškų šokių rūšys ==
Pipedijos Istorinės atminties saugojimo tarybos nutarimu į UNESCO pasaulio kultūros nematerialaus paveldo sąrašą įtraukti šie lietuviški šokiai:
Pipedijos Istorinės atminties saugojimo tarybos nutarimu į UNESCO pasaulio kultūros nematerialaus paveldo sąrašą įtraukti šie lietuviški šokiai:
Klumpakojis – šokamas užsidėjus ant sunkias medines klumpes. Šių įtaisų paskirtis: prieš šokius ant drąsos iš  kibiro pasisemti degtinės, po šokių – trinktelti varžovui dėl kabinamos merginos per marmuzę.
Klumpakojis – šokamas užsidėjus ant sunkias medines klumpes. Šių įtaisų paskirtis: prieš šokius ant drąsos iš  kibiro pasisemti degtinės, po šokių – trinktelti varžovui dėl kabinamos merginos per marmuzę.

17:17, 12 vasario 2014 versija

Šokiai– vienas iš prestižinių užsiėmimų ir laisvalaikio leidimo būdų dabartinėje Lietuvoje. Amato ištakos siekia pagoniškų bakchanalijų tradicijas gilioje senovėje, kuomet prabočiai iki išnaktų apie degantį laužą arba svilinamą kryžiuotį trypdavo klumpakojį arba pergėrusį midaus savo draugą. Lietuvai apsikrikštijus šokio samprata tapo humaniškesne ir peraugo į krikščionišką, civilizuotą, individualų fizinio asmens potyrį. Lietuvis ėmė šokti visur ir visada, ir tada, kai jam anot Donelaičio kakalį paleisdavo, ir džiugesnėmis progomis, ypač per uošvės laidotuves. XXI amžiuje stiprų impulsą šokėjo amato kanonizacijai suteikė nuo 2005 m. pasipylę visokiausi televiziniai konkursai, tokie kaip Šok su manimi, Šokiai ant ledo, Šok nuo tramplyno, Šok su savimi ir Šok nuo tilto su Pipiru. Valstybėje kilo masinė isterija. Šokti ėmė visi: krepšininko žmonos, Seimo nariai, verslininkai, aktoriai, muzikantai, storuliai ir plonuliai, pliki ir gauruoti, su mažais papais ir su dideliais, entelektualūs rašytojai, sportininkai, neįgalieji, prietrankos ir pasaulio perėjūnai ir net nepatikėsite, slaptais Pipedijos duomenimis, būdamas namuose vienas, pats Užkalnis. To pasekoje, kaip niekada subujojo profesionalūs šokėjai, kurie tapo autoritetingais pokalbių laidose aiškinti viską: nuo skrandžio ir pimpalo dietų iki Lietuvos ekonomikos strategijos 2035 metams. Pipedija, žinoma, palaiko tokia įvykių eigą, nes šokanti liaudis yra linksma, ji niekuo nesiskundžia ir nekelia revoliucijų, todėl yra lengvai valdoma žydų-masonų pasaulinio sąmokslo.


Lietuviškų šokių rūšys

Pipedijos Istorinės atminties saugojimo tarybos nutarimu į UNESCO pasaulio kultūros nematerialaus paveldo sąrašą įtraukti šie lietuviški šokiai: Klumpakojis – šokamas užsidėjus ant sunkias medines klumpes. Šių įtaisų paskirtis: prieš šokius ant drąsos iš kibiro pasisemti degtinės, po šokių – trinktelti varžovui dėl kabinamos merginos per marmuzę. Polka su ragučiais – vyksta kolektyviškai, išgėrus su samagonu maišyto redbulio koktelio. Tuomet ant galvos daromi ir vienas kitam rodomi į faką panašus mitologiniai ženklai. Tuomet religinėje ekstazėje lendama kitam šokančiajam per klyną. Valsas – šokamas įsikibus šluotkočio, individualiai per pilnatį pievose prie ežero per rasą. Geriausiai valsą atlieka lunatikai ir visokie poetai. Ratelis – šoka ratu einantis girtas valstietis, niekaip negalintis pareiti namo iš žydo karčiamos Aguonėlė – kaimo troboje pastačius milžinišką pakabinamą puodą verdamas aguonų nuoviras ir glaistas saldainiams Aguonėlė. Proceso metu džiugiai šokama su visa šeimyną ir gyvuliais. Lambada – kadangi pasak ne kurių Vilniaus Pedagoginio instituto garbės daktarų Kaukazo kalnai kilo nuo lietuviško žodžio „kaukai“, Pipedija teigia, kad lambada kilo nuo nelegalaus padienio darbininko į Vakarus vežamo ir vežėjui tariamo kryptį nurodančio žodžio „Londonas“. Kas savaime suprantamai etnolingvistinės analizės požiūriu rodo lambados lietuvišką kilmę. Pasadoblis – atsirado iš rudeninio kiaulės skerdimo tradicijų, kuomet vyras su kirviu vaizduoja kiaulės dobėją, o jo partnerė – kiaulę. Šią stendališką, juoda ir raudona, priešpriešą panaudojo Emilis Vėlyvis „Redirected“ filmo simbolikoje. Tango – atsirado kartu su pirmaisiais gėjų barais ir „Literatų kavine“ dar XIX a. cariniame Vilniuje. Baletas – manoma, kad išrado Algis Greitai, kurdamas trilogija „Žiedų valdovas“. Bet rimčiau reikia klausti kokio tai Smorigino iš Šančių Čia Čia Čia – aiškiai lietuviškos kilmės. Simonas Daukantas paminkle sau Papilėje rodo į tėviškės žemę ir sako Čia, Čia, Čia... Striptizas – kiek kultūringesnė liaudiško žaidimo „pasuk ratelį ir parodyk .... “ versija. Džaivas – figūrinis važinėjimas su girtais draugeliais belekokia lupena ant sutvirtėjusio ežero ledo. Kvikstepas – galimai išrastas Vilulos restorane XX a. 9-10 deš. Kaune, kuomet į pietaujačių damų ir kavalierių kojas, kokio tais daktaro malonumui, buvo pleškinama iš kalašnikovo. Breikas – irgi gimė Kauno Lietuvos aplinkoje, įtakotas Egidijaus Sipavičiaus muzikos ir žodžio ir Remigijaus Daškevičiaus judesių. Pilvo šokis – parvežtas lietuvių seksturisčių iš Egipto ir Turkijos. Į skaitytojo klausimą: Ar moka Povilionienė? Pipedija atsakė, kad nematė ir nežino. Flamenko – taigi čia tas pats tryptinis, kuris išplito liaudies masėse, kaip nepasitenkinimo ir nebylaus protesto engiančia valdžia simbolis.