Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Šablonas:Pradžia-Rinktinis2: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Lenco_audio_sistema_komponentine.jpg|300px|thumb|Geras [[audio centras]] atrodo taip, kad bet kas gali pavydėti, nes tai kaip visai jau [[kosTmosas]] kažkoks.]]
[[Vaizdas:Nuclear-Bomb-Mark-III-Y-1561-Fat-Man-being-prepared-at-Tinian-Island-8-August-1945.jpg|300px|thumb|Daugelis net negalėtų pagalvoti, kad ant [[Nagasakis|Nagasakio]] numesta bomba buvo geltonos spalvos.]]
Šiais laikais kaip reikiant prisiveisė įvairių [[audiofilai|audiofilų]], kurie tikrai puikiai vertina seną [[muzika|muziką]] ir jai atkurti skirtą [[audio aparatūra|audio aparatūrą]]. Taigi, kadangi visi žino, kad viskas, kas nauja, yra bloga, o viskas, kas sena, yra gera, tai jau atgimė ir nauja muzikos įrangos mada - rinkti visokius senus daiktus ir jų klausytis.
Pirma atominė bomba buvo implodinės schemos užtaisas, turintis maždaug nedidelio apelsino didumo [[plutonis|plutonio]] rutulį viduje. Sprogus tam rutuliui, energijos išsiskyrė tiek, kiek būtų išsiskyrę, sprogus 20 tūkstančių tonų [[trotilas|trotilo]]. Kad lengviau būtų įsivaizduoti, tai trotilo tankis apytiksliai lygus [[vanduo|vandens]] tankiui. O tai reiškia, kad viena tona - tai maždaug vienas kubinis metras. Taigi, tūkstantis tonų būtų kaip kubas, kurio dydis - 10x10x10 metrų. O 20 tokių kubų - tai maždaug kaip kubas, kurio dydis yra 27x27x27 metrų. Kitaip tariant, tas kubas būtų maždaug kaip 8-9 aukštų gyvenamasis namas aukštumo. Štai toksai yra 20 kilotonų ekvivalentas.


Aišku, įvairūs [[sovietmetis|sovietmetį]] menantys veikėjai neretai pasako, kad [[prie ruso buvo geriau]], o todėl kokia nors [[Radiotehnika]] ar [[Vilma]] su kažkokiomis [[S-30]] ar [[S-90]] kolonėlėmis yra geriausia, ką galima rasti. Vienok su tuo nesutinka įvairūs [[hipsteriai]] bei naujesnės kartos veikėjai, kurie turi kitą nuomonę.
Pirma atominė bomba buvo numesta ant [[Hirošima|Hirošimos]] miesto. Antra - ant [[Nagasakis|Nagasakio]]. Abiem atvejais žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o miestų centrinė dalis pavirto į ištisinę griuvėsių plynę. Dar daugiau žalos padarė išsyk kilę gaisrai - branduolinių bombų spinduliuotė buvo tokia galinga, kad užsidegdavo net šlapia mediena. Tie, kas išliko gyvi, gavo milžiniškas [[radioaktyvi spinduliuotė|radioaktyvios spinduliuotės]] dozes ir susirgo spinduline liga. Pirmuose etapuose ši liga duoda didžiulius kiekius nepaaiškinamų mirčių, o vėliau pavirsta įvairiomis lėtinėmis ligomis, įskaitant ir vėžį.


Aišku, galų gale visi sutaria, kad seniai negaminamos, seniai supuvę ir dėl pernelyg subtilios konstrukcijos nepataisomai pagedę [[Nakamichi]] firmos [[kasetinės dekos]] yra geriausia, ką tik kažkas yra sugalvojęs. Bet visvien tie [[magnetofonai]] prasti, nes geras garsas yra tiktai iš [[vinilai|vinilų]] ir atkuriamas [[patefonai|patefonais]]. O taip pat geriausi yra kokie nors [[McIntosh]] gamybos [[stiprintuvai]] ir dar labai geri yra [[Grundig]] gaminti [[radijo imtuvai]], nes su jais iki šiol dar girdisi [[Liuksemburgo radijas]] (išties jau nuo [[1992]] nesigirdi ir niekam tie Grundig imtuvai neįdomūs, bet ką ten paaiškinsi visokiems [[seni perdylos|seniems perdyloms]], kurie jau dabarties nuo savo prisiminimų nebeskiria).
Kai prasidėjo [[Šaltasis karas]] ir [[ginklavimosi varžybos]], pora šalių - [[JAV]] ir [[SSRS]] prisigamino branduolinių ginklų daugiau, nei pakaktų visai planetos žmonijai sunaikinti kelis kartus. Branduolinių bombų skaičius pasiekė dešimtis tūkstančių.


Aišku, dar labiau pasigilinus, paaiškėja, kad visgi svarbiausias ir reikalingiausias dalykas yra [[audiofilinis kabelis]], nes jeigu netyčia kažkur kabelis bus prastas, tai garsas susigadins ir suluš. Tik tikras audiofilinis kabelis duoda [[šiltas lempinis garsas|šiltą lempinį garsą]].
Šiuolaikinis [[branduolinis ginklas]] tipišku atveju yra daug didesnės galios, nei 20 kilotonų. Tipiška šiuolaikinė branduolinė bomba turi apie 100-200 kilotonų galingumą, t.y., maždaug 10 kartų daugiau, nei bomba, kuri buvo numesta ant Hirošimos. Negana to, faktiškai viso branduolinės bombos, kurios yra mažiau, nei 100-200 kilotonų galios, yra laikomos sumažinto galingumo, brangesnėmis, sunkiau aptarnaujamomis bombomis.


Visgi Pipedija čia nori atkreipti dėmesį į vieną labai svarbų dalyką: vienintelė aparatūra, kur garsas būdavo įrašomas tiesiogiai, o paskui be jokių viską iškraipančių elektronikų, tai buvo [[gramofonai]] su 78 greičio plokštelėmis. Tik tokia aparatūra duoda tikrai natūralų ir neatkartojamą skambesį iš praeities.
Galingiausią pasaulyje branduolinę bombą išbandė [[SSRS]] - tai buvo [[caro bomba]], kurios galia atitiko apie 50 megatonų. Skaičiuojant trotilu, tai jau būtų maždaug 370 metrų kraštinę turintis trotilo kubas. Šios bombos galia buvo tiek neadekvati, kad pavienė tokia bomba galėtų daugiau mažiau pilnai sunaikinti didesnę dalį Lietuvos, o likusioje dalyje padaryti pastatų apgriovimus, sukelti gaisrus, išdeginti žmonių akis ir panašiai. Šios bombos sukurtas branduolinis grybas buvo maždaug 60 kilometrų aukščio. Po jos sprogdinimo mokslininkai apskaičiavo, kad dar maždaug keturis kartus padidinus bombos galią, branduolinio grybo kamuolys, kildamas viršun, jau galėtų pasiekti antrą kosminį greitį - tai reikštų, kad bomba nuo [[Žemė|Žemės]] planetos nuplėštų nemažą gabalą atmosferos.


Visai jau nupušę sovietų inžinieriai netgi siūlė planus gigatonos galingumo bombai. Tokia bomba ne tik nuneštų gabalą atmosferos, bet faktiškai pavieniui galėtų sunaikinti ištisą nelabai didelę valstybę ar valstiją. Susprogdinus [[planeta|planetoje]] apie 100-200 gigatoninių bombų, planeta pasidarytų netinkama gyvenimui jau ne tik dėl radioaktyvumo ir sugriovimų, bet ir dėl to, kad prarastų didžiąją dalį atmosferos.


'''[[Audiofilai|Daugiau apie audiofilus]]'''
Visa laimė, kažkuriuo metu žmonija visgi pristabdė su savo kliedesių bombomis.
 
 
'''[[Branduolinis ginklas|Daugiau apie branduolinį ginklą]]'''
<noinclude>[[category:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
<noinclude>[[category:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>

23:39, 24 balandžio 2022 versija

Daugelis net negalėtų pagalvoti, kad ant Nagasakio numesta bomba buvo geltonos spalvos.

Pirma atominė bomba buvo implodinės schemos užtaisas, turintis maždaug nedidelio apelsino didumo plutonio rutulį viduje. Sprogus tam rutuliui, energijos išsiskyrė tiek, kiek būtų išsiskyrę, sprogus 20 tūkstančių tonų trotilo. Kad lengviau būtų įsivaizduoti, tai trotilo tankis apytiksliai lygus vandens tankiui. O tai reiškia, kad viena tona - tai maždaug vienas kubinis metras. Taigi, tūkstantis tonų būtų kaip kubas, kurio dydis - 10x10x10 metrų. O 20 tokių kubų - tai maždaug kaip kubas, kurio dydis yra 27x27x27 metrų. Kitaip tariant, tas kubas būtų maždaug kaip 8-9 aukštų gyvenamasis namas aukštumo. Štai toksai yra 20 kilotonų ekvivalentas.

Pirma atominė bomba buvo numesta ant Hirošimos miesto. Antra - ant Nagasakio. Abiem atvejais žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o miestų centrinė dalis pavirto į ištisinę griuvėsių plynę. Dar daugiau žalos padarė išsyk kilę gaisrai - branduolinių bombų spinduliuotė buvo tokia galinga, kad užsidegdavo net šlapia mediena. Tie, kas išliko gyvi, gavo milžiniškas radioaktyvios spinduliuotės dozes ir susirgo spinduline liga. Pirmuose etapuose ši liga duoda didžiulius kiekius nepaaiškinamų mirčių, o vėliau pavirsta įvairiomis lėtinėmis ligomis, įskaitant ir vėžį.

Kai prasidėjo Šaltasis karas ir ginklavimosi varžybos, pora šalių - JAV ir SSRS prisigamino branduolinių ginklų daugiau, nei pakaktų visai planetos žmonijai sunaikinti kelis kartus. Branduolinių bombų skaičius pasiekė dešimtis tūkstančių.

Šiuolaikinis branduolinis ginklas tipišku atveju yra daug didesnės galios, nei 20 kilotonų. Tipiška šiuolaikinė branduolinė bomba turi apie 100-200 kilotonų galingumą, t.y., maždaug 10 kartų daugiau, nei bomba, kuri buvo numesta ant Hirošimos. Negana to, faktiškai viso branduolinės bombos, kurios yra mažiau, nei 100-200 kilotonų galios, yra laikomos sumažinto galingumo, brangesnėmis, sunkiau aptarnaujamomis bombomis.

Galingiausią pasaulyje branduolinę bombą išbandė SSRS - tai buvo caro bomba, kurios galia atitiko apie 50 megatonų. Skaičiuojant trotilu, tai jau būtų maždaug 370 metrų kraštinę turintis trotilo kubas. Šios bombos galia buvo tiek neadekvati, kad pavienė tokia bomba galėtų daugiau mažiau pilnai sunaikinti didesnę dalį Lietuvos, o likusioje dalyje padaryti pastatų apgriovimus, sukelti gaisrus, išdeginti žmonių akis ir panašiai. Šios bombos sukurtas branduolinis grybas buvo maždaug 60 kilometrų aukščio. Po jos sprogdinimo mokslininkai apskaičiavo, kad dar maždaug keturis kartus padidinus bombos galią, branduolinio grybo kamuolys, kildamas viršun, jau galėtų pasiekti antrą kosminį greitį - tai reikštų, kad bomba nuo Žemės planetos nuplėštų nemažą gabalą atmosferos.

Visai jau nupušę sovietų inžinieriai netgi siūlė planus gigatonos galingumo bombai. Tokia bomba ne tik nuneštų gabalą atmosferos, bet faktiškai pavieniui galėtų sunaikinti ištisą nelabai didelę valstybę ar valstiją. Susprogdinus planetoje apie 100-200 gigatoninių bombų, planeta pasidarytų netinkama gyvenimui jau ne tik dėl radioaktyvumo ir sugriovimų, bet ir dėl to, kad prarastų didžiąją dalį atmosferos.

Visa laimė, kažkuriuo metu žmonija visgi pristabdė su savo kliedesių bombomis.


Daugiau apie branduolinį ginklą