Šablonas:Internetų naujienos

Geras radijo imtuvas lieka geru ir po kelių dešimtmečių.

Iš senų laikų visi seni perdylos atsimena, kaip vakarais, pasiėmę kokį nors VEF, sėdėdavo ir sukiodavo rankenėles, pakolei pagaus kokią nors programą, kurią trumposiomis bangomis transliuodavo toli toli esanti radijo stotis, koks Amerikos balsas ar Laisvosios Europos radijas. Taip žmonės ir susižinodavo naujienas, nes kokių nors užsienio kalbų nelabai ir mokėdavo. Tai laudavo, kol lietuviškai iš užsienio žinias praneš užsienio stotys, transliuojančios okupuotai Lietuvai. Sovietiniai VEF radijo imtuvai būdavo prasti, bet visvien kokią nors laidą pagauti pavykdavo.

Daug labiau džiaugdavosi tie, kas dėl kokio nors pasisekimo turėdavo radijo imtuvą, pagamintą užsienyję - ypač, jei tas radijo imtuvas būdavo Sony, Panasonic ar Grundig firmų, kurios buvo trys geriausios ano meto imtuvų gamintojos. Tokie radijo imtuvai buvo kokį 100 ar daugiau kartų jautresni ir daug selektyvesni, tad jais kartais būdavo galima išgirsti užsienio stotis netgi tada, kai radijo trukdymai veikdavo pilnais pajėgumais.

Dar kiti gi neturėdavo išvis netgi VEF imtuvo, o turėdavo tik kokią nors balalaikę, kuri priimdavo vidutinėmis bangomis, tai laudavo iki vėlyvos nakties, o jau tada imdavo girdėtis Liuksemburgo radijas, kuris transliuodavo geriausią Rock muziką. Tai šioji SSRS irgi nebuvo toleruojama, tai taip irgi pavykdavo gauti to, ko negalima. Geresnio priėmimo atveju dainos būdavo įrašomos į kokį nors kasetinį magnetofoną, kad ir kokį Vesna, o paskui daug kartų klausomos ir perrašinėjamos kitiems. Toksai būdavo muzikinis samizdatas, irgi atsirandantis iš tolimojo radijo stočių priėmimo.

Užsienyje toksai tolimų stočių priėmimas yra vadinamas DX. Šiais laikais DX daugeliui atrodo nesuprantamas žodis, bet Lietuvoje vis dar šimtai tūkstančių žmonių, kurie nežino tos santrumpos, bet patys yra tuo DX užsiimdinėję šimtus ar tūkstančius kartų.