<?xml version="1.0"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xml:lang="lt">
	<id>https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=Zilog</id>
	<title>Zilog - Versijų istorija</title>
	<link rel="self" type="application/atom+xml" href="https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=Zilog"/>
	<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Zilog&amp;action=history"/>
	<updated>2026-04-29T21:47:17Z</updated>
	<subtitle>Šio puslapio versijų istorija projekte</subtitle>
	<generator>MediaWiki 1.37.1</generator>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Zilog&amp;diff=92524&amp;oldid=prev</id>
		<title>John Smith 14:56, 4 sausio 2026</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Zilog&amp;diff=92524&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2026-01-04T14:56:20Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;&lt;/p&gt;
&lt;table style=&quot;background-color: #fff; color: #202122;&quot; data-mw=&quot;interface&quot;&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-marker&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-content&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-marker&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-content&quot; /&gt;
				&lt;tr class=&quot;diff-title&quot; lang=&quot;lt&quot;&gt;
				&lt;td colspan=&quot;2&quot; style=&quot;background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;&quot;&gt;← Ankstesnė versija&lt;/td&gt;
				&lt;td colspan=&quot;2&quot; style=&quot;background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;&quot;&gt;17:56, 4 sausio 2026 versija&lt;/td&gt;
				&lt;/tr&gt;&lt;tr&gt;&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-lineno&quot; id=&quot;mw-diff-left-l8&quot;&gt;8 eilutė:&lt;/td&gt;
&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-lineno&quot;&gt;8 eilutė:&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Maždaug apie 198x firmos gamintus z80 procesorius pagal licencijas ir be licencijų gamino dešimtys įvairių įmonių, tačiau nors pradžioje tai ir nešė gerus pelnus, rimtesnių, galingesnių kompiuterių gamintojai nuėjo į kitų kompanijų architektūras, ypač į [[x86]]. Tuo tarpu z80 taip ir liko pritaikyta pigiems kompiuteriukams. Nors Zilog firma sukūrė ir kelis galingesnius procesorius, įskaitant anuomet labai pažangų [[16 bitų]] procesorių [[z8000]], o dar vėliau ir [[32 bitai|32 bitų]] procesorių [[z80000]], tačiau rinkoje išsilaikyti neįstengė. Nepadėjo ir tai, kad firma bandė kurti ir brangesnes serverines sistemas su visu softu, pvz., kaip [[ZEUS]].&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Maždaug apie 198x firmos gamintus z80 procesorius pagal licencijas ir be licencijų gamino dešimtys įvairių įmonių, tačiau nors pradžioje tai ir nešė gerus pelnus, rimtesnių, galingesnių kompiuterių gamintojai nuėjo į kitų kompanijų architektūras, ypač į [[x86]]. Tuo tarpu z80 taip ir liko pritaikyta pigiems kompiuteriukams. Nors Zilog firma sukūrė ir kelis galingesnius procesorius, įskaitant anuomet labai pažangų [[16 bitų]] procesorių [[z8000]], o dar vėliau ir [[32 bitai|32 bitų]] procesorių [[z80000]], tačiau rinkoje išsilaikyti neįstengė. Nepadėjo ir tai, kad firma bandė kurti ir brangesnes serverines sistemas su visu softu, pvz., kaip [[ZEUS]].&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-side-deleted&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;+&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;&lt;ins style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;&lt;/ins&gt;&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-side-deleted&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;+&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;&lt;ins style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;Ko gero, esminė Zilog pralaimėjimo priežastis buvo tas pats investuotojas - naftos monstras [[Exxon]], kuris su milžiniškais pinigais atėjo į IT rinką, nusipirko tą pačią Zilog firmą ir visiškai nesidrovėdamas apsiskelbė, kad nukonkuruos visus, įskaitant ir IBM. Taigi, visos kompanijos į Zilog ėmė žiūrėti, kaip į konkurento padalinį. Tai jei senesnių z80 procesorių atveju čia jau buvo pilna klonų ir kito pasirinkimo, tai naujas sistemas kurdami, visi gamintojai ieškodavo, kaip čia geriau pasirinkus ką nors kitą, bet ne Zilog. Kai [[IBM]] kūrė savo [[IBM PC]] kompiuterius, kurie turėjo būti [[16 bitų]], pasirinkimas jiems buvo tarp [[Zilog z8000]] ir [[Intel 8086]] architektūrų. IBM pasirinko atvirai daug prastesnę Intel architektūrą, nes įvertino, kad Exxon gali būti esminis konkurentas, o iš jo pirkti sau detales tada bus prastai. Beje, tai nebuvo vienintelė tokia istorija - dėl analogiškų priežasčių rinką prarado ir [[Texas Instruments]], su savo [[TMS9900]] procesoriumi. Bent jau tuo metu niekas nemėgo didžiųjų korporacijų.&lt;/ins&gt;&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-side-deleted&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;+&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;&lt;ins style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;&lt;/ins&gt;&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-side-deleted&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;+&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;&lt;ins style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;Taigi, tas pats didysis investuotojas, kuris ilgam užtikrino pakankamai ramų Zilog gyvenimą, tapo ta priežastimi, kuri iš firmos atėmė perspektyvas. Pats gi [[Exxon]] irgi iš to biznio daug neišlošė, nes IT segmentas buvo pernelyg jiems svetimas, veikiantis pagal visiškai kitus dėsnius.&lt;/ins&gt;&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Apie ankstyvus 199x Zilog veikė kaip visai turtinga ir galinga firma, tačiau jau tuo metu darėsi aišku, kad iš [[mikroprocesoriai|mikroprocesorių]] gamybos lyderių yra išstumta, o vėliau kompanija tiesiog lėtai traukėsi. Kai [[1991]] firma tapo akcine listinguojama bendrove, jos vertė tesiekė apie 500 milijonų dolerių, kas jau nebebuvo tiek daug, kaip vienai iš dešimties pajėgiausių mikroschemų gamintojų. Po kiek laiko, [[2009]] metais, Zilog buvo parduota už maždaug 60 milijonų dolerių.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Apie ankstyvus 199x Zilog veikė kaip visai turtinga ir galinga firma, tačiau jau tuo metu darėsi aišku, kad iš [[mikroprocesoriai|mikroprocesorių]] gamybos lyderių yra išstumta, o vėliau kompanija tiesiog lėtai traukėsi. Kai [[1991]] firma tapo akcine listinguojama bendrove, jos vertė tesiekė apie 500 milijonų dolerių, kas jau nebebuvo tiek daug, kaip vienai iš dešimties pajėgiausių mikroschemų gamintojų. Po kiek laiko, [[2009]] metais, Zilog buvo parduota už maždaug 60 milijonų dolerių.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;/table&gt;</summary>
		<author><name>John Smith</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Zilog&amp;diff=92521&amp;oldid=prev</id>
		<title>John Smith: Naujas puslapis: '''Zilog''' - viena iš senų mikroschemų gamintojų, labiausiai pagarsėjusi savo Zilog z80 procesoriais, kurie kadaise buvo vienais iš tų, kurių dėka atsirado ir išplito mikrokompiuteriai. Šiais laikais firma yra nedidelė ir priklauso kažkokiam amerikonų elektrotechnikos gamintojui.  Zilog kompaniją 1974 metais įkūrė keli vadovai ir inžinieriai, kurie pabėgo iš Intel, kurioje kūrė 4004, 8008 ir 8080 procesori...</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Zilog&amp;diff=92521&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2026-01-04T13:42:52Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Naujas puslapis: &amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;Zilog&amp;#039;&amp;#039;&amp;#039; - viena iš senų &lt;a href=&quot;/index.php/Mikroschemos&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;Mikroschemos&quot;&gt;mikroschemų&lt;/a&gt; gamintojų, labiausiai pagarsėjusi savo &lt;a href=&quot;/index.php/Zilog_z80&quot; title=&quot;Zilog z80&quot;&gt;Zilog z80&lt;/a&gt; procesoriais, kurie kadaise buvo vienais iš tų, kurių dėka atsirado ir išplito &lt;a href=&quot;/index.php/Mikrokompiuteriai&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;Mikrokompiuteriai&quot;&gt;mikrokompiuteriai&lt;/a&gt;. Šiais laikais firma yra nedidelė ir priklauso kažkokiam amerikonų elektrotechnikos gamintojui.  Zilog kompaniją &lt;a href=&quot;/index.php/1974&quot; title=&quot;1974&quot;&gt;1974&lt;/a&gt; metais įkūrė keli vadovai ir inžinieriai, kurie pabėgo iš &lt;a href=&quot;/index.php/Intel&quot; title=&quot;Intel&quot;&gt;Intel&lt;/a&gt;, kurioje kūrė &lt;a href=&quot;/index.php/4004&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;4004&quot;&gt;4004&lt;/a&gt;, &lt;a href=&quot;/index.php/8008&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;8008&quot;&gt;8008&lt;/a&gt; ir &lt;a href=&quot;/index.php/8080&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;8080&quot;&gt;8080&lt;/a&gt; procesori...&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;b&gt;Naujas puslapis&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;&lt;div&gt;'''Zilog''' - viena iš senų [[mikroschemos|mikroschemų]] gamintojų, labiausiai pagarsėjusi savo [[Zilog z80]] procesoriais, kurie kadaise buvo vienais iš tų, kurių dėka atsirado ir išplito [[mikrokompiuteriai]]. Šiais laikais firma yra nedidelė ir priklauso kažkokiam amerikonų elektrotechnikos gamintojui.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Zilog kompaniją [[1974]] metais įkūrė keli vadovai ir inžinieriai, kurie pabėgo iš [[Intel]], kurioje kūrė [[4004]], [[8008]] ir [[8080]] procesorius. Vyrukų idėja buvo labai paprasta - padaryti [[mikroprocesorius|mikroprocesorių]], kuris būtų [[8 bitai|8 bitų]], suderinamas su tuo metu labai staigiai populiarėti pradėjusiu [[8080]] procesoriumi, tačiau tuo pat metu būtų paprastesnis, greitesnis ir galintis dirbti su didesniais kiekiais [[operacinė atmintis|operacinės atminties]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tasai Zilog procesorius buvo pavadintas [[z80]] ir tapo pagrindu komplektui [[legendarinis|legendarinių]] kompiuterių - pvz., [[TRS-80]] ir [[ZX-Spectrum]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kadangi IT biznis tuo metu buvo laikomas labai gera ir perspektyvia investicija, tai [[1980]] metais firmą nusipirko naftos monstras [[Exxon]]. Ale prie šito savininko firma kažkaip apstojo vystytis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Maždaug apie 198x firmos gamintus z80 procesorius pagal licencijas ir be licencijų gamino dešimtys įvairių įmonių, tačiau nors pradžioje tai ir nešė gerus pelnus, rimtesnių, galingesnių kompiuterių gamintojai nuėjo į kitų kompanijų architektūras, ypač į [[x86]]. Tuo tarpu z80 taip ir liko pritaikyta pigiems kompiuteriukams. Nors Zilog firma sukūrė ir kelis galingesnius procesorius, įskaitant anuomet labai pažangų [[16 bitų]] procesorių [[z8000]], o dar vėliau ir [[32 bitai|32 bitų]] procesorių [[z80000]], tačiau rinkoje išsilaikyti neįstengė. Nepadėjo ir tai, kad firma bandė kurti ir brangesnes serverines sistemas su visu softu, pvz., kaip [[ZEUS]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Apie ankstyvus 199x Zilog veikė kaip visai turtinga ir galinga firma, tačiau jau tuo metu darėsi aišku, kad iš [[mikroprocesoriai|mikroprocesorių]] gamybos lyderių yra išstumta, o vėliau kompanija tiesiog lėtai traukėsi. Kai [[1991]] firma tapo akcine listinguojama bendrove, jos vertė tesiekė apie 500 milijonų dolerių, kas jau nebebuvo tiek daug, kaip vienai iš dešimties pajėgiausių mikroschemų gamintojų. Po kiek laiko, [[2009]] metais, Zilog buvo parduota už maždaug 60 milijonų dolerių.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Žodžiu, nors firma, skirtingai nuo kai kurių kitų istorinių gamintojų, vis dar egzistuoja, nieko rimto ten seniai jau nebėra likę.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Uabai]]&lt;br /&gt;
[[Category:Kompiuteriai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>John Smith</name></author>
	</entry>
</feed>