Kantuperis 23:32, 22 vasario 2026

2026-02-22T23:32:17Z

← Ankstesnė versija		02:32, 23 vasario 2026 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''x86-64''' - tai šiuo metu dominuojanti pasaulyje [[procesorių architektūra]]. Šie procesoriai yra [[64 bitai\|64 bitų]] ir savo esme yra ne kas kita, kaip anksčiau buvusių [[Pentium]] ir [[i386]] tipo architektūrų tęsinys, kur [[32 bitai\|32 bitų]] duomenų ir adresų registrai buvo tiesiog padvigubinti, kartu įvedant ir atitinkamas padvigubintas komandas.		'''x86-64''' - tai šiuo metu dominuojanti pasaulyje [[procesorių architektūra]], pagerintas [[x86]] architektūrų variantas. Šie procesoriai yra [[64 bitai\|64 bitų]] ir savo esme yra ne kas kita, kaip anksčiau buvusių [[Pentium]] ir [[i386]] tipo architektūrų tęsinys, kur [[32 bitai\|32 bitų]] duomenų ir adresų registrai buvo tiesiog padvigubinti, kartu įvedant ir atitinkamas padvigubintas komandas.

	Visą šitą schemelę [[2003]] metais į pasaulį paleido [[AMD]] kompanija, tiesiog atkartodama tai, ką [[Intel]] kadaise darė, pereidama nuo [[8086]] prie [[80386]] procesorių. Gi tuo tarpu Intel anuo metu bandė prastumti atseit modernesnę ir geresnę, bet realiai klaikiai užveltą, [[kompromisas\|kompromisinę]] ir brangią [[Itanium]] architektūrą. Intel su ta savo [[IA-64]] nepasisekė, nes nesigavo nei užtikrinti gero suderinamumo su ankstesniais [[Pentium]] procesoriais, nei gauti padoraus našumo, kad matytųsi, jog čia didelis greičių skirtumas.		Visą šitą schemelę [[2003]] metais į pasaulį paleido [[AMD]] kompanija, tiesiog atkartodama tai, ką [[Intel]] kadaise darė, pereidama nuo [[8086]] prie [[80386]] procesorių. Gi tuo tarpu Intel anuo metu bandė prastumti atseit modernesnę ir geresnę, bet realiai klaikiai užveltą, [[kompromisas\|kompromisinę]] ir brangią [[Itanium]] architektūrą. Intel su ta savo [[IA-64]] nepasisekė, nes nesigavo nei užtikrinti gero suderinamumo su ankstesniais [[Pentium]] procesoriais, nei gauti padoraus našumo, kad matytųsi, jog čia didelis greičių skirtumas.

Kantuperis: Naujas puslapis: '''x86-64''' - tai šiuo metu dominuojanti pasaulyje procesorių architektūra. Šie procesoriai yra 64 bitų ir savo esme yra ne kas kita, kaip anksčiau buvusių Pentium ir i386 tipo architektūrų tęsinys, kur 32 bitų duomenų ir adresų registrai buvo tiesiog padvigubinti, kartu įvedant ir atitinkamas padvigubintas komandas. Visą šitą schemelę 2003 metais į pasaulį paleido AMD kompanija, tiesiog atkartodama tai, k...

2026-02-22T23:30:13Z

Naujas puslapis: '''x86-64''' - tai šiuo metu dominuojanti pasaulyje procesorių architektūra. Šie procesoriai yra 64 bitų ir savo esme yra ne kas kita, kaip anksčiau buvusių Pentium ir i386 tipo architektūrų tęsinys, kur 32 bitų duomenų ir adresų registrai buvo tiesiog padvigubinti, kartu įvedant ir atitinkamas padvigubintas komandas. Visą šitą schemelę 2003 metais į pasaulį paleido AMD kompanija, tiesiog atkartodama tai, k...

Naujas puslapis

'''x86-64''' - tai šiuo metu dominuojanti pasaulyje [[procesorių architektūra]]. Šie procesoriai yra [[64 bitai|64 bitų]] ir savo esme yra ne kas kita, kaip anksčiau buvusių [[Pentium]] ir [[i386]] tipo architektūrų tęsinys, kur [[32 bitai|32 bitų]] duomenų ir adresų registrai buvo tiesiog padvigubinti, kartu įvedant ir atitinkamas padvigubintas komandas.

Visą šitą schemelę [[2003]] metais į pasaulį paleido [[AMD]] kompanija, tiesiog atkartodama tai, ką [[Intel]] kadaise darė, pereidama nuo [[8086]] prie [[80386]] procesorių. Gi tuo tarpu Intel anuo metu bandė prastumti atseit modernesnę ir geresnę, bet realiai klaikiai užveltą, [[kompromisas|kompromisinę]] ir brangią [[Itanium]] architektūrą. Intel su ta savo [[IA-64]] nepasisekė, nes nesigavo nei užtikrinti gero suderinamumo su ankstesniais [[Pentium]] procesoriais, nei gauti padoraus našumo, kad matytųsi, jog čia didelis greičių skirtumas.

AMD pasirinkimas čia buvo labai paprastas: gal smarkaus našumo padidėjimo gauti ir nepavyks, tegul kažkas pagreitės tik su retai reikalingomis [[64 bitai|64 bitų]] operacijomis, bet užtat atsiras 64 bitų adresavimas, kas reiškia galimybę turėti labai daug [[operacinė atmintis|operacinės atminties]] ir dar daugiau [[hard diskas|hard disko]], nes ir ten, ir ten jau matėsi, kad prasideda problemos - [[32 bitai|32 bitų]] kartais gali nepakakti adresacijai.

Tiesa, [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] čia reikia pasakyti, kad išties tai adresacija šiuose procesoriuose yra ne tikri 64, o tiktai [[48 bitai]], bet išties tai nieko nekasao, nes niekas nejaučia skirtumo, nes ir tuos 48 bitus adresavimui išnaudoti kol kas nelabai įmanoma.

Taigi, AMD įvesta [[procesorių architektūra]] tiesiog vienu sykiu ėmė ir sutriuškino visus [[Intel]] planus, susijusius su [[Itanium]], bet kartu uždarė bet kokias galimybes rimtam įprastinių procesorių greičio didėjimui. Kai ilgainiui paaiškėjo, kad [[Intel Itanium]] architektūros perspektyvų nebeturi, tuo pačiu paaiškėjo, kad krūvelė gamintojų, kurie buvo suplanavę pritaupyti ant savo procesorių ir pereiti ant Intel, dabar nebeturi jokių perspektyvų.

Didelis apsilažalinimas ištiko visą komplektą galingiausių to meto procesorių gamintojų - [[Digital]] pradėjo stabdyti [[Alpha]] procesorių kūrimą, [[Silicon Graphics]] pradėjo stabdyti [[MIPS]] procesorių kūrimą, tad pora aukšto našumo procesorių kūrėjų šitokiu būdu buvo iškirsti. Kaip paaiškėjo, atsisakę savo procesorių, šitie gamintojai labai smarkiai prakišo - [[SGI]] išvis apsibankrotino, o [[Digital]] teko gaivinti savo [[Alpha]], ir tuos procesorius dar ilgai gaminti turėjo tą patį [[Itanium]] kartu su [[Intel]] kūrusi [[Hewlett Packard]] kompanija. O pastaroji irgi ruošėsi atsisakyti [[PA RISC]] procesorių, bet irgi paaiškėjo, kad atsisakyti taip paprastai nesigavo.

Taigi, po visų šitų nesąmonių dabar pasaulyje liko x86-64, [[AArch64]] ir [[Power ISA]]. Na, dar kažkiek liko [[z/Architecture]] tipo [[mainfreimai|mainfreimų]], na vat ir viskas.

[[Category:Procesoriai]]

X86-64 - Versijų istorija

Kantuperis 23:32, 22 vasario 2026