X-Window - Versijų istorija

MHz 19:05, 24 gruodžio 2024

2024-12-24T19:05:21Z

← Ankstesnė versija		22:05, 24 gruodžio 2024 versija
5 eilutė:		5 eilutė:
	Tokie vartotojams skirti per X-Window dirbantys programų paketai būna gana įvairūs, bene populiariausi ir žinomiausi iš jų - tai tokie [[desktopai]], kaip kad [[XFCE]], [[KDE]] ir [[Gnome]], nors labiausiai užkietėję [[frykai]] kartais naudoja ir egzotiškesnius daiktus, pvz., [[CDE]], [[TWM]], [[Blackbox]], [[GNUstep]] ar kitus desktopus ar paskirus [[langų menedžeriai\|langų menedžerius]].		Tokie vartotojams skirti per X-Window dirbantys programų paketai būna gana įvairūs, bene populiariausi ir žinomiausi iš jų - tai tokie [[desktopai]], kaip kad [[XFCE]], [[KDE]] ir [[Gnome]], nors labiausiai užkietėję [[frykai]] kartais naudoja ir egzotiškesnius daiktus, pvz., [[CDE]], [[TWM]], [[Blackbox]], [[GNUstep]] ar kitus desktopus ar paskirus [[langų menedžeriai\|langų menedžerius]].

			== X-Window architektūros pagrindai ==
	Skirtingai nuo įprastų kompiuteriams grafinių sistemų, X-Window veikia visiškai kitaip - kaip tiesiog grafinis tarpsluoksnis tarp visokių programų ir vartotojo. Tai reiškia, kad pati X-Window sistema neduoda nieko - nei langų valdymo, nei failų valdymo, nei dar ko nors, o duoda tik atvaizdavimo sluoksnį. Tasai atvaizdavimo sluoksnis, tiesa, yra pasiekiamas per kompiuterinius tinklus, tad veikia kaip serveris, kuris rodo programas klientams.		Skirtingai nuo įprastų kompiuteriams grafinių sistemų, X-Window veikia visiškai kitaip - kaip tiesiog grafinis tarpsluoksnis tarp visokių programų ir vartotojo. Tai reiškia, kad pati X-Window sistema neduoda nieko - nei langų valdymo, nei failų valdymo, nei dar ko nors, o duoda tik atvaizdavimo sluoksnį. Tasai atvaizdavimo sluoksnis, tiesa, yra pasiekiamas per kompiuterinius tinklus, tad veikia kaip serveris, kuris rodo programas klientams.

13 eilutė:		14 eilutė:
	Kadangi X-Window dirba per pilną [[TCP/IP]] steką, tai dideliu greičiu nepasižymi, nors šiais laikais, kai kompiuteriai ir tinklai pasidarė supergreiti, tai jau nebesudaro bėdų. Kadaise senovėje tai visgi buvo problema, nes netgi neblogos [[darbo stotys]] su ta X-Window sistema neretai kaip reikalas stabdydavo. Kitą vertus daugybė tinklinių galimybių, kurios senais laikais būdavo naudojamos, pvz., galimybė dirbti su programomis, kurios fiziškai yra paleistos visiškai kituose kompiuteriuose, dabar pasidarė nelabai kam reikalingos. Taigi, X-Window tėra kažkuo panašus į kokį tai programoms skirtą programinį video interfeisą ir viskas.		Kadangi X-Window dirba per pilną [[TCP/IP]] steką, tai dideliu greičiu nepasižymi, nors šiais laikais, kai kompiuteriai ir tinklai pasidarė supergreiti, tai jau nebesudaro bėdų. Kadaise senovėje tai visgi buvo problema, nes netgi neblogos [[darbo stotys]] su ta X-Window sistema neretai kaip reikalas stabdydavo. Kitą vertus daugybė tinklinių galimybių, kurios senais laikais būdavo naudojamos, pvz., galimybė dirbti su programomis, kurios fiziškai yra paleistos visiškai kituose kompiuteriuose, dabar pasidarė nelabai kam reikalingos. Taigi, X-Window tėra kažkuo panašus į kokį tai programoms skirtą programinį video interfeisą ir viskas.

			Programos X-Window sistemą pasiekia ir dirba su ja per gana didelį kiekį tarpsluoksnių, dėl kurių X-Window programavimas kartais atrodo komplikuotas, bet užtat sistema tampa labai perkeliama ir sėkmingai gyvuoja jau keliasdešimt metų:
			* X-Window dirba per [[TCP/IP]] protokolus, duodama vaizdą ant lokalaus kompiuterio ekrano
			* Kad nereiktų visų protokolų rankomis rašinėti, tam yra [[Xlib]] biblioteka, kuri viską supaprastina, nors yra pakankamai žemo lygio, sunkiai suprantama
			* Kad nereiktų tiesiogiai visko programuoti nuo beveik nulio, ant tos Xlib dirba [[Xt]] biblioteka, kuri leidžia paišyti stačiakampius ar dar ką nors, o taip pat suteikti tiems stačiakampiams būsenas, nustatyti, ką su jais padarė [[pelė]] ir panašiai
			* Kad nereiktų vargintis su visais tais stačiakampiais, yra [[vidžetai]] - tam tikros bibliotekos, kurios leidžia paišyti meniu, mygtukus, skrolbarus ir kitus dalykus - pvz., [[Athena]], [[Motif]], [[GTK]], [[Qt]], [[OpenLook]], [[FLTK]], [[wxWidgets]] ar dar kas nors, ką jūs susigalvosit
			* Ant šitų dalykų jau paleidžiamas būna [[langų menedžeris]], kuris bendrauja su serveriu, stumdydamas langus ir panašiai, pvz., [[TWM]], [[Enlightenment]], [[FVWM]], [[Blackbox]] ar dar kas nors
			* Ant viso to dar paleidžiamas koks nors [[desktopas]], kaip pvz., [[XFCE]], [[CDE]], [[KDE]], [[Gnome]], [[LXDE]], [[Mate]], [[Cinnamon]] ar panašiai


			== X-Window sistemos istorija ==
	Nors X-Window visiems asocijuojasi su tikromis klasikinėmis [[UNIX]] sistemomis, pirmos, [[1984]] išleistos versijos buvo skirtos [[VAX]] kompiuteriams, konkrečiau VAXstation 100 (su grafiniais terminalais VS100) su [[OpenVMS]] sistema. Negana to, tos pirmos versijos buvo nespalvotos. Tiktai nuo 9 versijos X Window System buvo perkelta į visai nesusijusios architektūros [[IBM]] gamintus kompiuterius, kuriuose buvo kažkokia [[BSD]] tipo [[UNIX]] sistema. Realiai X Window System išplito tik nuo 10 versijos. O toji galutinė versija, kuri buvo smarkiai perdirbta, kardinaliai našesnė, perkeliama ir universali, pasirodė tiktai [[1987]] metais. Tai toji buvo jau 11 versija, tai todėl ji ir gavo pavadinimą X11. O jau ji kai tapo standartu, tai paskui visos vėlesnės X Window System versijos visvien vadindavosi X11, nesvarbu, kad naujesnės ir smarkiai besiskiriančios. Tai kad paskui gautųsi versijas žymėti, tai atsirado antras versijos numeris, rašomas su R raide (tipo, Release).		Nors X-Window visiems asocijuojasi su tikromis klasikinėmis [[UNIX]] sistemomis, pirmos, [[1984]] išleistos versijos buvo skirtos [[VAX]] kompiuteriams, konkrečiau VAXstation 100 (su grafiniais terminalais VS100) su [[OpenVMS]] sistema. Negana to, tos pirmos versijos buvo nespalvotos. Tiktai nuo 9 versijos X Window System buvo perkelta į visai nesusijusios architektūros [[IBM]] gamintus kompiuterius, kuriuose buvo kažkokia [[BSD]] tipo [[UNIX]] sistema. Realiai X Window System išplito tik nuo 10 versijos. O toji galutinė versija, kuri buvo smarkiai perdirbta, kardinaliai našesnė, perkeliama ir universali, pasirodė tiktai [[1987]] metais. Tai toji buvo jau 11 versija, tai todėl ji ir gavo pavadinimą X11. O jau ji kai tapo standartu, tai paskui visos vėlesnės X Window System versijos visvien vadindavosi X11, nesvarbu, kad naujesnės ir smarkiai besiskiriančios. Tai kad paskui gautųsi versijas žymėti, tai atsirado antras versijos numeris, rašomas su R raide (tipo, Release).

37 eilutė:		48 eilutė:
	* xmag - padidinamas stiklas, kuris leidžia pasididinti tam tikras ekrano vietas ir pasižiūrėti smulkius dalykus		* xmag - padidinamas stiklas, kuris leidžia pasididinti tam tikras ekrano vietas ir pasižiūrėti smulkius dalykus
	* xkill - labai naudinga programa, paleidus, paverčia kursorių į kaukuolę su sukryžiuotais kaulais ir ant kurio lango paklikinsit, tą langą ir išjungs		* xkill - labai naudinga programa, paleidus, paverčia kursorių į kaukuolę su sukryžiuotais kaulais ir ant kurio lango paklikinsit, tą langą ir išjungs
			* xwd - padaro skrynšotą ir išsaugo jį faile, paleidžiama iš komandinės eilutės, pvz., iš [[xterm]]

	Aišku, būna ir kitų, bet jau kiek specifiškesnių, truputį mažiau naudojamų programų. O taip pat dar būna viena-kita vis dar atrandama populiari senų laikų programėlė, sukurta vardan smagumo, kaip pvz., xsnow, xroach, xphoon, xpenguins, xearth, xfishtank, xneko, oneko-sakura ir panašių keistenybių, kur kartais dar reikia pasiaiškinti ir visokius papildomus paleidimo parametrus, norint visą nuostabybę išnaudot. Kaip pvz., xearth galima naudoti vietoje desktopo fono ir simuliuoti realų laiką, rodant įvairius miestus ant planetos paviršiaus. Panašiai vietoje desktopo fono galima naudoti ir xfishtank, bet irgi reikia mokėti paleidimo parametrus.		Aišku, būna ir kitų, bet jau kiek specifiškesnių, truputį mažiau naudojamų programų. O taip pat dar būna viena-kita vis dar atrandama populiari senų laikų programėlė, sukurta vardan smagumo, kaip pvz., xsnow, xroach, xphoon, xpenguins, xearth, xfishtank, xneko, oneko-sakura ir panašių keistenybių, kur kartais dar reikia pasiaiškinti ir visokius papildomus paleidimo parametrus, norint visą nuostabybę išnaudot. Kaip pvz., xearth galima naudoti vietoje desktopo fono ir simuliuoti realų laiką, rodant įvairius miestus ant planetos paviršiaus. Panašiai vietoje desktopo fono galima naudoti ir xfishtank, bet irgi reikia mokėti paleidimo parametrus.

MHz: /* Standartinės X-Window programos */

2024-12-24T18:40:15Z

Standartinės X-Window programos

← Ankstesnė versija		21:40, 24 gruodžio 2024 versija
21 eilutė:		21 eilutė:

	== Standartinės X-Window programos ==		== Standartinės X-Window programos ==
	Išties su X-Window visgi yra tiekiama kažkiek programų, kad būtų galima tokią sistemą naudoti netgi tada, jei joksai [[desktopas]] ar kokia tai kita [[grafinė aplinka]] nėra suinstaliuota. Tai tos programos nebūtinai labai jau naudingos, o kai kurios yra išvis riboto naudojimo, bet kartais jas visai verta žinoti, dėl viso pikto.		Išties su X-Window visgi yra tiekiama kažkiek programų, kad būtų galima tokią sistemą naudoti netgi tada, jei joksai [[desktopas]] ar kokia tai kita [[grafinė aplinka]] nėra suinstaliuota. Tai tos programos nebūtinai labai jau naudingos, o kai kurios yra išvis riboto naudojimo, bet kartais jas visai verta žinoti, dėl viso pikto. Dėl suderinamumo ir tradicijų standartinės su X-Window tiekiamos programos būna pastatytos ant [[Athena]] vidžetų, tai nelabai gražios būna.

	Kartais būna taip, kad pasileidžia tiktai X-Window ir pavienis terminalo langas, netgi be [[langų menedžeris\|langų menedžerio]], taip pasitaiko, jei sistema smarkiai kaip nors palaužyta ar šiaip surinkta iš kažkokių tai gabalų. Tai tokiu atveju svarbu žinoti, kad iš virtualaus terminalo galit paleisti ir kitas X-Window programas, su kuriomis galit dirbti. Tam, kad programa, pasileidusi, leistų grįžti į terminalą ir toliau jame ką nors daryti - reikia ją leisti foniniame režime, t.y., [[šelas\|šelo]] eilutėje parašyti komandą, o po jos parašyti "&" simbolį, o tada jau spausti [[Enter]]. Priešingu atveju šelas lauks, kol programą išjungsite, ir kol neišjungsite, tol su tuo šelu dirbti negalėsite.		Kartais būna taip, kad pasileidžia tiktai X-Window ir pavienis terminalo langas, netgi be [[langų menedžeris\|langų menedžerio]], taip pasitaiko, jei sistema smarkiai kaip nors palaužyta ar šiaip surinkta iš kažkokių tai gabalų. Tai tokiu atveju svarbu žinoti, kad iš virtualaus terminalo galit paleisti ir kitas X-Window programas, su kuriomis galit dirbti. Tam, kad programa, pasileidusi, leistų grįžti į terminalą ir toliau jame ką nors daryti - reikia ją leisti foniniame režime, t.y., [[šelas\|šelo]] eilutėje parašyti komandą, o po jos parašyti "&" simbolį, o tada jau spausti [[Enter]]. Priešingu atveju šelas lauks, kol programą išjungsite, ir kol neišjungsite, tol su tuo šelu dirbti negalėsite.
29 eilutė:		29 eilutė:
	* [[xterm]] - startuoja virtualų [[terminalas\|terminalą]], kuriame yra [[šelas]] ir kur galit daryti ką tik norit, o jei konkrečiau - tai iš terminalo paleidinėti kitas programas		* [[xterm]] - startuoja virtualų [[terminalas\|terminalą]], kuriame yra [[šelas]] ir kur galit daryti ką tik norit, o jei konkrečiau - tai iš terminalo paleidinėti kitas programas
	* [[twm]] - startuoja patį paprasčiausią, beveik visur esantį [[langų menedžeris\|langų menedžerį]], su kuriuo jau paskui galėsite tvarkytis po visokius virtualius terminalus ir kitas programas		* [[twm]] - startuoja patį paprasčiausią, beveik visur esantį [[langų menedžeris\|langų menedžerį]], su kuriuo jau paskui galėsite tvarkytis po visokius virtualius terminalus ir kitas programas
			* xman - ta pati [[man]], bet skirta X-Window sistemai, tai šiaip labiau pritaikyta naudojimui
	* oclock - duoda apvalų laikrodį, kuris rodo laiką		* oclock - duoda apvalų laikrodį, kuris rodo laiką
	* xclock - kitas laikrodis, kuris irgi rodo laiką		* xclock - kitas laikrodis, kuris irgi rodo laiką

ESM 21:53, 29 rugsėjo 2024

2024-09-29T21:53:13Z

@@ 3 eilutė: / 3 eilutė: @@
 Nors X-Window ir yra grafinė aplinka, šita grafinė aplinka nesuteikia galimybių dirbti vartotojui, nes tą daro atskiros programos - visokie desktopo menedžeriai, failų menedžeriai, langų menedžeriai ir kita. Kitaip tariant - tai ne tiek aplinka, kiek kažkokia API.
-Tokie vartotojams skirti per X-Window dirbantys programų paketai būna gana įvairūs, bene populiariausi ir žinomiausi iš jų - tai [[XFCE]], [[KDE]] ir [[Gnome]], nors labiausiai užkietėję [[frykai]] kartais naudoja ir egzotiškesnius daiktus, pvz., [[CDE]], [[TWM]], [[Blackbox]], [[GNUstep]] ar kitus.
+Tokie vartotojams skirti per X-Window dirbantys programų paketai būna gana įvairūs, bene populiariausi ir žinomiausi iš jų - tai tokie [[desktopai]], kaip kad [[XFCE]], [[KDE]] ir [[Gnome]], nors labiausiai užkietėję [[frykai]] kartais naudoja ir egzotiškesnius daiktus, pvz., [[CDE]], [[TWM]], [[Blackbox]], [[GNUstep]] ar kitus desktopus ar paskirus [[langų menedžeriai|langų menedžerius]].
 Skirtingai nuo įprastų kompiuteriams grafinių sistemų, X-Window veikia visiškai kitaip - kaip tiesiog grafinis tarpsluoksnis tarp visokių programų ir vartotojo. Tai reiškia, kad pati X-Window sistema neduoda nieko - nei langų valdymo, nei failų valdymo, nei dar ko nors, o duoda tik atvaizdavimo sluoksnį. Tasai atvaizdavimo sluoksnis, tiesa, yra pasiekiamas per kompiuterinius tinklus, tad veikia kaip serveris, kuris rodo programas klientams.
@@ 18 eilutė: / 18 eilutė: @@
 Kas dar įdomiau, iki X-Window buvo tokia W Window System, kuri buvo kuriama jau gal porą metų, bet kažkuo netiko. Tai kai ją programeriai perrašė, kardinaliai viską taisydami ir gerindami, tai galvojo, kaip pavadinti. Tai tiesiog paprastai sumąstė, kad po raidės [[W]] eina raidė [[X]], tai tegul vadinasi X Window System ir bus gerai.

John Smith 17:12, 1 rugsėjo 2024

2024-09-01T17:12:04Z

← Ankstesnė versija		20:12, 1 rugsėjo 2024 versija
13 eilutė:		13 eilutė:
	Kadangi X-Window dirba per pilną [[TCP/IP]] steką, tai dideliu greičiu nepasižymi, nors šiais laikais, kai kompiuteriai ir tinklai pasidarė supergreiti, tai jau nebesudaro bėdų. Kadaise senovėje tai visgi buvo problema, nes netgi neblogos [[darbo stotys]] su ta X-Window sistema neretai kaip reikalas stabdydavo. Kitą vertus daugybė tinklinių galimybių, kurios senais laikais būdavo naudojamos, pvz., galimybė dirbti su programomis, kurios fiziškai yra paleistos visiškai kituose kompiuteriuose, dabar pasidarė nelabai kam reikalingos. Taigi, X-Window tėra kažkuo panašus į kokį tai programoms skirtą programinį video interfeisą ir viskas.		Kadangi X-Window dirba per pilną [[TCP/IP]] steką, tai dideliu greičiu nepasižymi, nors šiais laikais, kai kompiuteriai ir tinklai pasidarė supergreiti, tai jau nebesudaro bėdų. Kadaise senovėje tai visgi buvo problema, nes netgi neblogos [[darbo stotys]] su ta X-Window sistema neretai kaip reikalas stabdydavo. Kitą vertus daugybė tinklinių galimybių, kurios senais laikais būdavo naudojamos, pvz., galimybė dirbti su programomis, kurios fiziškai yra paleistos visiškai kituose kompiuteriuose, dabar pasidarė nelabai kam reikalingos. Taigi, X-Window tėra kažkuo panašus į kokį tai programoms skirtą programinį video interfeisą ir viskas.

	Nors X-Window visiems asocijuojasi su tikromis klasikinėmis [[UNIX]] sistemomis, pirmos, [[1984]] išleistos versijos buvo skirtos [[VAX]] kompiuteriams, konkrečiau VAXstation 100 (su grafiniais terminalais VS100) su [[OpenVMS]] sistema. Negana to, tos pirmos versijos buvo nespalvotos. Tiktai nuo 9 versijos X Window System buvo perkelta į visai nesusijusios architektūros [[IBM]] gamintus kompiuterius, kuriuose buvo kažkokia [[BSD]] tipo [[UNIX]] sistema. Realiai X Window System išplito tik nuo 10 versijos. O toji galutinė versija, kuri buvo smarkiai perdirbta, kardinaliai našesnė, perkeliama ir universali, pasirodė tiktai [[1987]] metais. Tai toji buvo jau 11 versija, tai todėl ji ir gavo pavadinimą X11. O jau ji kai tapo standartu, tai paskui visos vėlesnės X Window System versijos visvien vadindavosi X11, nesvarbu, kad naujesnės ir smarkiai besiskiriančios.		Nors X-Window visiems asocijuojasi su tikromis klasikinėmis [[UNIX]] sistemomis, pirmos, [[1984]] išleistos versijos buvo skirtos [[VAX]] kompiuteriams, konkrečiau VAXstation 100 (su grafiniais terminalais VS100) su [[OpenVMS]] sistema. Negana to, tos pirmos versijos buvo nespalvotos. Tiktai nuo 9 versijos X Window System buvo perkelta į visai nesusijusios architektūros [[IBM]] gamintus kompiuterius, kuriuose buvo kažkokia [[BSD]] tipo [[UNIX]] sistema. Realiai X Window System išplito tik nuo 10 versijos. O toji galutinė versija, kuri buvo smarkiai perdirbta, kardinaliai našesnė, perkeliama ir universali, pasirodė tiktai [[1987]] metais. Tai toji buvo jau 11 versija, tai todėl ji ir gavo pavadinimą X11. O jau ji kai tapo standartu, tai paskui visos vėlesnės X Window System versijos visvien vadindavosi X11, nesvarbu, kad naujesnės ir smarkiai besiskiriančios. Tai kad paskui gautųsi versijas žymėti, tai atsirado antras versijos numeris, rašomas su R raide (tipo, Release).

			Tai pvz., pilnas kokios nors X-Window standarto pavadinimas skamba kaip "X Window System Version 11 Release 5" arba "X11R5".

	Kas dar įdomiau, iki X-Window buvo tokia W Window System, kuri buvo kuriama jau gal porą metų, bet kažkuo netiko. Tai kai ją programeriai perrašė, kardinaliai viską taisydami ir gerindami, tai galvojo, kaip pavadinti. Tai tiesiog paprastai sumąstė, kad po raidės [[W]] eina raidė [[X]], tai tegul vadinasi X Window System ir bus gerai.		Kas dar įdomiau, iki X-Window buvo tokia W Window System, kuri buvo kuriama jau gal porą metų, bet kažkuo netiko. Tai kai ją programeriai perrašė, kardinaliai viską taisydami ir gerindami, tai galvojo, kaip pavadinti. Tai tiesiog paprastai sumąstė, kad po raidės [[W]] eina raidė [[X]], tai tegul vadinasi X Window System ir bus gerai.

John Smith 17:06, 1 rugsėjo 2024

2024-09-01T17:06:53Z

← Ankstesnė versija		20:06, 1 rugsėjo 2024 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''X-Window''' arba '''X11''' - tokia grafinė aplinka, skirta visokioms [[UNIX]] tipo operacinėms sistemoms, nors, reikia pasakyti, yra ir X-Window realizacijos, skirtos [[Windows]], [[MacOS-X]] ir panašiai. Kažkodėl neretai šitas daiktas vadinamas dar "X11" - nes nuo kokios tai 11 tinklinių grafinių sistemų versijos kilęs.		'''X-Window''' arba '''X11''' - tokia grafinė aplinka, skirta visokioms [[UNIX]] tipo operacinėms sistemoms, nors, reikia pasakyti, yra ir X-Window realizacijos, skirtos [[Windows]], [[MacOS-X]] ir panašiai. Kažkodėl neretai šitas daiktas vadinamas dar "X11" - nes nuo kokios tai 11 tinklinių grafinių sistemų versijos kilęs. Visiškai pilnu pavadinimu šitas daiktas vadinasi labai gargariškai - '''X Window System - Version 11'''.

	Nors X-Window ir yra grafinė aplinka, šita grafinė aplinka nesuteikia galimybių dirbti vartotojui, nes tą daro atskiros programos - visokie desktopo menedžeriai, failų menedžeriai, langų menedžeriai ir kita. Kitaip tariant - tai ne tiek aplinka, kiek kažkokia API.		Nors X-Window ir yra grafinė aplinka, šita grafinė aplinka nesuteikia galimybių dirbti vartotojui, nes tą daro atskiros programos - visokie desktopo menedžeriai, failų menedžeriai, langų menedžeriai ir kita. Kitaip tariant - tai ne tiek aplinka, kiek kažkokia API.
12 eilutė:		12 eilutė:

	Kadangi X-Window dirba per pilną [[TCP/IP]] steką, tai dideliu greičiu nepasižymi, nors šiais laikais, kai kompiuteriai ir tinklai pasidarė supergreiti, tai jau nebesudaro bėdų. Kadaise senovėje tai visgi buvo problema, nes netgi neblogos [[darbo stotys]] su ta X-Window sistema neretai kaip reikalas stabdydavo. Kitą vertus daugybė tinklinių galimybių, kurios senais laikais būdavo naudojamos, pvz., galimybė dirbti su programomis, kurios fiziškai yra paleistos visiškai kituose kompiuteriuose, dabar pasidarė nelabai kam reikalingos. Taigi, X-Window tėra kažkuo panašus į kokį tai programoms skirtą programinį video interfeisą ir viskas.		Kadangi X-Window dirba per pilną [[TCP/IP]] steką, tai dideliu greičiu nepasižymi, nors šiais laikais, kai kompiuteriai ir tinklai pasidarė supergreiti, tai jau nebesudaro bėdų. Kadaise senovėje tai visgi buvo problema, nes netgi neblogos [[darbo stotys]] su ta X-Window sistema neretai kaip reikalas stabdydavo. Kitą vertus daugybė tinklinių galimybių, kurios senais laikais būdavo naudojamos, pvz., galimybė dirbti su programomis, kurios fiziškai yra paleistos visiškai kituose kompiuteriuose, dabar pasidarė nelabai kam reikalingos. Taigi, X-Window tėra kažkuo panašus į kokį tai programoms skirtą programinį video interfeisą ir viskas.

			Nors X-Window visiems asocijuojasi su tikromis klasikinėmis [[UNIX]] sistemomis, pirmos, [[1984]] išleistos versijos buvo skirtos [[VAX]] kompiuteriams, konkrečiau VAXstation 100 (su grafiniais terminalais VS100) su [[OpenVMS]] sistema. Negana to, tos pirmos versijos buvo nespalvotos. Tiktai nuo 9 versijos X Window System buvo perkelta į visai nesusijusios architektūros [[IBM]] gamintus kompiuterius, kuriuose buvo kažkokia [[BSD]] tipo [[UNIX]] sistema. Realiai X Window System išplito tik nuo 10 versijos. O toji galutinė versija, kuri buvo smarkiai perdirbta, kardinaliai našesnė, perkeliama ir universali, pasirodė tiktai [[1987]] metais. Tai toji buvo jau 11 versija, tai todėl ji ir gavo pavadinimą X11. O jau ji kai tapo standartu, tai paskui visos vėlesnės X Window System versijos visvien vadindavosi X11, nesvarbu, kad naujesnės ir smarkiai besiskiriančios.

			Kas dar įdomiau, iki X-Window buvo tokia W Window System, kuri buvo kuriama jau gal porą metų, bet kažkuo netiko. Tai kai ją programeriai perrašė, kardinaliai viską taisydami ir gerindami, tai galvojo, kaip pavadinti. Tai tiesiog paprastai sumąstė, kad po raidės [[W]] eina raidė [[X]], tai tegul vadinasi X Window System ir bus gerai.

Gimnazija 09:32, 18 rugsėjo 2023

2023-09-18T09:32:27Z

← Ankstesnė versija		12:32, 18 rugsėjo 2023 versija
12 eilutė:		12 eilutė:

	Kadangi X-Window dirba per pilną [[TCP/IP]] steką, tai dideliu greičiu nepasižymi, nors šiais laikais, kai kompiuteriai ir tinklai pasidarė supergreiti, tai jau nebesudaro bėdų. Kadaise senovėje tai visgi buvo problema, nes netgi neblogos [[darbo stotys]] su ta X-Window sistema neretai kaip reikalas stabdydavo. Kitą vertus daugybė tinklinių galimybių, kurios senais laikais būdavo naudojamos, pvz., galimybė dirbti su programomis, kurios fiziškai yra paleistos visiškai kituose kompiuteriuose, dabar pasidarė nelabai kam reikalingos. Taigi, X-Window tėra kažkuo panašus į kokį tai programoms skirtą programinį video interfeisą ir viskas.		Kadangi X-Window dirba per pilną [[TCP/IP]] steką, tai dideliu greičiu nepasižymi, nors šiais laikais, kai kompiuteriai ir tinklai pasidarė supergreiti, tai jau nebesudaro bėdų. Kadaise senovėje tai visgi buvo problema, nes netgi neblogos [[darbo stotys]] su ta X-Window sistema neretai kaip reikalas stabdydavo. Kitą vertus daugybė tinklinių galimybių, kurios senais laikais būdavo naudojamos, pvz., galimybė dirbti su programomis, kurios fiziškai yra paleistos visiškai kituose kompiuteriuose, dabar pasidarė nelabai kam reikalingos. Taigi, X-Window tėra kažkuo panašus į kokį tai programoms skirtą programinį video interfeisą ir viskas.


			{{Linux}}


	[[Category:UNIX]]		[[Category:UNIX]]

ESM 22:25, 9 balandžio 2023

2023-04-09T22:25:23Z

← Ankstesnė versija		01:25, 10 balandžio 2023 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''X-Window''' arba '''X11''' - tokia grafinė aplinka, skirta visokioms [[UNIX]] tipo operacinėms sistemoms, nors, reikia pasakyti, yra ir X-Window realizacijos, skirtos [[Windows]], [[MacOS-X]] ir panašiai. Nors ~~tai~~ ir yra grafinė aplinka, šita grafinė aplinka nesuteikia galimybių dirbti vartotojui, nes tą daro atskiros programos - visokie desktopo menedžeriai, failų menedžeriai, langų menedžeriai ir kita.		'''X-Window''' arba '''X11''' - tokia grafinė aplinka, skirta visokioms [[UNIX]] tipo operacinėms sistemoms, nors, reikia pasakyti, yra ir X-Window realizacijos, skirtos [[Windows]], [[MacOS-X]] ir panašiai. Kažkodėl neretai šitas daiktas vadinamas dar "X11" - nes nuo kokios tai 11 tinklinių grafinių sistemų versijos kilęs.

			Nors X-Window ir yra grafinė aplinka, šita grafinė aplinka nesuteikia galimybių dirbti vartotojui, nes tą daro atskiros programos - visokie desktopo menedžeriai, failų menedžeriai, langų menedžeriai ir kita. Kitaip tariant - tai ne tiek aplinka, kiek kažkokia API.

	Tokie vartotojams skirti per X-Window dirbantys programų paketai būna gana įvairūs, bene populiariausi ir žinomiausi iš jų - tai [[XFCE]], [[KDE]] ir [[Gnome]], nors labiausiai užkietėję [[frykai]] kartais naudoja ir egzotiškesnius daiktus, pvz., [[CDE]], [[TWM]], [[Blackbox]], [[GNUstep]] ar kitus.		Tokie vartotojams skirti per X-Window dirbantys programų paketai būna gana įvairūs, bene populiariausi ir žinomiausi iš jų - tai [[XFCE]], [[KDE]] ir [[Gnome]], nors labiausiai užkietėję [[frykai]] kartais naudoja ir egzotiškesnius daiktus, pvz., [[CDE]], [[TWM]], [[Blackbox]], [[GNUstep]] ar kitus.

ESM: Naujas puslapis: '''X-Window''' arba '''X11''' - tokia grafinė aplinka, skirta visokioms UNIX tipo operacinėms sistemoms, nors, reikia pasakyti, yra ir X-Window realizacijos, skirtos Windows, MacOS-X ir panašiai. Nors tai ir yra grafinė aplinka, šita grafinė aplinka nesuteikia galimybių dirbti vartotojui, nes tą daro atskiros programos - visokie desktopo menedžeriai, failų menedžeriai, langų menedžeriai ir kita. Tokie vartotojams skirti per X-Window dirbantys progr...

2023-04-09T21:47:39Z

Naujas puslapis: '''X-Window''' arba '''X11''' - tokia grafinė aplinka, skirta visokioms UNIX tipo operacinėms sistemoms, nors, reikia pasakyti, yra ir X-Window realizacijos, skirtos Windows, MacOS-X ir panašiai. Nors tai ir yra grafinė aplinka, šita grafinė aplinka nesuteikia galimybių dirbti vartotojui, nes tą daro atskiros programos - visokie desktopo menedžeriai, failų menedžeriai, langų menedžeriai ir kita. Tokie vartotojams skirti per X-Window dirbantys progr...

Naujas puslapis

'''X-Window''' arba '''X11''' - tokia grafinė aplinka, skirta visokioms [[UNIX]] tipo operacinėms sistemoms, nors, reikia pasakyti, yra ir X-Window realizacijos, skirtos [[Windows]], [[MacOS-X]] ir panašiai. Nors tai ir yra grafinė aplinka, šita grafinė aplinka nesuteikia galimybių dirbti vartotojui, nes tą daro atskiros programos - visokie desktopo menedžeriai, failų menedžeriai, langų menedžeriai ir kita.

Tokie vartotojams skirti per X-Window dirbantys programų paketai būna gana įvairūs, bene populiariausi ir žinomiausi iš jų - tai [[XFCE]], [[KDE]] ir [[Gnome]], nors labiausiai užkietėję [[frykai]] kartais naudoja ir egzotiškesnius daiktus, pvz., [[CDE]], [[TWM]], [[Blackbox]], [[GNUstep]] ar kitus.

Skirtingai nuo įprastų kompiuteriams grafinių sistemų, X-Window veikia visiškai kitaip - kaip tiesiog grafinis tarpsluoksnis tarp visokių programų ir vartotojo. Tai reiškia, kad pati X-Window sistema neduoda nieko - nei langų valdymo, nei failų valdymo, nei dar ko nors, o duoda tik atvaizdavimo sluoksnį. Tasai atvaizdavimo sluoksnis, tiesa, yra pasiekiamas per kompiuterinius tinklus, tad veikia kaip serveris, kuris rodo programas klientams.

Techniškai X-Window architektūra dar vadinama atvirkštine kliento-serverio architektūra, nes skirtingai nuo normalios, žmogus sėdi čia ne prie klientinės programos, o prie serverinės programos, tuo tarpu klientinės programos gali dirbti kažkur tinkle ir žmogus su jomis bendrauja tik per serverį.

Tokia architektūra reiškia, kad jūs galite pasileisti kokią nors programą, kuri valdys langus, ir štai su ta programa ir pasieksite tą patį X-Window serverį, o ta programa ir valdys to X-Window serverio langus. O tuose languose gali dirbti kokios nors dar programos, kurios gal bus visai kituose kompiuteriuose, bet su jomis jūs dirbsite taip, lyg jos būtų jūsų kompiuteryje.

Kadangi X-Window dirba per pilną [[TCP/IP]] steką, tai dideliu greičiu nepasižymi, nors šiais laikais, kai kompiuteriai ir tinklai pasidarė supergreiti, tai jau nebesudaro bėdų. Kadaise senovėje tai visgi buvo problema, nes netgi neblogos [[darbo stotys]] su ta X-Window sistema neretai kaip reikalas stabdydavo. Kitą vertus daugybė tinklinių galimybių, kurios senais laikais būdavo naudojamos, pvz., galimybė dirbti su programomis, kurios fiziškai yra paleistos visiškai kituose kompiuteriuose, dabar pasidarė nelabai kam reikalingos. Taigi, X-Window tėra kažkuo panašus į kokį tai programoms skirtą programinį video interfeisą ir viskas.

[[Category:UNIX]]