Vytautas Didysis - Versijų istorija

Reboot 17:45, 18 sausio 2026

2026-01-18T17:45:45Z

← Ankstesnė versija		20:45, 18 sausio 2026 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Vytautas Didysis''' buvo vienas didžiausių [[Viduramžiai\|Viduramžių]] [[Lietuva\|Lietuvos]] gangsterių, kurio nusikalstama veika iki šiol yra lietuvių tautos pasididžiavimo ir įkvėpimo šaltinis bei brangus kultūrinis ir istorinis paveldas. Vytautas gerai žinomas net ir [[Europa\|Europoje]], kaip vienas pagrindinių [[Žalgirio razborkės\|Žalgirio razborkių]] kurstytojų ir pats brutaliausias Juodosios jūros teršėjas, kadangi ten girdė savo arklius, o šie tenai primyžę ir [[Šūdas(materija)\|prišikę]], kad net vanduo patapo juodas.		'''Vytautas Didysis''', dar žinomas kaip '''Aleksandras Kęstutaitis''', nes krikštijamas gavo Aleksandro vardą, buvo vienas didžiausių [[Viduramžiai\|Viduramžių]] [[Lietuva\|Lietuvos]] gangsterių, kurio nusikalstama veika iki šiol yra lietuvių tautos pasididžiavimo ir įkvėpimo šaltinis bei brangus kultūrinis ir istorinis paveldas. Vytautas gerai žinomas net ir [[Europa\|Europoje]], kaip vienas pagrindinių [[Žalgirio razborkės\|Žalgirio razborkių]] kurstytojų ir pats brutaliausias Juodosios jūros teršėjas, kadangi ten girdė savo arklius, o šie tenai primyžę ir [[Šūdas(materija)\|prišikę]], kad net vanduo patapo juodas.

			Gi kartu - Vytautas Aleksandras Kęstutaitis Didysis - tai Lietuvos imperatorius ir valdovas per amžius, neužmirštamas, nes atnešęs Lietuvai šlovę, klestėjimą ir teritorijas nuo jūros iki jūros.

	~~[[Category:Istorija]]~~

	== Jaunystė ==		== Jaunystė ==
34 eilutė:		35 eilutė:

	Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai.		Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai.


			[[Category:Istorija]]

Citrininis3412 09:10, 6 vasario 2024

2024-02-06T09:10:10Z

← Ankstesnė versija		12:10, 6 vasario 2024 versija
2 eilutė:		2 eilutė:

	[[Category:Istorija]]		[[Category:Istorija]]
	~~[[Category:Kunigaikščiai]]~~

	== Jaunystė ==		== Jaunystė ==

Citrininis3412 09:09, 6 vasario 2024

2024-02-06T09:09:57Z

← Ankstesnė versija		12:09, 6 vasario 2024 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Vytautas Didysis''' buvo vienas didžiausių [[Viduramžiai\|Viduramžių]] [[Lietuva\|Lietuvos]] gangsterių, kurio nusikalstama veika iki šiol yra lietuvių tautos pasididžiavimo ir įkvėpimo šaltinis bei brangus kultūrinis ir istorinis paveldas. Vytautas gerai žinomas net ir [[Europa\|Europoje]], kaip vienas pagrindinių [[Žalgirio razborkės\|Žalgirio razborkių]] kurstytojų ir pats brutaliausias Juodosios jūros teršėjas, kadangi ten girdė savo arklius, o šie tenai primyžę ir [[Šūdas(materija)\|prišikę]], kad net vanduo patapo juodas.		'''Vytautas Didysis''' buvo vienas didžiausių [[Viduramžiai\|Viduramžių]] [[Lietuva\|Lietuvos]] gangsterių, kurio nusikalstama veika iki šiol yra lietuvių tautos pasididžiavimo ir įkvėpimo šaltinis bei brangus kultūrinis ir istorinis paveldas. Vytautas gerai žinomas net ir [[Europa\|Europoje]], kaip vienas pagrindinių [[Žalgirio razborkės\|Žalgirio razborkių]] kurstytojų ir pats brutaliausias Juodosios jūros teršėjas, kadangi ten girdė savo arklius, o šie tenai primyžę ir [[Šūdas(materija)\|prišikę]], kad net vanduo patapo juodas.

			[[Category:Istorija]]
			[[Category:Kunigaikščiai]]

	== Jaunystė ==		== Jaunystė ==

ManoBitaiBuvoDu: Nereikia normalių pavarymų keisti į durną šūdą - Atšauktas KepalasJezus (Aptarimas | įnašas) keitimas (54622 versija)

2021-01-23T13:35:21Z

Nereikia normalių pavarymų keisti į durną šūdą - Atšauktas KepalasJezus (Aptarimas | įnašas) keitimas (54622 versija)

← Ankstesnė versija		16:35, 23 sausio 2021 versija
25 eilutė:		25 eilutė:
	== Mirtis ==		== Mirtis ==

	~~Manoma, kad~~ Vytautas ~~Didysis yra mires~~, ~~bet tai yra netiesa~~, ~~irodyta mokslininkų~~. ~~Buvo galvojama, kad Vytautas nukrito nuo arklio, bet tiesa tokia, kad arklys nukrito nuo Vytauto~~, ~~kadangi Vytautas Didysis~~ buvo ~~toks didelis~~, ~~kad jis nešė penkis arklius ant kupros~~, ~~kuriuos lupdavo, kaip treniruote, prieš razborus su kentais iš kitos šulios (kryžiuočiais)~~.		Vytautas, vis dar pagiriotas, buvo sutiktas kaip didvyris Vilniuje. Gezo prospekte buvo surengtas iškilmingas paradas su varinėm triūbom, po kojomis buvo metamos rožės, erškėčiai ir agrastų šakelės, valdovų rūmuose surengtas Budulių pokylis.

	~~Dabar~~ Vytautas ~~Didysis sekmingai dirba Masiulio gatvės maximoje~~.		Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti.

			Atvykęs prie Minsko miško, Vytautas buvo slapta nupyškintas iš ragatkės vieno lenkų ir kryžiuočių pasamdyto kiaulių piemens. Oficiali versija buvo, jog Vycka, vis dar pagiriotas, susverdėjo ir nukrito nuo arklio ir to pasekoje nusisuko sprandą ir iškart [[Dvėsti\|nudvėsė]].

			Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai.

KepalasJezus: /* Mirtis */

2021-01-18T13:21:53Z

Mirtis

← Ankstesnė versija		16:21, 18 sausio 2021 versija
25 eilutė:		25 eilutė:
	== Mirtis ==		== Mirtis ==

	Vytautas, ~~vis dar pagiriotas~~, ~~buvo sutiktas kaip didvyris Vilniuje~~. ~~Gezo prospekte~~ buvo ~~surengtas iškilmingas paradas su varinėm triūbom~~, ~~po kojomis buvo metamos rožės~~, ~~erškėčiai ir agrastų šakelės~~, ~~valdovų rūmuose surengtas Budulių pokylis~~.		Manoma, kad Vytautas Didysis yra mires, bet tai yra netiesa, irodyta mokslininkų. Buvo galvojama, kad Vytautas nukrito nuo arklio, bet tiesa tokia, kad arklys nukrito nuo Vytauto, kadangi Vytautas Didysis buvo toks didelis, kad jis nešė penkis arklius ant kupros, kuriuos lupdavo, kaip treniruote, prieš razborus su kentais iš kitos šulios (kryžiuočiais).

	Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas~~, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti.~~		Dabar Vytautas Didysis sekmingai dirba Masiulio gatvės maximoje.

	Atvykęs prie Minsko miško, Vytautas buvo slapta nupyškintas iš ragatkės vieno lenkų ir kryžiuočių pasamdyto kiaulių piemens. Oficiali versija buvo, jog Vycka, vis dar pagiriotas, susverdėjo ir nukrito nuo arklio ir to pasekoje nusisuko sprandą ir iškart [[Dvėsti\|nudvėsė]].

	~~Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai~~.

84.140.128.147: /* Kova dėl valdžios */

2011-07-05T08:34:18Z

Kova dėl valdžios

← Ankstesnė versija		11:34, 5 liepos 2011 versija
9 eilutė:		9 eilutė:
	1380 m. Jogaila slapta sudarė sandėrį su krikščioniškąja [[Kryžiuočiai\|Kryžiuočių]] mafija, tokiu būdu tikėdamasis išstumti Kęstutį iš Didžiojo Vadeivaikščio posto, o jo sūnų Vytautą uždaryt Krėvos pilies vyno rūsyje, su viltimi kad jis ten prisigėręs burgundiško vyno nusprogs vietoje. Tačiau Kęstutis su Vytautu greitai sužinojo apie slaptą Jogailos sandėrį su kryžiuočiais ir iškart suskubo imtis atatinkamų priemonių. Kęstutis, sukėlęs ant kojų visus savo ''rebiatas'' iškart užėmė [[Vilnius\|Vilnių]] ir netrukus įkalino Jogailą Arkikatedros bazilikos varpinės palėpėje. Tačiau Kęstutis nesiryžo pagal to laikmečio LDK baudžiamajį kodeksą Jogailos trims paroms ant kiaušų pakabinti, nes bijojo kryžiuočių įsikišimo. Todėl nežinodamas, ką daryti su Jogaila, Kęstutis jį galiausiai paleido ir netrukus jam už šį poelgį buvo atsidėkota su kaupu - nė savaitei nepraėjus jungtinė Jogailos ir Kryžiuočių skustagalvių banda sučiupo minkštaširdį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą, ir gerokai juos patratiję, galiausiai juos uždubasino ir paliko gaivaliotis kažkur tai Krėvos pilyje.		1380 m. Jogaila slapta sudarė sandėrį su krikščioniškąja [[Kryžiuočiai\|Kryžiuočių]] mafija, tokiu būdu tikėdamasis išstumti Kęstutį iš Didžiojo Vadeivaikščio posto, o jo sūnų Vytautą uždaryt Krėvos pilies vyno rūsyje, su viltimi kad jis ten prisigėręs burgundiško vyno nusprogs vietoje. Tačiau Kęstutis su Vytautu greitai sužinojo apie slaptą Jogailos sandėrį su kryžiuočiais ir iškart suskubo imtis atatinkamų priemonių. Kęstutis, sukėlęs ant kojų visus savo ''rebiatas'' iškart užėmė [[Vilnius\|Vilnių]] ir netrukus įkalino Jogailą Arkikatedros bazilikos varpinės palėpėje. Tačiau Kęstutis nesiryžo pagal to laikmečio LDK baudžiamajį kodeksą Jogailos trims paroms ant kiaušų pakabinti, nes bijojo kryžiuočių įsikišimo. Todėl nežinodamas, ką daryti su Jogaila, Kęstutis jį galiausiai paleido ir netrukus jam už šį poelgį buvo atsidėkota su kaupu - nė savaitei nepraėjus jungtinė Jogailos ir Kryžiuočių skustagalvių banda sučiupo minkštaširdį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą, ir gerokai juos patratiję, galiausiai juos uždubasino ir paliko gaivaliotis kažkur tai Krėvos pilyje.

	Kęstutis [[Dvėsti\|nudvėsė]], tačiau Vytautas, jaunesnis būdamas, sugebėjo slapta išsvirduliuoti iš gūdaus pilies kalėjimo ir galiausiai, persirengęs Rytprūsių valstietės apdarais, per pelkes ir brūzgynus, per neįžengiamas Lietuvos girias, galų gale pasiekė gimtuosius Trakus, visas uodų išsiurbtas, laukinių šunų apkandžiotas ir mamutų subadytas. Po kelių mėnesių, apsilaižęs žaizdas ir pasitaisęs sveikatą Druskininkuose, Vytautas sugalvojo planą, kaip išstumti Jogailą iš Lietuvos didžiojo vadeivaikščio posto. Jo planas buvo labai paprastas ir labai praktiškas - jis ~~vieną iš~~ savo ~~haremo [[Kūrva\|kūrvų]]~~ ištekino už Maskvos kunigaikštystės vadeivos Vasilijaus Ivanovo III. Tais laikais savų ~~kekšių~~ tekinimas už kitų šalių valdovų buvo įprasta diplomatinio protokolo dalis.		Kęstutis [[Dvėsti\|nudvėsė]], tačiau Vytautas, jaunesnis būdamas, sugebėjo slapta išsvirduliuoti iš gūdaus pilies kalėjimo ir galiausiai, persirengęs Rytprūsių valstietės apdarais, per pelkes ir brūzgynus, per neįžengiamas Lietuvos girias, galų gale pasiekė gimtuosius Trakus, visas uodų išsiurbtas, laukinių šunų apkandžiotas ir mamutų subadytas. Po kelių mėnesių, apsilaižęs žaizdas ir pasitaisęs sveikatą Druskininkuose, Vytautas sugalvojo planą, kaip išstumti Jogailą iš Lietuvos didžiojo vadeivaikščio posto. Jo planas buvo labai paprastas ir labai praktiškas - jis savo vienintelę išperą ištekino už Maskvos kunigaikštystės vadeivos Vasilijaus Ivanovo III. Tais laikais savų išdėlių tekinimas už kitų šalių valdovų buvo įprasta diplomatinio protokolo dalis.

	Šitaip Vytautas įgavo naujų sėbrų Rytuose ir netrukus darbavosi su visa savo skustagalvių budulių kavalerija, kapodamas galvas mongolų Auksinės ordos mankurtams, kurie anuomet buvo įsigalėję kone visoje Rusijoje. Matydamas įspūdingus Vytauto budulių ir [[Rusija\|Rusijos]] marozų siautėjimus rytų pusėje, Jogaila nedelsdamas taikiai užleido Lietuvos didžiojo vadeivaikščio sostą Vytautui, o pats išrūko į [[Lenkija\|Lenkiją]], pas savo ''chlopakus''. Žinia apie staigų Jogailos pasitraukimą iš Lietuvos Vytautą pasiekė kai šis ramiai sau deginosi Juodosios jūros paplūdimy, o jo arkliai neva girdėsi gaivinančiu jūros vandeniu.		Šitaip Vytautas įgavo naujų sėbrų Rytuose ir netrukus darbavosi su visa savo skustagalvių budulių kavalerija, kapodamas galvas mongolų Auksinės ordos mankurtams, kurie anuomet buvo įsigalėję kone visoje Rusijoje. Matydamas įspūdingus Vytauto budulių ir [[Rusija\|Rusijos]] marozų siautėjimus rytų pusėje, Jogaila nedelsdamas taikiai užleido Lietuvos didžiojo vadeivaikščio sostą Vytautui, o pats išrūko į [[Lenkija\|Lenkiją]], pas savo ''chlopakus''. Žinia apie staigų Jogailos pasitraukimą iš Lietuvos Vytautą pasiekė kai šis ramiai sau deginosi Juodosios jūros paplūdimy, o jo arkliai neva girdėsi gaivinančiu jūros vandeniu.

	== Žalgirio razborkės ==		== Žalgirio razborkės ==

Kiedis 19:35, 9 rugpjūčio 2010

2010-08-09T19:35:36Z

← Ankstesnė versija		22:35, 9 rugpjūčio 2010 versija
11 eilutė:		11 eilutė:
	Kęstutis [[Dvėsti\|nudvėsė]], tačiau Vytautas, jaunesnis būdamas, sugebėjo slapta išsvirduliuoti iš gūdaus pilies kalėjimo ir galiausiai, persirengęs Rytprūsių valstietės apdarais, per pelkes ir brūzgynus, per neįžengiamas Lietuvos girias, galų gale pasiekė gimtuosius Trakus, visas uodų išsiurbtas, laukinių šunų apkandžiotas ir mamutų subadytas. Po kelių mėnesių, apsilaižęs žaizdas ir pasitaisęs sveikatą Druskininkuose, Vytautas sugalvojo planą, kaip išstumti Jogailą iš Lietuvos didžiojo vadeivaikščio posto. Jo planas buvo labai paprastas ir labai praktiškas - jis vieną iš savo haremo [[Kūrva\|kūrvų]] ištekino už Maskvos kunigaikštystės vadeivos Vasilijaus Ivanovo III. Tais laikais savų kekšių tekinimas už kitų šalių valdovų buvo įprasta diplomatinio protokolo dalis.		Kęstutis [[Dvėsti\|nudvėsė]], tačiau Vytautas, jaunesnis būdamas, sugebėjo slapta išsvirduliuoti iš gūdaus pilies kalėjimo ir galiausiai, persirengęs Rytprūsių valstietės apdarais, per pelkes ir brūzgynus, per neįžengiamas Lietuvos girias, galų gale pasiekė gimtuosius Trakus, visas uodų išsiurbtas, laukinių šunų apkandžiotas ir mamutų subadytas. Po kelių mėnesių, apsilaižęs žaizdas ir pasitaisęs sveikatą Druskininkuose, Vytautas sugalvojo planą, kaip išstumti Jogailą iš Lietuvos didžiojo vadeivaikščio posto. Jo planas buvo labai paprastas ir labai praktiškas - jis vieną iš savo haremo [[Kūrva\|kūrvų]] ištekino už Maskvos kunigaikštystės vadeivos Vasilijaus Ivanovo III. Tais laikais savų kekšių tekinimas už kitų šalių valdovų buvo įprasta diplomatinio protokolo dalis.

	Šitaip Vytautas įgavo naujų sėbrų Rytuose ir netrukus darbavosi su visa savo skustagalvių budulių kavalerija, kapodamas galvas mongolų Auksinės ordos mankurtams, kurie anuomet buvo ~~įsigalįję~~ kone visoje Rusijoje. Matydamas įspūdingus Vytauto budulių ir [[Rusija\|Rusijos]] marozų siautėjimus rytų pusėje, Jogaila nedelsdamas taikiai užleido Lietuvos didžiojo vadeivaikščio sostą Vytautui, o pats išrūko į [[Lenkija\|Lenkiją]], pas savo ''chlopakus''. Žinia apie staigų Jogailos pasitraukimą iš Lietuvos Vytautą pasiekė kai šis ramiai sau deginosi Juodosios jūros paplūdimy, o jo arkliai neva girdėsi gaivinančiu jūros vandeniu.		Šitaip Vytautas įgavo naujų sėbrų Rytuose ir netrukus darbavosi su visa savo skustagalvių budulių kavalerija, kapodamas galvas mongolų Auksinės ordos mankurtams, kurie anuomet buvo įsigalėję kone visoje Rusijoje. Matydamas įspūdingus Vytauto budulių ir [[Rusija\|Rusijos]] marozų siautėjimus rytų pusėje, Jogaila nedelsdamas taikiai užleido Lietuvos didžiojo vadeivaikščio sostą Vytautui, o pats išrūko į [[Lenkija\|Lenkiją]], pas savo ''chlopakus''. Žinia apie staigų Jogailos pasitraukimą iš Lietuvos Vytautą pasiekė kai šis ramiai sau deginosi Juodosios jūros paplūdimy, o jo arkliai neva girdėsi gaivinančiu jūros vandeniu.

	== Žalgirio razborkės ==		== Žalgirio razborkės ==

Kiedis 15:13, 9 rugpjūčio 2010

2010-08-09T15:13:46Z

← Ankstesnė versija		18:13, 9 rugpjūčio 2010 versija
25 eilutė:		25 eilutė:
	== Mirtis ==		== Mirtis ==

	Vytautas, ~~nors~~ vis dar pagiriotas, buvo sutiktas kaip didvyris Vilniuje. Gezo prospekte buvo surengtas iškilmingas paradas su varinėm triūbom, po kojomis buvo metamos rožės, erškėčiai ir agrastų šakelės, valdovų rūmuose surengtas Budulių pokylis.		Vytautas, vis dar pagiriotas, buvo sutiktas kaip didvyris Vilniuje. Gezo prospekte buvo surengtas iškilmingas paradas su varinėm triūbom, po kojomis buvo metamos rožės, erškėčiai ir agrastų šakelės, valdovų rūmuose surengtas Budulių pokylis.

	Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti.		Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti.

Kiedis 15:11, 9 rugpjūčio 2010

2010-08-09T15:11:32Z

← Ankstesnė versija		18:11, 9 rugpjūčio 2010 versija
29 eilutė:		29 eilutė:
	Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti.		Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti.

	Atvykęs prie Minsko miško, Vytautas buvo slapta nupyškintas iš ragatkės vieno lenkų ir kryžiuočių pasamdyto kiaulių piemens. Oficiali versija buvo, jog Vycka, vis dar pagiriotas, susverdėjo ir nukrito nuo arklio.		Atvykęs prie Minsko miško, Vytautas buvo slapta nupyškintas iš ragatkės vieno lenkų ir kryžiuočių pasamdyto kiaulių piemens. Oficiali versija buvo, jog Vycka, vis dar pagiriotas, susverdėjo ir nukrito nuo arklio ir to pasekoje nusisuko sprandą ir iškart [[Dvėsti\|nudvėsė]].

	Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai.		Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai.

Kiedis 15:09, 9 rugpjūčio 2010

2010-08-09T15:09:50Z

← Ankstesnė versija		18:09, 9 rugpjūčio 2010 versija
29 eilutė:		29 eilutė:
	Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti.		Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti.

	Atvykęs prie Minsko miško, Vytautas buvo slapta nupyškintas iš ~~laidynės~~ vieno lenkų ir kryžiuočių pasamdyto kiaulių piemens. Oficiali versija buvo, jog Vycka, vis dar pagiriotas, susverdėjo ir nukrito nuo arklio.		Atvykęs prie Minsko miško, Vytautas buvo slapta nupyškintas iš ragatkės vieno lenkų ir kryžiuočių pasamdyto kiaulių piemens. Oficiali versija buvo, jog Vycka, vis dar pagiriotas, susverdėjo ir nukrito nuo arklio.

	Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai.		Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai.