https://www.pipedija.com/index.php?action=history&feed=atom&title=Virtualizuojan%C4%8Dios_OS 2026-07-08T03:50:46Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=Virtualizuojan%C4%8Dios_OS&diff=84050&oldid=prev 2025-02-21T22:40:52Z

<p>Naujas puslapis: &#039;&#039;&#039;Virtualizuojančios OS&#039;&#039;&#039; - tokios <a href="/index.php/Operacin%C4%97s_sistemos" class="mw-redirect" title="Operacinės sistemos">operacinės sistemos</a>, kurios sukuria <a href="/index.php/Virtualios_ma%C5%A1inos" class="mw-redirect" title="Virtualios mašinos">virtualias mašinas</a>, kuriose galima leisti kitas operacines sistemas. Griežtai tariant, iš esmės bet koks hipervizorius, kuris gali dirbti savarankiškai, jau gali būti laikomas ir tam tikra virtualizuojančia OS. Kitą vertus, praktikoje virtualių mašinų sistemos paprastai dar nebūna laikomos atskiromis operacinėmis sistemomis. Šiais laikais virtualizacija naud...</p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>'''Virtualizuojančios OS''' - tokios [[operacinės sistemos]], kurios sukuria [[virtualios mašinos|virtualias mašinas]], kuriose galima leisti kitas operacines sistemas. Griežtai tariant, iš esmės bet koks hipervizorius, kuris gali dirbti savarankiškai, jau gali būti laikomas ir tam tikra virtualizuojančia OS. Kitą vertus, praktikoje virtualių mašinų sistemos paprastai dar nebūna laikomos atskiromis operacinėmis sistemomis.<br /> <br /> Šiais laikais virtualizacija naudojama dviem esminiais tikslais:<br /> * Efektyviai ir saugiai padalinti [[serveris|serverių]] resursus tarp vartotojų, kurių dalis gali būti piktybiniai [[pusgalviai]], norintys daryti negerus šūdus<br /> * Patogiai paleisti kitoms OS ar kitai [[kompiuterio architektūra|kompiuterio architektūrai]] skirtas programas taip, kad tos dirbtų lyg niekur nieko<br /> <br /> <br /> == Visokios istorinės virtualizuojančios operacinės sistemos ==<br /> Bene pirma virtualizuojanti operacinė sistema buvo [[OS/360]], išleista dar [[1966]] metais ir skirta [[IBM]] kompanijos [[mainfreimai|mainfreimams]]. Taip pat virtualizuojančios buvo ir vėlesnės šios [[OS]] palikuonės, įskaitant ir naujausias [[z/OS]]. Skirtingai nuo daugelio vėlesnių virtualizuojančių sistemų, OS/360 buvo pilnai virtualizuojanti, t.y., joje buvo galima paleisti kitą tokią pat sistemą ir šioji niekaip negalėjo nustatyti, kad dirba ne tikrame kompiuteryje, o virtualioje mašinoje.<br /> <br /> Kita grupė sistemų, kurios pradėjo daryti virtualizaciją, buvo įvairios [[UNIX]] sistemos, kuriose būdavo laiukomasi principo, kad daryti reikia minimumą, kurio pakaktų. Tuo šios sistemos skyrėsi nuo sunkių ir lėtų mainfreiminių OS, kad paprastai padarydavo tą minimumą, kuris realiai pasiteisina praktikoje.<br /> <br /> Virtualizavimas visada yra labai sulėtinantis darbą ir atimantis daug resursų, tad [[BSD]] tipo sistemose pradžioje būdavo tiesiog [[chroot]] priemonės - tai reiškia, kad jokia kita operacinė sistema nei nepaleidžiama, bet programos gauna aplinką, kuri joms atrodo lyg būtų visai kita, nes jų matoma failų sistema visai atskiriama nuo bendros sistemos. Iš visokių [[BSD]] sistemų ta pati chroot perkeliavo ir į visiokias [[System V]] sistemas, tad tapo įprasta UNIX, ir atrandama netgi tokiuose [[anachronizmas|anachronizmuose]], kaip visokios [[SCO UNIX]].<br /> <br /> Vėliau [[FreeBSD]] atsirado ir smarkiai pagerintas chroot variantas [[jail]], kuris jau duoda programai ir aplinką, kurioje ji negali nustatyti, kur išties ji yra ir dėl to negali išsiveržti. Iš FreeBSD jail paveldėjo ir kai kurios kitos BSD tipo OS, pvz., [[DragonFly BSD]]. Tokios virtualios mašinos pasižymi geru greičiu, jose gali būti atskiros vartotojų teisių hierarchijos su ne visai tikrais [[root]] jūzeriais, bet ribotos tuo, kad duoda tiktai tą pat OS, kurioje ir dirba. Žodžiu, kito [[kernelis|kernelio]] čia nepasileisi.<br /> <br /> Panašios, tik dar rimtesnės priemonės buvo įvestos [[Solaris]], pavadintos konteineriais. Tenai vartotojas gauna praktiškai pilną OS kopiją su vartotojų kūrimo galimybėmis, [[root]] vartotoju ir taip toliau, o ta virtuali aplinka yra tiek gerai padaryta, kad tas vartotojas paprastais būdais negali ir nustatyti, ar jis dirba virtualioje mašinoje, ar ant pirminės OS.<br /> <br /> Kai kuriose [[Linux]] versijose buvo įvestas ir gilesnis virtualizacijos sluoksnis - t.y., KVM modulis kerneliui, kuris sukuria visiškai pilnas virtualias mašinas. Tas mašinas paskui galima valdyti per virtualizacijos ir emuliacijos softą, kaip kad [[QEMU]]. Tokiu atveju Linux faktiškai neduoda atskiros Linux kopijos, o duoda jau atskirą [[virtuali mašina|virtualią mašiną]], kurioje galima susiinstaliuoti kokią nors kitą [[OS]], kuri geriau veiktų, pvz., [[Windows]].<br /> <br /> Analogiškas virtualizacijos priemones turi ir [[MacOS-X]], tik tenai jos matyt labiausiai išplėstos ir komplikuotos: operacinė sistema ne tik pagal poreikį susipranta, kad reikia ką nors virtualizuoti, bet dar ir pakiša kokį nors emuliatorių, kurio dėka ant to paties kompiuterio ir OS gali dirbti kokia tai programa, skirta visai kitai aparatinei platformai. Kaip pvz., ant [[Apple Silicon]] galima pasileisti programas, kurios kadaise buvo kompiliuotos [[x86]] tipo architektūrai, ir tos programos pačios net nepastebėdamos, dirbs ir sąveikaus su kitomis lyg niekur nieko, nes tarp sukuriamų virtualių mašinų yra realizuojamas nematomas duomenų perdavimas, veikiantis taip, kad programa net nesusipranta, kad dirba ant kažkokios [[virtuali mašina|virtualios mašinos]].<br /> <br /> <br /> [[Category:OS]]</div>

ESM