Vidutinės bangos - Versijų istorija

Kantuperis 03:04, 28 gruodžio 2025

2025-12-28T03:04:25Z

← Ankstesnė versija		06:04, 28 gruodžio 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Vidutinės bangos''' - tai [[radijo bangos]], kurių ilgis maždaug nuo 1km iki 100m arba dažnis nuo 300kHz (0,3MHz) iki 3MHz. Aukštesnio dažnio, trumpesnės bangos vadinamos [[trumposios bangos\|trumposiomis bangomis]]. Ilgesnės bangos vadinamos [[ilgosios bangos\|ilgosiomis bangomis]].		'''Vidutinės bangos''' - tai [[radijo bangos]], kurių ilgis maždaug nuo 1km iki 100m arba dažnis nuo 300kHz (0,3MHz) iki 3MHz. Aukštesnio dažnio, trumpesnės bangos vadinamos [[trumposios bangos\|trumposiomis bangomis]]. Ilgesnės bangos vadinamos [[ilgosios bangos\|ilgosiomis bangomis]].

	Šioms radijo bangoms būdinga gana savita sklidimo specifika: dienos metu, ypač apie vidurdienį, vidutinės radijo bangos sklinda gana ribotu nuotoliu, tačiau užsilenkia už horizonto ir girdimos didesniu atstumu, nei siekia tiesioginis matomumas. Pvz., siųstuvas [[Vilnius\|Vilniuje]] gali būti girdimas ne tik [[Kaunas\|Kaune]], bet kone iki [[Kryžkalnis\|Kryžkalnio]]. Nakties metu vidutinės bangos ima atsispindėti nuo [[jonosfera\|jonosferos]], todėl labai išsiplečia jų girdėjimo nuotolis - galima išgirsti radijo stotis, esančias už tūkstančio ar daugiau kilometrų, su sąlyga, kad joms pakanka galios.		Šioms radijo bangoms būdinga gana savita sklidimo specifika: dienos metu, ypač apie vidurdienį, vidutinės radijo bangos sklinda gana ribotu nuotoliu, tačiau užsilenkia už horizonto ir girdimos didesniu atstumu, nei siekia tiesioginis matomumas - t.y., veikia kaip [[grunto bangos]]. Pvz., siųstuvas [[Vilnius\|Vilniuje]] gali būti girdimas ne tik [[Kaunas\|Kaune]], bet kone iki [[Kryžkalnis\|Kryžkalnio]]. Nakties metu vidutinės bangos ima atsispindėti nuo [[jonosfera\|jonosferos]], todėl labai išsiplečia jų girdėjimo nuotolis - galima išgirsti radijo stotis, esančias už tūkstančio ar daugiau kilometrų, su sąlyga, kad joms pakanka galios.

	Vidutinės bangos daugybę metų buvo pagrindinės radijo bangos, kokios tik yra naudojamos, pakolei neatsirado [[FM]], t.y., transliacijos [[ultratrumposios bangos\|ultratrumposiomis bangomis]]. Esminiai vidutinių bangų privalumai buvo tokie:		Vidutinės bangos daugybę metų buvo pagrindinės radijo bangos, kokios tik yra naudojamos, pakolei neatsirado [[FM]], t.y., transliacijos [[ultratrumposios bangos\|ultratrumposiomis bangomis]]. Esminiai vidutinių bangų privalumai buvo tokie:

Makštutis 20:32, 20 spalio 2022

2022-10-20T20:32:14Z

← Ankstesnė versija		23:32, 20 spalio 2022 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Vidutinės bangos''' - tai [[radijo bangos]], kurių ilgis maždaug nuo 1km iki 100m arba dažnis nuo 300kHz (0,3MHz) iki 3MHz. Aukštesnio dažnio, trumpesnės bangos vadinamos [[trumposios bangos\|trumposiomis bangomis]]. Ilgesnės bangos vadinamos [[ilgosios bangos\|ilgosiomis bangomis]].		'''Vidutinės bangos''' - tai [[radijo bangos]], kurių ilgis maždaug nuo 1km iki 100m arba dažnis nuo 300kHz (0,3MHz) iki 3MHz. Aukštesnio dažnio, trumpesnės bangos vadinamos [[trumposios bangos\|trumposiomis bangomis]]. Ilgesnės bangos vadinamos [[ilgosios bangos\|ilgosiomis bangomis]].

	Šioms radijo bangoms būdinga gana savita sklidimo specifika: dienos metu, ypač apie vidurdienį, vidutinės radijo bangos sklinda gana ribotu nuotoliu, tačiau užsilenkia už horizonto ir girdimos didesniu atstumu, nei siekia tiesioginis matomumas. Pvz., siųstuvas [[Vilnius\|Vilniuje]] gali būti girdimas ne tik [[Kaunas\|Kaune]], bet kone iki [[Kryžkalnis\|Kryžkalnio]]. Nakties metu vidutinės bangos ima atsispindėti nuo jonosferos, todėl labai išsiplečia jų girdėjimo nuotolis - galima išgirsti radijo stotis, esančias už tūkstančio ar daugiau kilometrų, su sąlyga, kad joms pakanka galios.		Šioms radijo bangoms būdinga gana savita sklidimo specifika: dienos metu, ypač apie vidurdienį, vidutinės radijo bangos sklinda gana ribotu nuotoliu, tačiau užsilenkia už horizonto ir girdimos didesniu atstumu, nei siekia tiesioginis matomumas. Pvz., siųstuvas [[Vilnius\|Vilniuje]] gali būti girdimas ne tik [[Kaunas\|Kaune]], bet kone iki [[Kryžkalnis\|Kryžkalnio]]. Nakties metu vidutinės bangos ima atsispindėti nuo [[jonosfera\|jonosferos]], todėl labai išsiplečia jų girdėjimo nuotolis - galima išgirsti radijo stotis, esančias už tūkstančio ar daugiau kilometrų, su sąlyga, kad joms pakanka galios.

	Vidutinės bangos daugybę metų buvo pagrindinės radijo bangos, kokios tik yra naudojamos, pakolei neatsirado [[FM]], t.y., transliacijos [[ultratrumposios bangos\|ultratrumposiomis bangomis]]. Esminiai vidutinių bangų privalumai buvo tokie:		Vidutinės bangos daugybę metų buvo pagrindinės radijo bangos, kokios tik yra naudojamos, pakolei neatsirado [[FM]], t.y., transliacijos [[ultratrumposios bangos\|ultratrumposiomis bangomis]]. Esminiai vidutinių bangų privalumai buvo tokie:

ManoBitaiBuvoDu: Naujas puslapis: '''Vidutinės bangos''' - tai radijo bangos, kurių ilgis maždaug nuo 1km iki 100m arba dažnis nuo 300kHz (0,3MHz) iki 3MHz. Aukštesnio dažnio, trumpesnės bangos vadinamos trumposiomis bangomis. Ilgesnės bangos vadinamos ilgosiomis bangomis. Šioms radijo bangoms būdinga gana savita sklidimo specifika: dienos metu, ypač apie vidurdienį, vidutinės radijo bangos sklinda gana ribotu nuotoliu, tačiau užsilenkia už hori...

2022-03-26T23:25:52Z

Naujas puslapis: '''Vidutinės bangos''' - tai radijo bangos, kurių ilgis maždaug nuo 1km iki 100m arba dažnis nuo 300kHz (0,3MHz) iki 3MHz. Aukštesnio dažnio, trumpesnės bangos vadinamos trumposiomis bangomis. Ilgesnės bangos vadinamos ilgosiomis bangomis. Šioms radijo bangoms būdinga gana savita sklidimo specifika: dienos metu, ypač apie vidurdienį, vidutinės radijo bangos sklinda gana ribotu nuotoliu, tačiau užsilenkia už hori...

Naujas puslapis

'''Vidutinės bangos''' - tai [[radijo bangos]], kurių ilgis maždaug nuo 1km iki 100m arba dažnis nuo 300kHz (0,3MHz) iki 3MHz. Aukštesnio dažnio, trumpesnės bangos vadinamos [[trumposios bangos|trumposiomis bangomis]]. Ilgesnės bangos vadinamos [[ilgosios bangos|ilgosiomis bangomis]].

Šioms radijo bangoms būdinga gana savita sklidimo specifika: dienos metu, ypač apie vidurdienį, vidutinės radijo bangos sklinda gana ribotu nuotoliu, tačiau užsilenkia už horizonto ir girdimos didesniu atstumu, nei siekia tiesioginis matomumas. Pvz., siųstuvas [[Vilnius|Vilniuje]] gali būti girdimas ne tik [[Kaunas|Kaune]], bet kone iki [[Kryžkalnis|Kryžkalnio]]. Nakties metu vidutinės bangos ima atsispindėti nuo jonosferos, todėl labai išsiplečia jų girdėjimo nuotolis - galima išgirsti radijo stotis, esančias už tūkstančio ar daugiau kilometrų, su sąlyga, kad joms pakanka galios.

Vidutinės bangos daugybę metų buvo pagrindinės radijo bangos, kokios tik yra naudojamos, pakolei neatsirado [[FM]], t.y., transliacijos [[ultratrumposios bangos|ultratrumposiomis bangomis]]. Esminiai vidutinių bangų privalumai buvo tokie:
* Dėl gana žemo dažnio technologiškai buvo lengva padaryti ir siųstuvus ir imtuvus, netgi naudojant gan primityvias [[radijo lempos|radijo lempas]] ar [[tranzistoriai|tranzistorius]]
* Vidutinės radijo bangos sklinda gana juntamai už horizonto, tačiau nelabai tolimu atstumu, todėl dieną transliuojančios radijo stotys bent teoriškai gali ir apimti nemažą plotą, ir kartu viena kitai netrukdyti
* Garso kokybė nėra labai jau tragiška, o radijo stočių į diapazoną buvo galima sutalpinti gana daug - teoriškai apie 120 radijo kanalų, kurių plotis apie 10kHz, o jie atskirti maždaug 10kHz tarpais
* Galimas kompaktiškų magnetinių antenų naudojimas radijo imtuvuose, o šios antenos, nors ir turėdamos juokingai mažą dydį, leidžia turėti labai gerą antenų kryptingumą, t.y., išvengti interferencijos su kitomis stotimis

Esminiai vidutinių bangų trūkumai buvo du:
* Dėl to, kad bangos gana ilgos, siųstuvai turi turėti ilgas, dideles antenas (kurių ilgis būtų panašus į bangos ilgį. Pasistatyti kad ir 100 metrų ilgumo anteną ant bokštų - tai labai nemaži pinigai.
* Dėl tų pačių priežasčių neapsimoka turėti mažos galios, lokalių siųstuvų, taigi, siųstuvai turi būti galingi ir veikti dideliu atstumu, o tai irgi nemaži pinigai.

Taigi, nors teoriškai į vidutinių bangų diapazoną būdavo galima sutalpinti apie 120 radijo stočių, negi [[Europa|Europoje]] praktiškai visose vietose tų stočių girdėti būdavo galima gal kokias 10-20. Nepaisant to, kad vidutinės bangos užsilenkia už horizonto, tas užsilenkimas nebūdavo labai didelis, tad ir stočių nebūdavo daug.

Lietuvoje [[sovietmetis|sovietmečio]] laikais buvo galima girdėti apie kokius 10-20 skirtingų vidutinių bangų stočių, priklausomai nuo paros laiko. Dienos metu, kai šių bangų sklidimas būdavo ribotas, didesnėje Lietuvos dalyje buvo girdimos Lietuvos radijo I ir II programos (tiesa, jos dažnai nesiekdavo [[Klaipėda|Klaipėdos]], taip pat girdėdavosi I centrinė SSRS programa, o dar ir toksai radijas "Majak". Taip pat gerai girdėdavosi ir [[Lenkija|Lenkijos]] radijas, kuris nors ir nelabai dažnai, bet kartais grodavo geresnę [[muzika|muziką]].

Nakties metu daugelis vietinių programų nebūdavo transliuojamos (pvz., Lietuvos radijas netransliuodavo naktį), tačiau būdavo girdimos kai kurios tolimos itin didelės galios stotys - pvz., [[BBC]] ar Liuksemburgo radijas. Tiesa, BBC nelabai kas klausydavo, nes niekas nesuprasdavo [[anglų kalba|anglų kalbos]], o štai [[Liuksemburgo radijas]], kad ir girdimas tik naktį, klausytojų sulaukdavo, nes transliuodavo daug labai geros muzikos.

Šiais laikais vidutinių bangų radijas praktiškai nustojo egzistuoti, taigi, nors radijo imtuvai ir gaminami su [[AM]] diapazonu, skirtu vidutinėms bangoms, kažkokią radijo stotį tenai išgirsti yra sunkus reikalas.

[[Category:Radijas]]