VT-100 - Versijų istorija

ESM 21:11, 28 rugsėjo 2024

2024-09-28T21:11:10Z

← Ankstesnė versija		00:11, 29 rugsėjo 2024 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''VT-100''' arba '''VT100''' - toksai [[Digital]] firmos [[1978]] metais sukurtas [[terminalas]], kuris palaikė [[ANSI Esc kodai\|ANSI Esc kodus]] - tokias specialias simbolių sekas, kurios leisdavo nustatyti tekstiniame terminale [[kursorius\|kursoriaus]] vietą, raidės spalvą, raidės fono spalvą ir reaguoti į visokius mygtukus. Visi tie kodai būdavo kaip sekos iš specialių simbolių, kurios leisdavo rašyti tai, kas turi būti ten, kur reikia.		'''VT-100''' arba '''VT100''' - toksai [[Digital]] firmos [[1978]] metais sukurtas [[terminalas]], kuris palaikė [[ANSI Esc kodai\|ANSI Esc kodus]] - tokias specialias simbolių sekas, kurios leisdavo nustatyti tekstiniame terminale [[kursorius\|kursoriaus]] vietą, raidės spalvą, raidės fono spalvą ir reaguoti į visokius mygtukus. Visi tie kodai būdavo kaip sekos iš specialių simbolių, kurios leisdavo rašyti tai, kas turi būti ten, kur reikia.

	Taigi, paprastame kompiuterio ekrane atsirado galimybė ne tik nuosekliai rašyti tekstinių simbolių seką, bet ir nupaišyti visokias interaktyvias programas, kurios atrodytų daug geriau, nei šiaip atrodytų. Tai kai [[terminalas]] būdavo su kokiu nors [[CGA]] ~~ekranu~~, palaikančiu raidžių ir jų fonų spalvas, atsirasdavo ir galimybės paišyti visokius [[pseudografika\|pseudografinius]] meniu, langus, lenteles ir panašiai.		Taigi, paprastame kompiuterio ekrane atsirado galimybė ne tik nuosekliai rašyti tekstinių simbolių seką, bet ir nupaišyti visokias interaktyvias programas, kurios atrodytų daug geriau, nei šiaip atrodytų. Tai kai [[terminalas]] ar šiaip kompiuterio ekranas jau vėlesniais laikais būdavo su kokiu nors [[CGA]] adapteriu, palaikančiu raidžių ir jų fonų spalvas, atsirasdavo ir galimybės paišyti visokius [[pseudografika\|pseudografinius]] meniu, langus, lenteles ir panašiai.

	Tokio tipo pseudografika vėliau itin išpopuliarėjo [[DOS]] programose, nors pastarosios visus tuos simbolius paprastai piešdavo ne ASCII sekomis, o tiesogiai aparatiškai. Bet rezultatas gaudavosi tas pats - tai būdavo tokios populiarios programos, kaip [[Norton Commander]], [[Norton Editor]] ar panašios.		Tokio tipo pseudografika vėliau itin išpopuliarėjo [[DOS]] programose (buvo toksai DOS išplėtimas - ''ansi.sys''), nors pastarosios visus tuos simbolius paprastai piešdavo ne [[ASCII]] sekomis, o tiesogiai aparatiškai. Bet rezultatas gaudavosi tas pats - tai būdavo tokios populiarios programos, kaip [[Norton Commander]], [[Norton Editor]] ar panašios.

	Tiesiog VT-100 terminalai, apibrėžę tokį paišymą, leido kurti panašų pseudografinį vaizdą ir tikruose, ir virtualiuose terminaluose, kokie naudojami būna [[UNIX]] sistemose ir panšiai, kur jokių grafinių ar pseudografinių adapterių išvis nėra.		Tiesiog VT-100 terminalai, apibrėžę tokį paišymą, leido kurti panašų pseudografinį vaizdą ir tikruose, ir virtualiuose terminaluose, kokie naudojami būna [[UNIX]] sistemose ir panšiai, kur jokių grafinių ar pseudografinių adapterių išvis nėra. Tai vat nuo tų terminalų viskas ir prasidėjo kaip kažkoksai tai standartas, ir paskui išplito kitur, įskaitant ir DOS.

	Vėlesniais laikais Digital išleido keletą patobulintų terminalų, kaip kad [[VT-102]] ar [[VT-200]], kurie irgi išpopuliarėjo, tačiau standaratas liko standartu. Taigi, VT-100 standartą įvairiausios [[OS]] tiesiogiai ar netiesiogiai palaiko ir šiais laikais - pradedant [[Windows]] su [[CMD]] ir baigiant [[UNIX]] su visokiais [[Shell]] ir [[SSH]] pasijungimais.		Vėlesniais laikais Digital išleido keletą patobulintų terminalų, kaip kad [[VT-102]] ar [[VT-200]], kurie irgi išpopuliarėjo, tačiau standaratas liko standartu. Taigi, VT-100 standartą įvairiausios [[OS]] tiesiogiai ar netiesiogiai palaiko ir šiais laikais - pradedant [[Windows]] su [[CMD]] ir baigiant [[UNIX]] su visokiais [[Shell]] ir [[SSH]] pasijungimais.

Citrininis3412 20:40, 14 sausio 2024

2024-01-14T20:40:50Z

← Ankstesnė versija		23:40, 14 sausio 2024 versija
9 eilutė:		9 eilutė:
	Vėlesniais laikais Digital išleido keletą patobulintų terminalų, kaip kad [[VT-102]] ar [[VT-200]], kurie irgi išpopuliarėjo, tačiau standaratas liko standartu. Taigi, VT-100 standartą įvairiausios [[OS]] tiesiogiai ar netiesiogiai palaiko ir šiais laikais - pradedant [[Windows]] su [[CMD]] ir baigiant [[UNIX]] su visokiais [[Shell]] ir [[SSH]] pasijungimais.		Vėlesniais laikais Digital išleido keletą patobulintų terminalų, kaip kad [[VT-102]] ar [[VT-200]], kurie irgi išpopuliarėjo, tačiau standaratas liko standartu. Taigi, VT-100 standartą įvairiausios [[OS]] tiesiogiai ar netiesiogiai palaiko ir šiais laikais - pradedant [[Windows]] su [[CMD]] ir baigiant [[UNIX]] su visokiais [[Shell]] ir [[SSH]] pasijungimais.

			{{Istoriniai kompiuteriai}}

	[[Category:IT]]		[[Category:IT]]

Makštutis: Makštutis pervadino puslapį VT100 į VT-100

2022-10-19T21:51:25Z

Makštutis pervadino puslapį VT100 į VT-100

← Ankstesnė versija	00:51, 20 spalio 2022 versija
(Jokio skirtumo)

Makštutis: Naujas puslapis: '''VT-100''' arba '''VT100''' - toksai Digital firmos 1978 metais sukurtas terminalas, kuris palaikė ANSI Esc kodus - tokias specialias simbolių sekas, kurios leisdavo nustatyti tekstiniame terminale kursoriaus vietą, raidės spalvą, raidės fono spalvą ir reaguoti į visokius mygtukus. Visi tie kodai būdavo kaip sekos iš specialių simbolių, kurios leisdavo rašyti tai, kas turi būti ten, kur reikia. Taigi, paprastame...

2022-10-19T21:50:50Z

Naujas puslapis: '''VT-100''' arba '''VT100''' - toksai Digital firmos 1978 metais sukurtas terminalas, kuris palaikė ANSI Esc kodus - tokias specialias simbolių sekas, kurios leisdavo nustatyti tekstiniame terminale kursoriaus vietą, raidės spalvą, raidės fono spalvą ir reaguoti į visokius mygtukus. Visi tie kodai būdavo kaip sekos iš specialių simbolių, kurios leisdavo rašyti tai, kas turi būti ten, kur reikia. Taigi, paprastame...

Naujas puslapis

'''VT-100''' arba '''VT100''' - toksai [[Digital]] firmos [[1978]] metais sukurtas [[terminalas]], kuris palaikė [[ANSI Esc kodai|ANSI Esc kodus]] - tokias specialias simbolių sekas, kurios leisdavo nustatyti tekstiniame terminale [[kursorius|kursoriaus]] vietą, raidės spalvą, raidės fono spalvą ir reaguoti į visokius mygtukus. Visi tie kodai būdavo kaip sekos iš specialių simbolių, kurios leisdavo rašyti tai, kas turi būti ten, kur reikia.

Taigi, paprastame kompiuterio ekrane atsirado galimybė ne tik nuosekliai rašyti tekstinių simbolių seką, bet ir nupaišyti visokias interaktyvias programas, kurios atrodytų daug geriau, nei šiaip atrodytų. Tai kai [[terminalas]] būdavo su kokiu nors [[CGA]] ekranu, palaikančiu raidžių ir jų fonų spalvas, atsirasdavo ir galimybės paišyti visokius [[pseudografika|pseudografinius]] meniu, langus, lenteles ir panašiai.

Tokio tipo pseudografika vėliau itin išpopuliarėjo [[DOS]] programose, nors pastarosios visus tuos simbolius paprastai piešdavo ne ASCII sekomis, o tiesogiai aparatiškai. Bet rezultatas gaudavosi tas pats - tai būdavo tokios populiarios programos, kaip [[Norton Commander]], [[Norton Editor]] ar panašios.

Tiesiog VT-100 terminalai, apibrėžę tokį paišymą, leido kurti panašų pseudografinį vaizdą ir tikruose, ir virtualiuose terminaluose, kokie naudojami būna [[UNIX]] sistemose ir panšiai, kur jokių grafinių ar pseudografinių adapterių išvis nėra.

Vėlesniais laikais Digital išleido keletą patobulintų terminalų, kaip kad [[VT-102]] ar [[VT-200]], kurie irgi išpopuliarėjo, tačiau standaratas liko standartu. Taigi, VT-100 standartą įvairiausios [[OS]] tiesiogiai ar netiesiogiai palaiko ir šiais laikais - pradedant [[Windows]] su [[CMD]] ir baigiant [[UNIX]] su visokiais [[Shell]] ir [[SSH]] pasijungimais.

[[Category:IT]]