<?xml version="1.0"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xml:lang="lt">
	<id>https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=UNICOS</id>
	<title>UNICOS - Versijų istorija</title>
	<link rel="self" type="application/atom+xml" href="https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=UNICOS"/>
	<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=UNICOS&amp;action=history"/>
	<updated>2026-04-30T01:39:25Z</updated>
	<subtitle>Šio puslapio versijų istorija projekte</subtitle>
	<generator>MediaWiki 1.37.1</generator>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=UNICOS&amp;diff=85797&amp;oldid=prev</id>
		<title>Tix 15:00, 11 balandžio 2025</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=UNICOS&amp;diff=85797&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2025-04-11T15:00:42Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;&lt;/p&gt;
&lt;table style=&quot;background-color: #fff; color: #202122;&quot; data-mw=&quot;interface&quot;&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-marker&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-content&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-marker&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-content&quot; /&gt;
				&lt;tr class=&quot;diff-title&quot; lang=&quot;lt&quot;&gt;
				&lt;td colspan=&quot;2&quot; style=&quot;background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;&quot;&gt;← Ankstesnė versija&lt;/td&gt;
				&lt;td colspan=&quot;2&quot; style=&quot;background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;&quot;&gt;18:00, 11 balandžio 2025 versija&lt;/td&gt;
				&lt;/tr&gt;&lt;tr&gt;&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-lineno&quot; id=&quot;mw-diff-left-l22&quot;&gt;22 eilutė:&lt;/td&gt;
&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-lineno&quot;&gt;22 eilutė:&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;−&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;[[Category:&lt;del style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;Unix&lt;/del&gt;]]&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;+&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;[[Category:&lt;ins style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;UNIX&lt;/ins&gt;]]&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;/table&gt;</summary>
		<author><name>Tix</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=UNICOS&amp;diff=85796&amp;oldid=prev</id>
		<title>Tix: Naujas puslapis: '''UNICOS''' - serija įvairių skirtingų UNIX tipo OS, kurios buvo kuriamos kaip skirtos Cray tipo superkompiuteriams bei tos pat firmos mainfreimams. Visos UNICOS buvo daugiau ar mažiau tipiškos UNIX realizacijos, tačiau pasižymėjo gebėjimais naudoti nenormaliai didelį kiekį procesorių beigi operacinės atminties, t.y., nuo pat pirmų dienų, dar 1984 išleistos sistemo...</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=UNICOS&amp;diff=85796&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2025-04-11T15:00:17Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Naujas puslapis: &amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;UNICOS&amp;#039;&amp;#039;&amp;#039; - serija įvairių skirtingų &lt;a href=&quot;/index.php/UNIX&quot; title=&quot;UNIX&quot;&gt;UNIX&lt;/a&gt; tipo &lt;a href=&quot;/index.php/OS&quot; title=&quot;OS&quot;&gt;OS&lt;/a&gt;, kurios buvo kuriamos kaip skirtos &lt;a href=&quot;/index.php/Cray&quot; title=&quot;Cray&quot;&gt;Cray&lt;/a&gt; tipo &lt;a href=&quot;/index.php/Superkompiuteriai&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;Superkompiuteriai&quot;&gt;superkompiuteriams&lt;/a&gt; bei tos pat firmos &lt;a href=&quot;/index.php/Mainfreimai&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;Mainfreimai&quot;&gt;mainfreimams&lt;/a&gt;. Visos UNICOS buvo daugiau ar mažiau tipiškos UNIX realizacijos, tačiau pasižymėjo gebėjimais naudoti nenormaliai didelį kiekį &lt;a href=&quot;/index.php/Procesoriai&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;Procesoriai&quot;&gt;procesorių&lt;/a&gt; beigi &lt;a href=&quot;/index.php/Operacin%C4%97_atmintis&quot; title=&quot;Operacinė atmintis&quot;&gt;operacinės atminties&lt;/a&gt;, t.y., nuo pat pirmų dienų, dar &lt;a href=&quot;/index.php/1984&quot; title=&quot;1984&quot;&gt;1984&lt;/a&gt; išleistos sistemo...&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;b&gt;Naujas puslapis&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;&lt;div&gt;'''UNICOS''' - serija įvairių skirtingų [[UNIX]] tipo [[OS]], kurios buvo kuriamos kaip skirtos [[Cray]] tipo [[superkompiuteriai|superkompiuteriams]] bei tos pat firmos [[mainfreimai|mainfreimams]]. Visos UNICOS buvo daugiau ar mažiau tipiškos UNIX realizacijos, tačiau pasižymėjo gebėjimais naudoti nenormaliai didelį kiekį [[procesoriai|procesorių]] beigi [[operacinė atmintis|operacinės atminties]], t.y., nuo pat pirmų dienų, dar [[1984]] išleistos sistemos jau buvo [[64 bitai|64 bitų]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Jau pirmos UNICOS versijos turėjo tokių [[fyčeriai|fyčerių]], kokių dauguma kitų OS neturėjo dar gerus 10 ar 20 metų. Kaip pvz., dar pirmoji versija jau palaikė [[virtualizacija|virtualizaciją]], o taip pat realiai masyvų multiprocesorinį darbą - dirbdavo maždaug iki 512 procesorių sistemose.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Čia buvo toksai vienas įdomus dalykas, kuris net ir daugumoje šiuolaikinių OS nėra pilnai išspręstas. Reikalas tas, kad kai [[kernelis]] ir visos programos dirba ant vieno [[procesorius|procesoriaus]], tai kernelis ima dalį procesoriaus laiko sau, o dalį atiduoda programoms. Viskas kaip ir paprasta. Kai procesorių daugiau, tai galima paleisti, pvz., kernelį taip, kad jis dirbtų ant vieno procesoriaus, o likusius procesorius dalintų programoms ir jas perjunginėtų. Bet kai tų procesorių pasidaro realiai daug, kažkur maždaug tarp 8 ir 32, tai gaunasi taip, kad kernelis vien procesų perjunginėjimui ir priežiūrai gali pilnai išnaudoti vieno procesoriaus darbą. Tai reiškia, kad kiti procesoriai ir ant jų dirbančios programos pradės stabdyti vien dėl to, kad kernelis per lėtas. O štai padaryti patį kernelį taip, kad jis viduje savęs būtų multiprocesorinis, t.y., sudarytas iš realiai paralelizuojamų ir realiai procesorių resursus tolygiai išsidalinančių schemų - vat čia jau yra rimta problema, nes reikia atskiro hiperkernelio, kuris aptarnautų kernelio procesus, ir dar tą darytų pakankamu greičiu, kad galutiniame rezultate būtų valdomas šimtų procesorių darbas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai vat jau pirma UNICOS turėjo tokį multiprocesorinį kernelį, kuris leido efektyviai išnaudoti apie 500 procesorių, kas normalioms OS buvo tiesiog neįmanomas lygis. Tipiškos kitos galingiausios UNIX sistemos paprastai turėdavo tuos jau minėtus 8-32 procesorius, kuriuos daugiau ar mažiau sugebėdavo aptarnauti kernelis, dirbantis ant vieno procesoriaus, be vidinio išskaidymo. Didesnis procesorių kiekis su įprastomis [[OS]] tiesiog neturėdavo prasmės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vėlesniais laikais UNICOS buvo leidžiama vis naujais variantais ir pavadinimais, realiai didžiąją dalį sistemos perkuriant taip, kad ji palaikytų naujas [[kompiuterių architektūra|kompiuterių architektūras]]. Tai realiai [[OS]] viduje skirdavosi labai smarkiai, o panašumai būdavo daugiau administravimo aplinkoje ir, daugiausiai, pavadinime.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taip kad dabar žinomos tokios UNICOS versijos:&lt;br /&gt;
* UNICOS - pirma Cray UNIX sistema, savo esme - perdarytas [[System V]] variantas&lt;br /&gt;
* UNICOS MAX - ta pati sistema, tačiau su Mach mikrokerneliu&lt;br /&gt;
* UNICOS/mk - ta pati sistema, tačiau su Chorus mikrokerneliu&lt;br /&gt;
* UNICOS/mp - atskirai sukurta sistema, kuri išties tebuvo [[IRIX]] 6.5 variantas&lt;br /&gt;
* UNICOS/lc - atskirai sukurta sistema, kuri buvo [[SUSE Linux]] variantas&lt;br /&gt;
* Cray Linux Environment (CLE) - tas pats ankstesnis UNICOS/lc, bet jau pervadintas&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visos sistemos, įskaitant ir tas pat [[Linux]], būdavo labai smarkiai perdirbamos, kad būtų tinkamos tam supermasyviam procesorių kiekiui palaikyti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kai dabar [[Hewlett Packard]] yra nusipirkusi [[Cray]] su viskuo, tai jau gamina tiems Cray superkompiuteriams skirtas Linux [[OS]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Unix]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Tix</name></author>
	</entry>
</feed>