<?xml version="1.0"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xml:lang="lt">
	<id>https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=Turbo_Pascal</id>
	<title>Turbo Pascal - Versijų istorija</title>
	<link rel="self" type="application/atom+xml" href="https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=Turbo_Pascal"/>
	<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Turbo_Pascal&amp;action=history"/>
	<updated>2026-04-11T00:11:53Z</updated>
	<subtitle>Šio puslapio versijų istorija projekte</subtitle>
	<generator>MediaWiki 1.37.1</generator>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Turbo_Pascal&amp;diff=92675&amp;oldid=prev</id>
		<title>Reboot 11:26, 13 sausio 2026</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Turbo_Pascal&amp;diff=92675&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2026-01-13T11:26:59Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;&lt;/p&gt;
&lt;table style=&quot;background-color: #fff; color: #202122;&quot; data-mw=&quot;interface&quot;&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-marker&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-content&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-marker&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-content&quot; /&gt;
				&lt;tr class=&quot;diff-title&quot; lang=&quot;lt&quot;&gt;
				&lt;td colspan=&quot;2&quot; style=&quot;background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;&quot;&gt;← Ankstesnė versija&lt;/td&gt;
				&lt;td colspan=&quot;2&quot; style=&quot;background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;&quot;&gt;14:26, 13 sausio 2026 versija&lt;/td&gt;
				&lt;/tr&gt;&lt;tr&gt;&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-lineno&quot; id=&quot;mw-diff-left-l1&quot;&gt;1 eilutė:&lt;/td&gt;
&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-lineno&quot;&gt;1 eilutė:&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;'''Turbo Pascal''' - tokia [[Pascal]] kalbos versija, sukurta [[Borland]] kompanijos. Lyginant su įprastu Pascal, vėlesnėse versijose turėjo papildymus, perimtus dalinai iš [[Modula]] kalbos, skirtus [[objektinis programavimas|objektiniam programavimui]], o taip pat kai kuriuos paties Borland įvestus pagerinimus, pvz., galimybę įterpti [[asembleris|asemblerio]] intarpus ir panašiai.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;'''Turbo Pascal''' - tokia [[Pascal]] kalbos versija, sukurta [[Borland]] kompanijos. Lyginant su įprastu Pascal, vėlesnėse versijose turėjo papildymus, perimtus dalinai iš [[Modula]] kalbos, skirtus [[objektinis programavimas|objektiniam programavimui]], o taip pat kai kuriuos paties Borland įvestus pagerinimus, pvz., galimybę įterpti [[asembleris|asemblerio]] intarpus ir panašiai.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;−&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Kai buvo išleistas [[1983]] metais, Turbo Pascal išsiskyrė nepaprastai greitu ir mažai atminties reikalavusiu [[kompiliatorius|kompiliatoriumi]], dėl ko padarė gan juntamą perversmą [[PC]] kompiuterių programavime. Iki tol buvę [[aukšto lygio programavimo kalbos|aukšto lygio programavimo kalbų]] kompiliatoriai užimdavo baisiai daug vietos, dirbdavo baisiai lėtai ir generuodavo labai didelį ir lėtą kodą. Praktikoje dauguma gamintojų skaitė, kad aukšto lygio kalbos [[PC]] tipo kompiuteriams nelabai tinkamos, nes ir ant tų kompiuterių nepaeina, ir duoda rezultatą, kuris ant tų kompiuterių nedirba. Taigi, visi programuodavo arba [[&lt;del style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;asmebleris&lt;/del&gt;|asembleriu]], arba, iš bėdos, kokia tai [[C kalba]].&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;+&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Kai buvo išleistas [[1983]] metais, Turbo Pascal išsiskyrė nepaprastai greitu ir mažai atminties reikalavusiu [[kompiliatorius|kompiliatoriumi]], dėl ko padarė gan juntamą perversmą [[PC]] kompiuterių programavime. Iki tol buvę [[aukšto lygio programavimo kalbos|aukšto lygio programavimo kalbų]] kompiliatoriai užimdavo baisiai daug vietos, dirbdavo baisiai lėtai ir generuodavo labai didelį ir lėtą kodą. Praktikoje dauguma gamintojų skaitė, kad aukšto lygio kalbos [[PC]] tipo kompiuteriams nelabai tinkamos, nes ir ant tų kompiuterių nepaeina, ir duoda rezultatą, kuris ant tų kompiuterių nedirba. Taigi, visi programuodavo arba [[&lt;ins style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;asembleris&lt;/ins&gt;|asembleriu]], arba, iš bėdos, kokia tai [[C kalba]].&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Ir vat čia išlindo Borland firma, kuri kažkaip sugebėjo visiškai nuo nulio perkonstruoti [[Pascal]] kompiliatorių, atsižvelgdama būtent į tas savybes, kurias toje kalboje atidirbinėjo [[Niklaus Wirth]] - t.y., kad kompiliatoriui pakaktų vieno praėjimo pilnai kompiliacijai, ir kad tas kompiliavimas būtų greitas, ir kad kodas galėtų būti kraštutinai gerai optimizuotas.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Ir vat čia išlindo Borland firma, kuri kažkaip sugebėjo visiškai nuo nulio perkonstruoti [[Pascal]] kompiliatorių, atsižvelgdama būtent į tas savybes, kurias toje kalboje atidirbinėjo [[Niklaus Wirth]] - t.y., kad kompiliatoriui pakaktų vieno praėjimo pilnai kompiliacijai, ir kad tas kompiliavimas būtų greitas, ir kad kodas galėtų būti kraštutinai gerai optimizuotas.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;/table&gt;</summary>
		<author><name>Reboot</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Turbo_Pascal&amp;diff=84081&amp;oldid=prev</id>
		<title>ESM: Naujas puslapis: '''Turbo Pascal''' - tokia Pascal kalbos versija, sukurta Borland kompanijos. Lyginant su įprastu Pascal, vėlesnėse versijose turėjo papildymus, perimtus dalinai iš Modula kalbos, skirtus objektiniam programavimui, o taip pat kai kuriuos paties Borland įvestus pagerinimus, pvz., galimybę įterpti asemblerio intarpus ir panašiai.  Kai buvo išleistas 1983 metais, Turbo Pascal išsiskyrė nepaprastai greitu i...</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Turbo_Pascal&amp;diff=84081&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2025-02-22T23:06:25Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Naujas puslapis: &amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;Turbo Pascal&amp;#039;&amp;#039;&amp;#039; - tokia &lt;a href=&quot;/index.php/Pascal&quot; title=&quot;Pascal&quot;&gt;Pascal&lt;/a&gt; kalbos versija, sukurta &lt;a href=&quot;/index.php/Borland&quot; title=&quot;Borland&quot;&gt;Borland&lt;/a&gt; kompanijos. Lyginant su įprastu Pascal, vėlesnėse versijose turėjo papildymus, perimtus dalinai iš &lt;a href=&quot;/index.php/Modula&quot; title=&quot;Modula&quot;&gt;Modula&lt;/a&gt; kalbos, skirtus &lt;a href=&quot;/index.php/Objektinis_programavimas&quot; title=&quot;Objektinis programavimas&quot;&gt;objektiniam programavimui&lt;/a&gt;, o taip pat kai kuriuos paties Borland įvestus pagerinimus, pvz., galimybę įterpti &lt;a href=&quot;/index.php/Asembleris&quot; title=&quot;Asembleris&quot;&gt;asemblerio&lt;/a&gt; intarpus ir panašiai.  Kai buvo išleistas &lt;a href=&quot;/index.php/1983&quot; title=&quot;1983&quot;&gt;1983&lt;/a&gt; metais, Turbo Pascal išsiskyrė nepaprastai greitu i...&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;b&gt;Naujas puslapis&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;&lt;div&gt;'''Turbo Pascal''' - tokia [[Pascal]] kalbos versija, sukurta [[Borland]] kompanijos. Lyginant su įprastu Pascal, vėlesnėse versijose turėjo papildymus, perimtus dalinai iš [[Modula]] kalbos, skirtus [[objektinis programavimas|objektiniam programavimui]], o taip pat kai kuriuos paties Borland įvestus pagerinimus, pvz., galimybę įterpti [[asembleris|asemblerio]] intarpus ir panašiai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kai buvo išleistas [[1983]] metais, Turbo Pascal išsiskyrė nepaprastai greitu ir mažai atminties reikalavusiu [[kompiliatorius|kompiliatoriumi]], dėl ko padarė gan juntamą perversmą [[PC]] kompiuterių programavime. Iki tol buvę [[aukšto lygio programavimo kalbos|aukšto lygio programavimo kalbų]] kompiliatoriai užimdavo baisiai daug vietos, dirbdavo baisiai lėtai ir generuodavo labai didelį ir lėtą kodą. Praktikoje dauguma gamintojų skaitė, kad aukšto lygio kalbos [[PC]] tipo kompiuteriams nelabai tinkamos, nes ir ant tų kompiuterių nepaeina, ir duoda rezultatą, kuris ant tų kompiuterių nedirba. Taigi, visi programuodavo arba [[asmebleris|asembleriu]], arba, iš bėdos, kokia tai [[C kalba]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Ir vat čia išlindo Borland firma, kuri kažkaip sugebėjo visiškai nuo nulio perkonstruoti [[Pascal]] kompiliatorių, atsižvelgdama būtent į tas savybes, kurias toje kalboje atidirbinėjo [[Niklaus Wirth]] - t.y., kad kompiliatoriui pakaktų vieno praėjimo pilnai kompiliacijai, ir kad tas kompiliavimas būtų greitas, ir kad kodas galėtų būti kraštutinai gerai optimizuotas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Čia reikia pasakyti, kad Pascal kompiliatorių iki tol buvo nemažai, ir kai kurie buvo skirti ir [[PC]] platformai, bet visi buvo daromi kaip tiesiog įprastiniai kompiliatoriai, visai neatsižvelgiant į Pascal kabos savybes. O Borland būtent į kalbą atsižvelgė.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai vat, gavosi kompiliatorius, kuris netgi ant beprotiškai lėtai dirbančių [[flopikai|flopikų]] sugebėdavo sukompiliuoti programas greičiau, nei kitų firmų kompiliatoriai, dirbantys ant [[HDD]]. Ir tas kompiliatorius išeigoje duodavo kodą, kuris kartais gaudavosi kompaktiškesnis ir greitesnis, nei kodas, rašytas [[C kalba]]. Žodžiu, visus nunešė tiesiog.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vat šio kompiliatoriaus dėka staiga atsirado net ne šimtai ir ne tūkstančiai, o literaliai dešimtys tūkstančių prorgamuotojų, kurie kūrė PC kompiuteriams įvairiausias programas, iš kurių uždirbdavo pinigus. Tuo tarpu [[Borland]] kompanija iš nedidelės firmelės išaugo į vieną iš didžiausių pasaulyje programavimo korporacijų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vėlesniais laikais iš Turbo Pascal išsivystė dar ir tokie daiktai, kaip [[Objective Pascal]], o paskui dar ir [[Delphi]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Programavimo kalbos]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>ESM</name></author>
	</entry>
</feed>