https://www.pipedija.com/index.php?action=history&feed=atom&title=The_Doo-woop 2026-10-03T04:06:19Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=The_Doo-woop&diff=95968&oldid=prev 2026-10-03T00:04:16Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">03:04, 3 spalio 2026 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l3">3 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">3 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Iš vėlyvojo Doo-woop visgi kilo viena melodija, kuri išplito būtent tuose mokykliniuose vakarėliuose, pergyveno visą stiliaus žlugimą ir tapo nepaprastai populiaria. Tąja melodija, kuri dar vadinama &quot;50-ųjų melodija&quot; ar &quot;50-ųjų progresija&quot; dabar laimingai baigiasi amerikoniški filmai, kuriuose visi tada laimingai šoka išleistuvių baliuje ar dar kokiame ten renginyje ir taip toliau. Tokia gan lyrinė, įvairaus tempo melodija, pagal kurią galima laimingai šokti.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Iš vėlyvojo Doo-woop visgi kilo viena melodija, kuri išplito būtent tuose mokykliniuose vakarėliuose, pergyveno visą stiliaus žlugimą ir tapo nepaprastai populiaria. Tąja melodija, kuri dar vadinama &quot;50-ųjų melodija&quot; ar &quot;50-ųjų progresija&quot; dabar laimingai baigiasi amerikoniški filmai, kuriuose visi tada laimingai šoka išleistuvių baliuje ar dar kokiame ten renginyje ir taip toliau. Tokia gan lyrinė, įvairaus tempo melodija, pagal kurią galima laimingai šokti.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Kaip dabar bando visokie muzikos istorikai atspėti, melodija atsirado kokiais tai 194x metais, bet labiau išplito tik dar vėliau, apie 196x. Iš kur atsirado pavadinimas - išvis neaišku, gi žargoniškai jis pradėtas vartoti apie 195x-196x. Vėlesniais laikais tas pavadinimas tapo įprastu muzikantų tarpe.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Kaip dabar bando visokie muzikos istorikai atspėti, melodija<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, kaip ir stilius, </ins>atsirado kokiais tai <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">vėlyvais 193x ar tai ankstyvais </ins>194x metais, bet <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">labai jau neaiškiu ir negrynu pavidalu, todėl didesnio dėmesio nesulaukė, o </ins>labiau išplito tik dar vėliau, apie 196x. Iš kur atsirado pavadinimas - išvis neaišku, gi žargoniškai jis pradėtas vartoti apie 195x-196x. Vėlesniais laikais tas pavadinimas tapo įprastu muzikantų tarpe.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Visiems žinoma [[Vikipedija]] turi milžinišką straipsnį apie Doo-woop, bet jame faktiškai ištisinis vanduo be jokių rišlių galų. Ten minimi šitos melodijos variantai irgi tokie istoriškai labai pritempti, kur klausai ir girdi nežinia ką. Realiai gi pirmas atvirai duvopinis gabalas gi buvo Rosie and Originals daina &quot;Angel Baby&quot;, išleista [[1960]]. Paskui dar buvo [[legendary]] grupė [[Nazareth]] su savo &quot;Love Hurts&quot;.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Visiems žinoma [[Vikipedija]] <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">(angliška) </ins>turi milžinišką straipsnį apie Doo-woop, bet jame faktiškai ištisinis vanduo be jokių rišlių galų. Ten minimi šitos melodijos variantai irgi tokie istoriškai labai pritempti, kur klausai ir girdi nežinia ką. Realiai gi pirmas atvirai duvopinis gabalas gi buvo Rosie and Originals daina &quot;Angel Baby&quot;, išleista [[1960]]. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Šita grupė buvo vieno hito vonderis, bet šitas jų hitas, ypač vėlesnis, [[1961]] metų variantas, anuomet visiems nunešė stogus. Tas gabalas buvo toksai geras, kad [[John Lennon]] anuomet pareiškė, kad čia yra geriausias kada nors sukurtas [[Rock]] kūrinys ever.</ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Paskui dar<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, aišku, </ins>buvo [[legendary]] grupė [[Nazareth]] su savo &quot;Love Hurts&quot;<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, bet tai jau kiek vėlesniais laikais - [[1976]] metais, o dar paskui - krūvos kitų atlikėjų</ins>.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Panašu gi, kad išties ta Doo-woop progresija išsigrynino tik po to, kai per visur išgarsėjo [[Pachelbelio ratas]], katras, susijungęs su naujesnių laikų ritmikomis, ir davė pagrindą dabartiniam popsui.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Panašu gi, kad išties ta Doo-woop progresija išsigrynino tik po to, kai per visur išgarsėjo [[Pachelbelio ratas]], katras, susijungęs su naujesnių laikų ritmikomis, ir davė pagrindą dabartiniam popsui.</div></td></tr> <!-- diff cache key pipedija_1_37-mediawiki_:diff::1.12:old-95967:rev-95968 --> </table>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=The_Doo-woop&diff=95967&oldid=prev 2026-10-02T23:53:58Z

<p>Naujas puslapis: &#039;&#039;&#039;The Doo-woop&#039;&#039;&#039; - arba &quot;&#039;&#039;&#039;dūvopas&#039;&#039;&#039;&quot; - toksai <a href="/index.php?title=Bliuzas&amp;action=edit&amp;redlink=1" class="new" title="Bliuzas (puslapis neegzistuoja)">bliuzo</a> ir <a href="/index.php?title=D%C5%BEiazas&amp;action=edit&amp;redlink=1" class="new" title="Džiazas (puslapis neegzistuoja)">džiazo</a> mišrus porūšis, <a href="/index.php/JAV" title="JAV">JAV</a> buvęs gana populiariu apie kokius tai 194x-195x metus, nes buvo gana primityvus ir lengvai prakišamas per visokias <a href="/index.php/Radijo_stotys" class="mw-redirect" title="Radijo stotys">radijo stotis</a>. Gi labiausiai stilius buvo žinomas iš to, kad juo per mokyklinius vakarėlius grodavo daugybė itin prastų moksleiviškų grupių. Ilgainiui buvo užmirštas, kaip viena iš prastesnių pop muzika|pop...</p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>'''The Doo-woop''' - arba &quot;'''dūvopas'''&quot; - toksai [[bliuzas|bliuzo]] ir [[džiazas|džiazo]] mišrus porūšis, [[JAV]] buvęs gana populiariu apie kokius tai 194x-195x metus, nes buvo gana primityvus ir lengvai prakišamas per visokias [[radijo stotys|radijo stotis]]. Gi labiausiai stilius buvo žinomas iš to, kad juo per mokyklinius vakarėlius grodavo daugybė itin prastų moksleiviškų grupių. Ilgainiui buvo užmirštas, kaip viena iš prastesnių [[pop muzika|pop muzikos]] rūšių.<br /> <br /> Iš vėlyvojo Doo-woop visgi kilo viena melodija, kuri išplito būtent tuose mokykliniuose vakarėliuose, pergyveno visą stiliaus žlugimą ir tapo nepaprastai populiaria. Tąja melodija, kuri dar vadinama &quot;50-ųjų melodija&quot; ar &quot;50-ųjų progresija&quot; dabar laimingai baigiasi amerikoniški filmai, kuriuose visi tada laimingai šoka išleistuvių baliuje ar dar kokiame ten renginyje ir taip toliau. Tokia gan lyrinė, įvairaus tempo melodija, pagal kurią galima laimingai šokti.<br /> <br /> Kaip dabar bando visokie muzikos istorikai atspėti, melodija atsirado kokiais tai 194x metais, bet labiau išplito tik dar vėliau, apie 196x. Iš kur atsirado pavadinimas - išvis neaišku, gi žargoniškai jis pradėtas vartoti apie 195x-196x. Vėlesniais laikais tas pavadinimas tapo įprastu muzikantų tarpe.<br /> <br /> Visiems žinoma [[Vikipedija]] turi milžinišką straipsnį apie Doo-woop, bet jame faktiškai ištisinis vanduo be jokių rišlių galų. Ten minimi šitos melodijos variantai irgi tokie istoriškai labai pritempti, kur klausai ir girdi nežinia ką. Realiai gi pirmas atvirai duvopinis gabalas gi buvo Rosie and Originals daina &quot;Angel Baby&quot;, išleista [[1960]]. Paskui dar buvo [[legendary]] grupė [[Nazareth]] su savo &quot;Love Hurts&quot;.<br /> <br /> Panašu gi, kad išties ta Doo-woop progresija išsigrynino tik po to, kai per visur išgarsėjo [[Pachelbelio ratas]], katras, susijungęs su naujesnių laikų ritmikomis, ir davė pagrindą dabartiniam popsui.<br /> <br /> Melodija paprasta - C–Am–F–G arba C–Am–F–G7.<br /> <br /> Taip kad grokit į sveikatą.<br /> <br /> <br /> [[Category:Muzika]]</div>

Casablanca