<?xml version="1.0"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xml:lang="lt">
	<id>https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=TROPIX</id>
	<title>TROPIX - Versijų istorija</title>
	<link rel="self" type="application/atom+xml" href="https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=TROPIX"/>
	<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=TROPIX&amp;action=history"/>
	<updated>2026-04-26T03:11:51Z</updated>
	<subtitle>Šio puslapio versijų istorija projekte</subtitle>
	<generator>MediaWiki 1.37.1</generator>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=TROPIX&amp;diff=72432&amp;oldid=prev</id>
		<title>Citrininis3412 11:16, 16 balandžio 2024</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=TROPIX&amp;diff=72432&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2024-04-16T11:16:25Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;&lt;/p&gt;
&lt;table style=&quot;background-color: #fff; color: #202122;&quot; data-mw=&quot;interface&quot;&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-marker&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-content&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-marker&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-content&quot; /&gt;
				&lt;tr class=&quot;diff-title&quot; lang=&quot;lt&quot;&gt;
				&lt;td colspan=&quot;2&quot; style=&quot;background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;&quot;&gt;← Ankstesnė versija&lt;/td&gt;
				&lt;td colspan=&quot;2&quot; style=&quot;background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;&quot;&gt;14:16, 16 balandžio 2024 versija&lt;/td&gt;
				&lt;/tr&gt;&lt;tr&gt;&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-lineno&quot; id=&quot;mw-diff-left-l1&quot;&gt;1 eilutė:&lt;/td&gt;
&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-lineno&quot;&gt;1 eilutė:&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;−&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;'''TROPIX''' - tokia [[Brazilija|Brazilijos]] kūrybos [[UNIX]] tipo [[OS]], kuri iš esmės yra toksai visiškai atsilikęs ir pasenęs UNIX tipo daiktas, pusiau legaliai padarytas iš klasikinio [[System V]], kai Rio de &lt;del style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;Janeiro &lt;/del&gt;universiteto elektroninių skaičiavimų centras nesusitarė su [[AT&amp;amp;T]] kompanija dėl to, kad gautų UNIX legaliai.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;+&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;'''TROPIX''' - tokia [[Brazilija|Brazilijos]] kūrybos [[UNIX]] tipo [[OS]], kuri iš esmės yra toksai visiškai atsilikęs ir pasenęs UNIX tipo daiktas, pusiau legaliai padarytas iš klasikinio [[System V]], kai Rio de &lt;ins style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;Žaneiro &lt;/ins&gt;universiteto elektroninių skaičiavimų centras nesusitarė su [[AT&amp;amp;T]] kompanija dėl to, kad gautų UNIX legaliai.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Tai kai legaliai negavo, tiesiog paėmė ir tada nutarė persirašyti patys - panašiai, kaip jau buvo įvykę ne vienoje kitoje vietoje. Tai kadangi turėjo [[Version 7]] sorcus, tai nuo [[1982]] metų ir ėmė juos perrašinėti, pirmiausiai taip, kad tiktų visokiems kompiuteriams, turintiems [[Motorola 68000]] procesorių. Pradžioje, tiesa, jų OS vadinosi PLURIX, tiesa, dėl neaiškių priežasčių. Kūryba užtruko kelerius metus, bet [[1986]] jau gavosi veikianti UNIX tipo OS, o [[1987]] ją jau perkeldinėjo į kiek kitas mašinas su tais pat procesoriais. Apie [[1994]] prasidėjo dar ir darbai [[i386]] tipo architektūroms, o [[1996]] jau atsirado ir darbingos [[x86]] architektūroms skirtos versijos.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Tai kai legaliai negavo, tiesiog paėmė ir tada nutarė persirašyti patys - panašiai, kaip jau buvo įvykę ne vienoje kitoje vietoje. Tai kadangi turėjo [[Version 7]] sorcus, tai nuo [[1982]] metų ir ėmė juos perrašinėti, pirmiausiai taip, kad tiktų visokiems kompiuteriams, turintiems [[Motorola 68000]] procesorių. Pradžioje, tiesa, jų OS vadinosi PLURIX, tiesa, dėl neaiškių priežasčių. Kūryba užtruko kelerius metus, bet [[1986]] jau gavosi veikianti UNIX tipo OS, o [[1987]] ją jau perkeldinėjo į kiek kitas mašinas su tais pat procesoriais. Apie [[1994]] prasidėjo dar ir darbai [[i386]] tipo architektūroms, o [[1996]] jau atsirado ir darbingos [[x86]] architektūroms skirtos versijos.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;/table&gt;</summary>
		<author><name>Citrininis3412</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=TROPIX&amp;diff=66837&amp;oldid=prev</id>
		<title>ESM: Naujas puslapis: '''TROPIX''' - tokia Brazilijos kūrybos UNIX tipo OS, kuri iš esmės yra toksai visiškai atsilikęs ir pasenęs UNIX tipo daiktas, pusiau legaliai padarytas iš klasikinio System V, kai Rio de Janeiro universiteto elektroninių skaičiavimų centras nesusitarė su AT&amp;T kompanija dėl to, kad gautų UNIX legaliai.  Tai kai legaliai negavo, tiesiog paėmė ir tada nutarė persirašyti patys - panašiai, kaip jau buvo įvykę ne vienoje kitoje...</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=TROPIX&amp;diff=66837&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2023-10-08T00:15:07Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Naujas puslapis: &amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;TROPIX&amp;#039;&amp;#039;&amp;#039; - tokia &lt;a href=&quot;/index.php/Brazilija&quot; title=&quot;Brazilija&quot;&gt;Brazilijos&lt;/a&gt; kūrybos &lt;a href=&quot;/index.php/UNIX&quot; title=&quot;UNIX&quot;&gt;UNIX&lt;/a&gt; tipo &lt;a href=&quot;/index.php/OS&quot; title=&quot;OS&quot;&gt;OS&lt;/a&gt;, kuri iš esmės yra toksai visiškai atsilikęs ir pasenęs UNIX tipo daiktas, pusiau legaliai padarytas iš klasikinio &lt;a href=&quot;/index.php/System_V&quot; title=&quot;System V&quot;&gt;System V&lt;/a&gt;, kai Rio de Janeiro universiteto elektroninių skaičiavimų centras nesusitarė su &lt;a href=&quot;/index.php/AT%26T&quot; title=&quot;AT&amp;amp;T&quot;&gt;AT&amp;amp;T&lt;/a&gt; kompanija dėl to, kad gautų UNIX legaliai.  Tai kai legaliai negavo, tiesiog paėmė ir tada nutarė persirašyti patys - panašiai, kaip jau buvo įvykę ne vienoje kitoje...&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;b&gt;Naujas puslapis&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;&lt;div&gt;'''TROPIX''' - tokia [[Brazilija|Brazilijos]] kūrybos [[UNIX]] tipo [[OS]], kuri iš esmės yra toksai visiškai atsilikęs ir pasenęs UNIX tipo daiktas, pusiau legaliai padarytas iš klasikinio [[System V]], kai Rio de Janeiro universiteto elektroninių skaičiavimų centras nesusitarė su [[AT&amp;amp;T]] kompanija dėl to, kad gautų UNIX legaliai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai kai legaliai negavo, tiesiog paėmė ir tada nutarė persirašyti patys - panašiai, kaip jau buvo įvykę ne vienoje kitoje vietoje. Tai kadangi turėjo [[Version 7]] sorcus, tai nuo [[1982]] metų ir ėmė juos perrašinėti, pirmiausiai taip, kad tiktų visokiems kompiuteriams, turintiems [[Motorola 68000]] procesorių. Pradžioje, tiesa, jų OS vadinosi PLURIX, tiesa, dėl neaiškių priežasčių. Kūryba užtruko kelerius metus, bet [[1986]] jau gavosi veikianti UNIX tipo OS, o [[1987]] ją jau perkeldinėjo į kiek kitas mašinas su tais pat procesoriais. Apie [[1994]] prasidėjo dar ir darbai [[i386]] tipo architektūroms, o [[1996]] jau atsirado ir darbingos [[x86]] architektūroms skirtos versijos.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kadangi TROPIX sistema kuriama buvo [[Brazilija|Brazilijoje]], atskirtai nuo pasaulio, tai čia gavosi ir pliusų, ir trūkumų. Pliusas - ji vis dar yra nenormaliai maža ir nenormaliai greita, panašiai, kaip priešistoriniai Linux variantai. Minusas - beveik niekam nežinoma ir netgi Brazilijoje ne kažin kaip populiari.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Sistema ilgokai buvo primiršta, tačiau kai išplito [[Linux]], tai atsirado krūvos visokių naujų įrankių OS kūrybai, tad daugelis įvairių ir UNIX tipo, ir kitokių sistemų kūrėjų gavo naujas galimybes, tai TROPIX irgi tuo pačiu gana juntamai atsigavo. Sistema yra platinama kaip [[atviras kodas|atviro kodo]] OS.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visa pagrindinė OS dalis sutelpa į vos du paprastus [[flopikai|flopikus]], o papildomai tiekiama [[X-Window]] grafinė sistema - į dar du flopikus. Žodžiu, šitai sumoje užima apie 6 megabaitus, t.y., juokingai absurdiškai mažai. Tiesa, čia yra viena problema su šita OS - dėl atsilikimo ji nepalaiko [[UTF]], o visi [[manai]] yra [[portugalų kalba]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Instaliavimui, norint susidėti TROPIX, tereikia maždaug [[486]] lygio procesoriaus ir 8 [[megabaitai|megabaitų]] kiekio [[operacinė atmintis|operacinės atminties]]. OS palaiko kažkiek visokio priešistorinio [[hardwaras|hardwaro]], kurio tenai Brazilijoje vis dar galima surasti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kaip sako kažkokie [[gandai]], paskutiniais metais OS kūryba gana suaktyvėjo, nors ir ne stebuklingai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:UNIX]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>ESM</name></author>
	</entry>
</feed>