Sviestinė kurva - Versijų istorija

Pimpirim 15:24, 6 birželio 2012

2012-06-06T15:24:27Z

← Ankstesnė versija		18:24, 6 birželio 2012 versija
16 eilutė:		16 eilutė:
	[[Category:Tipažai]]		[[Category:Tipažai]]
	[[Category:Viskas]]		[[Category:Viskas]]
	~~[[Category:Bobos]]~~

Pimpirim 15:24, 6 birželio 2012

2012-06-06T15:24:08Z

← Ankstesnė versija		18:24, 6 birželio 2012 versija
16 eilutė:		16 eilutė:
	[[Category:Tipažai]]		[[Category:Tipažai]]
	[[Category:Viskas]]		[[Category:Viskas]]
	[[Category:~~Moterys~~]]		[[Category:Bobos]]

Pimpirim 15:23, 6 birželio 2012

2012-06-06T15:23:46Z

← Ankstesnė versija		18:23, 6 birželio 2012 versija
14 eilutė:		14 eilutė:

	[[Category:Keiksmažodžiai]]		[[Category:Keiksmažodžiai]]
			[[Category:Tipažai]]
			[[Category:Viskas]]
			[[Category:Moterys]]

Pimpirim 19:53, 21 gegužės 2012

2012-05-21T19:53:26Z

← Ankstesnė versija		22:53, 21 gegužės 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Sviestiniu.rinkinys.JPG\|right\|thumb\|300px\|Būrelis susenusių sviestinių kūrvų džiovina savo kanopas, ~~nes~~ šiais laikais jau apsukrumas nepadės]]		[[Vaizdas:Sviestiniu.rinkinys.JPG\|right\|thumb\|300px\|Būrelis susenusių sviestinių kūrvų džiovina savo kanopas, bo šiais laikais jau apsukrumas nepadės]]
	'''Sviestinė kurva''' - tai tokia [[sovietžmogis\|sovietžmogė]], katra apsileidusi, aptukusi, riebaluotais plaukais. Nieko nuostabaus, sovietmečiu dauguma moterų būdavo nesusitvarkiusios, apsileidusios, nes rūpintis savo išvaizda galėjo tik ponios iš „supuvusio“ kapitalistinio pasaulio ar šiaip nomenklatūrininkų žmonos.		'''Sviestinė kurva''' - tai tokia [[sovietžmogis\|sovietžmogė]], katra apsileidusi, aptukusi, riebaluotais plaukais. Nieko nuostabaus, sovietmečiu dauguma moterų būdavo nesusitvarkiusios, apsileidusios, nes rūpintis savo išvaizda galėjo tik ponios iš „supuvusio“ kapitalistinio pasaulio ar šiaip nomenklatūrininkų žmonos.

Fandorina 21:08, 20 gegužės 2012

2012-05-20T21:08:12Z

← Ankstesnė versija		00:08, 21 gegužės 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Sviestiniu.rinkinys.JPG\|right\|thumb\|Būrelis susenusių sviestinių kūrvų džiovina savo kanopas, nes šiais laikais jau apsukrumas nepadės]]		[[Vaizdas:Sviestiniu.rinkinys.JPG\|right\|thumb\|300px\|Būrelis susenusių sviestinių kūrvų džiovina savo kanopas, nes šiais laikais jau apsukrumas nepadės]]
	'''Sviestinė kurva''' - tai tokia [[sovietžmogis\|sovietžmogė]], katra apsileidusi, aptukusi, riebaluotais plaukais. Nieko nuostabaus, sovietmečiu dauguma moterų būdavo nesusitvarkiusios, apsileidusios, nes rūpintis savo išvaizda galėjo tik ponios iš „supuvusio“ kapitalistinio pasaulio ar šiaip nomenklatūrininkų žmonos.		'''Sviestinė kurva''' - tai tokia [[sovietžmogis\|sovietžmogė]], katra apsileidusi, aptukusi, riebaluotais plaukais. Nieko nuostabaus, sovietmečiu dauguma moterų būdavo nesusitvarkiusios, apsileidusios, nes rūpintis savo išvaizda galėjo tik ponios iš „supuvusio“ kapitalistinio pasaulio ar šiaip nomenklatūrininkų žmonos.

Fandorina: didžiosios ir mažosios raidės failų pavadinimuose skiriasi. pridėjau formatavimą paveiksliukui.

2012-05-20T21:07:50Z

didžiosios ir mažosios raidės failų pavadinimuose skiriasi. pridėjau formatavimą paveiksliukui.

← Ankstesnė versija		00:07, 21 gegužės 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			[[Vaizdas:Sviestiniu.rinkinys.JPG\|right\|thumb\|Būrelis susenusių sviestinių kūrvų džiovina savo kanopas, nes šiais laikais jau apsukrumas nepadės]]
	'''Sviestinė kurva''' - tai tokia [[sovietžmogis\|sovietžmogė]], katra apsileidusi, aptukusi, riebaluotais plaukais. Nieko nuostabaus, sovietmečiu dauguma moterų būdavo nesusitvarkiusios, apsileidusios, nes rūpintis savo išvaizda galėjo tik ponios iš „supuvusio“ kapitalistinio pasaulio ar šiaip nomenklatūrininkų žmonos.		'''Sviestinė kurva''' - tai tokia [[sovietžmogis\|sovietžmogė]], katra apsileidusi, aptukusi, riebaluotais plaukais. Nieko nuostabaus, sovietmečiu dauguma moterų būdavo nesusitvarkiusios, apsileidusios, nes rūpintis savo išvaizda galėjo tik ponios iš „supuvusio“ kapitalistinio pasaulio ar šiaip nomenklatūrininkų žmonos.

	Tuo tarpu gi normalios moterys turėdavo arti nuo ryto iki vakaro, o paskui vakare stovėti eilėj, kad ko nors nusipirktų, o paskui dar namuose rankomis drabužius plaut ir valgyt daryt, nes skalbiankių nebūdavo, mikrobangių nebūdavo, mieste valgis būdavo šlykštus ir nevalgomas, o parduotuvės nuolat tuščios.		Tuo tarpu gi normalios moterys turėdavo arti nuo ryto iki vakaro, o paskui vakare stovėti eilėj, kad ko nors nusipirktų, o paskui dar namuose rankomis drabužius plaut ir valgyt daryt, nes skalbiankių nebūdavo, mikrobangių nebūdavo, mieste valgis būdavo šlykštus ir nevalgomas, o parduotuvės nuolat tuščios.

	Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu". Būtent tokios visur mitriai pralįsdavo ir gaudavo kokių retesnių dalykų, užtat dėl savo veidmainiško būdo ir gobšumo būdavo baisiai nekenčiamos.~~[[Vaizdas:Sviestiniu.rinkinys.jpg]]~~		Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu". Būtent tokios visur mitriai pralįsdavo ir gaudavo kokių retesnių dalykų, užtat dėl savo veidmainiško būdo ir gobšumo būdavo baisiai nekenčiamos.

	Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja [[Renata Šerelytė]] savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“<ref>Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008</ref>.		Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja [[Renata Šerelytė]] savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“<ref>Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008</ref>.

Pimpirim 20:57, 20 gegužės 2012

2012-05-20T20:57:57Z

← Ankstesnė versija		23:57, 20 gegužės 2012 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	Tuo tarpu gi normalios moterys turėdavo arti nuo ryto iki vakaro, o paskui vakare stovėti eilėj, kad ko nors nusipirktų, o paskui dar namuose rankomis drabužius plaut ir valgyt daryt, nes skalbiankių nebūdavo, mikrobangių nebūdavo, mieste valgis būdavo šlykštus ir nevalgomas, o parduotuvės nuolat tuščios.		Tuo tarpu gi normalios moterys turėdavo arti nuo ryto iki vakaro, o paskui vakare stovėti eilėj, kad ko nors nusipirktų, o paskui dar namuose rankomis drabužius plaut ir valgyt daryt, nes skalbiankių nebūdavo, mikrobangių nebūdavo, mieste valgis būdavo šlykštus ir nevalgomas, o parduotuvės nuolat tuščios.

	Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu". Būtent tokios visur mitriai pralįsdavo ir gaudavo kokių retesnių dalykų, užtat dėl savo veidmainiško būdo ir gobšumo būdavo baisiai nekenčiamos.[[Vaizdas:~~sviestiniu~~.rinkinys.jpg]]		Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu". Būtent tokios visur mitriai pralįsdavo ir gaudavo kokių retesnių dalykų, užtat dėl savo veidmainiško būdo ir gobšumo būdavo baisiai nekenčiamos.[[Vaizdas:Sviestiniu.rinkinys.jpg]]

	Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja [[Renata Šerelytė]] savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“<ref>Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008</ref>.		Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja [[Renata Šerelytė]] savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“<ref>Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008</ref>.

Pimpirim 20:55, 20 gegužės 2012

2012-05-20T20:55:57Z

← Ankstesnė versija		23:55, 20 gegužės 2012 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	Tuo tarpu gi normalios moterys turėdavo arti nuo ryto iki vakaro, o paskui vakare stovėti eilėj, kad ko nors nusipirktų, o paskui dar namuose rankomis drabužius plaut ir valgyt daryt, nes skalbiankių nebūdavo, mikrobangių nebūdavo, mieste valgis būdavo šlykštus ir nevalgomas, o parduotuvės nuolat tuščios.		Tuo tarpu gi normalios moterys turėdavo arti nuo ryto iki vakaro, o paskui vakare stovėti eilėj, kad ko nors nusipirktų, o paskui dar namuose rankomis drabužius plaut ir valgyt daryt, nes skalbiankių nebūdavo, mikrobangių nebūdavo, mieste valgis būdavo šlykštus ir nevalgomas, o parduotuvės nuolat tuščios.

	Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu". Būtent tokios visur mitriai pralįsdavo ir gaudavo kokių retesnių dalykų, užtat dėl savo veidmainiško būdo ir gobšumo būdavo baisiai nekenčiamos.		Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu". Būtent tokios visur mitriai pralįsdavo ir gaudavo kokių retesnių dalykų, užtat dėl savo veidmainiško būdo ir gobšumo būdavo baisiai nekenčiamos.[[Vaizdas:sviestiniu.rinkinys.jpg]]

	Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja [[Renata Šerelytė]] savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“<ref>Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008</ref>.		Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja [[Renata Šerelytė]] savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“<ref>Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008</ref>.

Fandorina 19:54, 20 gegužės 2012

2012-05-20T19:54:35Z

← Ankstesnė versija		22:54, 20 gegužės 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Sviestinė kurva''' - tai tokia sovietžmogė, katra apsileidusi, aptukusi, riebaluotais plaukais. Nieko nuostabaus, sovietmečiu dauguma moterų būdavo nesusitvarkiusios, apsileidusios, nes rūpintis savo išvaizda galėjo tik ponios iš „supuvusio“ kapitalistinio pasaulio.		'''Sviestinė kurva''' - tai tokia [[sovietžmogis\|sovietžmogė]], katra apsileidusi, aptukusi, riebaluotais plaukais. Nieko nuostabaus, sovietmečiu dauguma moterų būdavo nesusitvarkiusios, apsileidusios, nes rūpintis savo išvaizda galėjo tik ponios iš „supuvusio“ kapitalistinio pasaulio ar šiaip nomenklatūrininkų žmonos.

	~~Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės~~, ~~snukis irgi slidus slidus~~, na, ~~toks "po blatu"~~, ~~šypsena irgi tokia~~, ~~kada reikia ją nutaisyti "po blatu"~~.		Tuo tarpu gi normalios moterys turėdavo arti nuo ryto iki vakaro, o paskui vakare stovėti eilėj, kad ko nors nusipirktų, o paskui dar namuose rankomis drabužius plaut ir valgyt daryt, nes skalbiankių nebūdavo, mikrobangių nebūdavo, mieste valgis būdavo šlykštus ir nevalgomas, o parduotuvės nuolat tuščios.

	Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja [[Renata Šerelytė]] savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“ (Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008).		Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu". Būtent tokios visur mitriai pralįsdavo ir gaudavo kokių retesnių dalykų, užtat dėl savo veidmainiško būdo ir gobšumo būdavo baisiai nekenčiamos.

			Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja [[Renata Šerelytė]] savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“<ref>Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008</ref>.

			Turim pastebėti, kad toji aiškiai nemoka lietuvių kalbos: žodis [[kūrva]] yra rašomas su [[ū]] ilgąja, taip kad [[beraštystė]] čia atvira arba kažkoks citavimas neteisingas.


			{{References}}

			[[Category:Keiksmažodžiai]]

Pimpirim 11:42, 20 gegužės 2012

2012-05-20T11:42:35Z

← Ankstesnė versija		14:42, 20 gegužės 2012 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu".		Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu".

	Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja Renata Šerelytė savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“ (Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008).		Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja [[Renata Šerelytė]] savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“ (Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008).